QUOTE(flight @ 2013 11 23, 13:28)
Kažkaip labai idealizuojama motinystė ir motinos meilė..Taip ir matau motiną - budą, pakilusią virš viso pasaulio nuodėmių ir palaimingoje nirvanoje mylinčią visa, kas gyva
Gyvybę aukot už vaiką - natūralu, kiekviena patelė saugo ir gina savo jauniklius, ir tai mumyse gamtos įrašytas instinktas, kad neišnyktume.
Šiaip jau kiek žinau, nirvana yra visiško abejingumo būsena, kai niekas, kas palink bevyktų, nedrumsčia ramybės - nelabai kas bendro su meile

.
Taigi, kad natūralu. O kai mes pradedam kautis su savo vaikais dėl vietos po saule - jau nelabai natūralu. Ir kai toks požiūris tampa visuomenės norma (negimdyk nenorimo), auka dėl kito gyvybės yra kvailystė, tuomet nelabai randu pagrindo tikėtis, kad gaisrininkas eis į degantį namą manęs gelbėti (kodėl turėtų rizikuot savo gyvybe?), kad policininkas bandys sustabdyti susišaudymą ar persekioti ginkluotis nusikaltėlius (juk jis irgi vieną gyvybę teturi), kad gydytojas ar slaugytoja (nemėgstu šito žodžio, man jos visa dar gailestingosios seselės) per budėjimą neis miegoti (o kam gadinti savo sveikatą, vakare apžiūrėjau, ryte vėl apeisiu palatas)... Jeigu motina dėl savo vaiko nemato prasmės aukotis, kodėl kiti visuomenės nariai tą prasmę turėtų matyti?
QUOTE(Vyšnaitė @ 2013 11 23, 13:34)
Būna kad ir per prievartą įbruka. Argi nežinot? Nuosavas žmonas kai kurie vyrai prievartauja
O seksas ne visiems yra tik vaikų gamybos įrankis. Ir pasakymas "nenori vaikų nesimylėk" netinka.
Paimkim pavyzdį. Moteris griežtai nusprendžia, kad jai užtenka vieno vaiko. Išeitys: 1. Nebesimylėt daugiau gyvenime, nes susilaikymas vienintelė 100 proc. apsauga. 2. Mylėtis su apsaugom, rizikuojant pastoti, kai nėštumas bus prieš jos valią. Visi renkamės antrą variantą ir rizikuojam. Vieniems ta rizika pasiteisina, kitiems ne.
O ką jūs tokiai moteriai patartumėt?
Kai tenka rinktis vaiko gyvybė ar vyras prie šono, gal vertėtų to vyro atsisakyti?
Seksas niekam nėra tik vaikų gamybos įrankis (na, bent jau man tokių sutikti neteko, bet gi visokių pasauly būna). Griežtai nusprendusiai patarčiau nesimylėt arba susitaikyt su galimybe, kad teks gimdyti dar vieną, nes joks pažiūrų griežtumas nėra pagrindas atimti kitam gyvybę.
QUOTE(Alyvinis @ 2013 11 23, 16:11)
taigi va. analogas zmoniu pasaulyje - abortas, kai gresia apsigimimas del amziaus genu etc. lygiai tas pats. skaitau geriau uz suedima jau gimusio

nu, patogaiu ir siaip
blin, nebegaliu jau, atrodo tiek issikalbeau tuos skausmingus dalykus, jau kazkokia darosi reakcija paradoksali

juokas. nu bet taip yra.
Logiškai žiūrint, gyvo suėdimas geriau, nes tikrai žinai, kad suėdi luošą (jei jau esi nusistatęs prieš neįgalius), o su prenataline diagnostika dažnokai pasitaiko apsirikti (teko girdėti toje srityje dirbančių atsiliepimus, net nesako motinoms, kad širdis neskaudėtų, o kaip patiems po to reikia gyventi

).
Gailiuosi, kad tau su tavo skausminga patirtimi tenka dalyvauti tokioje diskusijoje. Visgi tokiu klausimu diskusija geriau, kad vyktų teorinėje plotmėje, nedrąskant žaizdų. Bet galbūt virtualiai išsikalbėjus pagaliau tos žaizdos galės užgyti, rasi vaistų ar gyvybinių jėgų palikti praeičiai praeities šešėlius ir gyventi toliau.