šiandien buvau darželyje, tai auklėtoja klausia ar noriai Jonė eina į daržą, nes ateina visa pikta, rankas ant krūtinės sudeda, iš padilbų žiūri, brolį skriausti pradeda, kitus vaikus, tokia agresyvi, o po to lyg ir susitvarko, o su Mažium viskas ok, nors iš namų išeina skirtingų nuotaikų, Mažius nelabai nori į daržą, nori namie likti, o Jonė labai jau mielai į tą daržą, tai vat kas gal man paaiškins fenomeną. Gal čia persiduoda mano visokie rytiniai raginimai, gal namie laikosi, o darželyje išsikrauna, nežinau. Šiandien vakare reiks kalbėtis.
Papildyta:
dar toks klausimas, o kaip pasireiškia tas sutrikęs prieraišumas, aš vis apie Jonę pagalvoju.
QUOTE(šeimos kaklas @ 2013 11 14, 06:47)
šiandien buvau darželyje, tai auklėtoja klausia ar noriai Jonė eina į daržą, nes ateina visa pikta, rankas ant krūtinės sudeda, iš padilbų žiūri, brolį skriausti pradeda, kitus vaikus, tokia agresyvi, o po to lyg ir susitvarko, o su Mažium viskas ok, nors iš namų išeina skirtingų nuotaikų, Mažius nelabai nori į daržą, nori namie likti, o Jonė labai jau mielai į tą daržą, tai vat kas gal man paaiškins fenomeną. Gal čia persiduoda mano visokie rytiniai raginimai, gal namie laikosi, o darželyje išsikrauna, nežinau. Šiandien vakare reiks kalbėtis.
Papildyta:
dar toks klausimas, o kaip pasireiškia tas sutrikęs prieraišumas, aš vis apie Jonę pagalvoju.
Papildyta:
dar toks klausimas, o kaip pasireiškia tas sutrikęs prieraišumas, aš vis apie Jonę pagalvoju.
Pas mano mažuosius abu tas pats "sindromas". Tiek vyresnioji anksčiau, tiek mažiukas, kuris šiemet pradėjo lankyti darželį, abu vienodai darželyje nuostabūs vaikai. Kaip auklėtojos sako "jei visi tokie būtų neturėtumėm darbo". Žodžiu idealūs vaikai - auklėtojų klauso, laikosi taisyklių, žaislais dalinasi, su vaikais nesipyksta, gražiai draugauja.Bet.... Užtenka man arba vyrui įeiti į grupę (parsivedant), programa iškart persijungia. Tik uždarius darželio duris prasideda, neaišku net dėl ko, kokiu pagrindu, dėl kokių priežasčių, kažkokie ožiai, spyriojimaisi, verkšlenimai, piktumai. Bet kadangi su vyresniąja praėjom tą patį (taip pora metų, dabar jau tas ne be taip pastebima) tai nebereaguoju taip jautriai į mažiuko tokius pasirodymus. Tikriausiai tai iškrova. Darželyje slopina savo emocijas, savo būdą. Su mumis būdami gali išsikrauti visa tai kas buvo užslopinta per dieną. Manyčiau ir pas jus kažkas panašaus

QUOTE(^Vakarė^ @ 2013 11 14, 08:48)
Pas mano mažuosius abu tas pats "sindromas". Tiek vyresnioji anksčiau, tiek mažiukas, kuris šiemet pradėjo lankyti darželį, abu vienodai darželyje nuostabūs vaikai. Kaip auklėtojos sako "jei visi tokie būtų neturėtumėm darbo". Žodžiu idealūs vaikai - auklėtojų klauso, laikosi taisyklių, žaislais dalinasi, su vaikais nesipyksta, gražiai draugauja.Bet.... Užtenka man arba vyrui įeiti į grupę (parsivedant), programa iškart persijungia. Tik uždarius darželio duris prasideda, neaišku net dėl ko, kokiu pagrindu, dėl kokių priežasčių, kažkokie ožiai, spyriojimaisi, verkšlenimai, piktumai. Bet kadangi su vyresniąja praėjom tą patį (taip pora metų, dabar jau tas ne be taip pastebima) tai nebereaguoju taip jautriai į mažiuko tokius pasirodymus. Tikriausiai tai iškrova. Darželyje slopina savo emocijas, savo būdą. Su mumis būdami gali išsikrauti visa tai kas buvo užslopinta per dieną. Manyčiau ir pas jus kažkas panašaus 

Su mūsų mažyliu tebesitęsia ir mokykloje...
QUOTE(^Vakarė^ @ 2013 11 14, 09:48)
Tik uždarius darželio duris prasideda, neaišku net dėl ko, kokiu pagrindu, dėl kokių priežasčių, kažkokie ožiai, spyriojimaisi, verkšlenimai, piktumai.
O man čia labai panašu į perdėtą dėmesio reikalavimą.
QUOTE(Sypsena777 @ 2013 11 14, 10:38)
O man čia labai panašu į perdėtą dėmesio reikalavimą.
Bet paskui tai praeina. Ta iškrova trunka kokią valandą ilgiausiai.
Tai kad mano Jonei tas agresyvumas, tai ryte atėjus į daržą, o po to auklėtoja sako, kad apsiramina. Šiaip aš su vaikais atsisveikinu prie autobusiuko, kuris nugabena juos daržan. Abu būna nuotaikoj ir pan. Tai man gal, Vakare, nelabai tinka Jūsų aprašyta situacija. Auklėtojos irgi negiria ten labai, padykusi ta mano mergiotė

Matyt kiekvienas vaikas savaip prisitaiko prie pasikeitusios situacijos, skirtingai ją priima ir joje jaučiasi.
Gal Jonei darželio aplinka sukelia nerimą, kuris pasireiškia per agresiją - tokia instinktyvi reakcija, kaip pas gyvūnus. Juk mes irgi gyvūnai ir turim instinktus.
Pas manąjį panašiai. Jaučiu, jei stebėčiau pro rakto skylutę, nepažinčiau. Namie jis geras, jei piešia - piešiniai didžiuliai, išraiškingi, o darželyje - toks spyglys, itin jautrus; piešinukai - tokie susitraukę, vos matomi. Tfu, tfu, bent jau stumdytis ir muštis nustojo, bent jau auklėtoja taip sako.
Gal Jonei darželio aplinka sukelia nerimą, kuris pasireiškia per agresiją - tokia instinktyvi reakcija, kaip pas gyvūnus. Juk mes irgi gyvūnai ir turim instinktus.
Pas manąjį panašiai. Jaučiu, jei stebėčiau pro rakto skylutę, nepažinčiau. Namie jis geras, jei piešia - piešiniai didžiuliai, išraiškingi, o darželyje - toks spyglys, itin jautrus; piešinukai - tokie susitraukę, vos matomi. Tfu, tfu, bent jau stumdytis ir muštis nustojo, bent jau auklėtoja taip sako.
QUOTE(^Vakarė^ @ 2013 11 14, 08:48)
Pas mano mažuosius abu tas pats "sindromas". Tiek vyresnioji anksčiau, tiek mažiukas, kuris šiemet pradėjo lankyti darželį, abu vienodai darželyje nuostabūs vaikai. Kaip auklėtojos sako "jei visi tokie būtų neturėtumėm darbo". Žodžiu idealūs vaikai - auklėtojų klauso, laikosi taisyklių, žaislais dalinasi, su vaikais nesipyksta, gražiai draugauja.Bet.... Užtenka man arba vyrui įeiti į grupę (parsivedant), programa iškart persijungia. Tik uždarius darželio duris prasideda, neaišku net dėl ko, kokiu pagrindu, dėl kokių priežasčių, kažkokie ožiai, spyriojimaisi, verkšlenimai, piktumai. Bet kadangi su vyresniąja praėjom tą patį (taip pora metų, dabar jau tas ne be taip pastebima) tai nebereaguoju taip jautriai į mažiuko tokius pasirodymus. Tikriausiai tai iškrova. Darželyje slopina savo emocijas, savo būdą. Su mumis būdami gali išsikrauti visa tai kas buvo užslopinta per dieną. Manyčiau ir pas jus kažkas panašaus 

mūsų bio panašiai elgiasi. Tik tiek, kad jis ne į daržiuką eina, o su močiute būna. Tikrai noriai eina, gauna dėmesio daugiau nei įmanoma, būna linksmas, gerai miega, gerai valgo. Bet namo grįžęs irgi toks irzlokas, nežino, ko nori... Na, kokią valandą-dvi. Po to aprimsta.

Tad vėlgi galvoju, ar atpažįstat tą elgesį, kuris sąlygotas praeities, o kuris - normalus vaikiškas

QUOTE(Sypsena777 @ 2013 11 14, 09:38)
O man čia labai panašu į perdėtą dėmesio reikalavimą.
man labiau į slepiamą pyktį.
QUOTE
Tad vėlgi galvoju, ar atpažįstat tą elgesį, kuris sąlygotas praeities, o kuris - normalus vaikiškas
nežinau bet ir ar reikia skirti, skirstyti.... yra elgesys, yra mūsų reakcija

QUOTE(Karusia @ 2013 11 14, 14:09)
Na, tiesiog skaitau visų patirtis. Daug ką atpažįstu, kaip tiesiog vaikišką elgesį. Tad garsiai ir pamąsčiau, ar tie panašūs elgesiai reiškia tiesiog vaikišką elgesį, ar vienus tokiam elgesiui sąlygoja praeities "patirtis".
Beje, eilėje per porą savaičių dar pora pozicijų pasistūmėjom - 13 vieta


na, pakalbėjom vakar su Jone. Vaiks sako, kad supykus buvo ant savo draugės, nes ji neleido pirmai išlipti iš autobusiuko. Tai sakė mano vaiks ir pusryčių nevalgė, bet išėjo į lauką, susitaikė ir tada jau pasakojo, kad ir pyktis praėjo ir pietus valgė. Et, tos vaikišos problemos
Tai tik sutarėm, kad jeigu kitą kartą supyks, tai nesimuš, o pasakys, kad supyko ir kol kas nenori bendrauti. Na, žiūrėsim kaip ten bus toliau. Kas man patiko, kad ji labai viską aiškiai paaiškino, savo jausmus ir taip nuosekliai, tai kažkaip apsiraminau.
