Pvz dabar mes jau isitikinom kad galim gyvent kartu..
Na..mes draugaujam 2 metus, pasimatymai budavo gana ilgi, daug laiko praleisdavom kartu, greitai nakvodavom kartu, praleisdavom istisas dienas..jau tada gerai apslifavom kampus, bet siuo metu gyvenam kartu ir jau keleta menesiu tikrai jauciasi kitoks bendravimas, vienas kito supratimas, netiklovoj..bet ir buityje;) mums zymiai lengviau, dabar isprestos problemos ateityje kai susituoksim bus nereiksmingos..dabar gali viska mesti..iseit..o susituokus...slifuosi kampus..nesislifuos ir kas tada....ne taip lengva skirtis...
Pvz dabar mes jau isitikinom kad galim gyvent kartu..
Pvz dabar mes jau isitikinom kad galim gyvent kartu..
O mes nuo s.m. liepos 1 d. ir einam gyventi kartu, kitą vasarą planuojam vestuves. Draugaujam jau 4,5 metų. Kažkaip aš labai bijau to gyvenimo kartu, nes ir esu senovinių pažiūrų, kad gyventi tik po vestuvių, o jis labai to nori. Tai nežinau kaip mums pavyks, esu vienturtė, niekuo dalintis nemėgstu, tai jaučiu kol priprasiu bus košmaras 
QUOTE(baltanosis @ 2005 06 21, 11:59)
O mes nuo s.m. liepos 1 d. ir einam gyventi kartu, kitą vasarą planuojam vestuves. Draugaujam jau 4,5 metų. Kažkaip aš labai bijau to gyvenimo kartu, nes ir esu senovinių pažiūrų, kad gyventi tik po vestuvių, o jis labai to nori. Tai nežinau kaip mums pavyks, esu vienturtė, niekuo dalintis nemėgstu, tai jaučiu kol priprasiu bus košmaras
Ghmm... Jei tai prieštarauja Tavo pažiūroms, tai manau ir neik gyventi kartu. O "senovinės" pažiūros, kaip tu minėjai, yra ne "gyventi tik po vestuvių", bet "mylėtis tik po jų". Vien už gyvenimą kartu niekas nepasmerks... nes tai ne bažnytinė nuodėmė
Kiekviena turime elgtis pagal save ir savo įsitikinimus.
QUOTE
Vien už gyvenimą kartu niekas nepasmerks... nes tai ne bažnytinė nuodėmė
Aha, nepasmerks
mano tėvai labai tam prieštarauja, sako kad pirma vestuvės, o po to gyvenimas kartu. tai savo išrinktajam pasakiau:pirk mirk bet po naujų nešam pareiškimus ir ženyjamės už tokia nuodėmę
QUOTE(baltanosis @ 2005 06 21, 15:51)
Aha, nepasmerks
mano tėvai labai tam prieštarauja, sako kad pirma vestuvės, o po to gyvenimas kartu. tai savo išrinktajam pasakiau:pirk mirk bet po naujų nešam pareiškimus ir ženyjamės už tokia nuodėmę
mano tėvai labai tam prieštarauja, sako kad pirma vestuvės, o po to gyvenimas kartu. tai savo išrinktajam pasakiau:pirk mirk bet po naujų nešam pareiškimus ir ženyjamės už tokia nuodėmę
Kažkaip keistoka - Tavo pažiūros nepritaria gyvenimui kartu iki vestuvių, tėvai labai prieštarauja, o vis tiek ruošiatės jau pradėti gyventi kartu, nes jis labai to nori, o tuoktis kitąmet?
Mano principai man irgi neleidžia gyventi kartu iki vestuvių, ir niekas nepriverstų manęs jiems nusileisti (vienas jau bandė prieš kurį laiką, nepavyko...).
Todėl labai džiaugiuosi, kad maniškis nuo pat pradžių gerbia mano principus ir dabar tas bendro gyvenimo laukimas jam atrodo labai romantiškas
Na, mano nuomone tai gyventi kartu turi vyras ir žmona, o ne šiaip susibėgus. Žinau, kad atsiras tuoj tūzinas prieštaraujančių, bet tokie mano principai ir toks nusistatymas. Tai nei maniškis bandė priversti mane daryti tai, ko nenoriu, nei kažkas kitas reguliavo man gyvenimą. Taip kad baltanosis aš vis tiek pradžioj susituokčiau, o paskui ir gyvenčiau kartu. Kitaip man vestuvės praranda visą žavėsį. Na, bent jau vis tiek ne tokios pačios būtų, negu kad gyventumėm kartu. Maniškis supranta ir gerbia mano nuomonę. Tai tikrai nebuvo jokių pykčių ir barnių dėl bendro gyvenimo. Ir jei dabar eitų atsukti laiką atgal, vis tiek nieko nekeisčiau ir nepradėčiau gyventi kartu iki vestuvių 
QUOTE(AsIrTu @ 2005 06 23, 10:28)
Na, mano nuomone tai gyventi kartu turi vyras ir žmona, o ne šiaip susibėgus. Žinau, kad atsiras tuoj tūzinas prieštaraujančių, bet tokie mano principai ir toks nusistatymas. Tai nei maniškis bandė priversti mane daryti tai, ko nenoriu, nei kažkas kitas reguliavo man gyvenimą. Taip kad baltanosis aš vis tiek pradžioj susituokčiau, o paskui ir gyvenčiau kartu. Kitaip man vestuvės praranda visą žavėsį. Na, bent jau vis tiek ne tokios pačios būtų, negu kad gyventumėm kartu. Maniškis supranta ir gerbia mano nuomonę. Tai tikrai nebuvo jokių pykčių ir barnių dėl bendro gyvenimo. Ir jei dabar eitų atsukti laiką atgal, vis tiek nieko nekeisčiau ir nepradėčiau gyventi kartu iki vestuvių
Visiškai pritariu tavo nuomonei, pati lygiai tokiais pat principais vadovaujuosi.
Nors "madinga, populiaru, praktiška, patogu ir tt" tiesiog gyventi kartu, bet tai ne man. Šiuo atveju niekad nebijau pasirodyti senamadiška, tradicionalistė ar pan, tiesiog gyventi kartu noriu po vestuvių, taip ir darysiu
.
Pirmiausia, svarbu laikytis savo įsitikinimų (aišku, jeigu jie teisingi). Gyventi kartu ar atskirai, kiekvieno įsitikinimo reikalas.
Man atrodo, kad nėra jokio skirtumo, ar iki vestuvių susimesi, ar tik po vestuvių pradėsi kartu gyventi. Vis tiek jau būsi pakankamai įsimylėjęs ir įklimpęs į jausmus, todėl norėsi stengtis ir bandyti išspręsti problemas
Kai mes pradėjome draugauti, aš gyvenau viena. Jis nuolat pasilikdavo nakvoti. Po poros mėnesių pastebėjome, kad jis nebeišeina, o dar po mėnesio jis su visais savo daikteliais atsikraustė. Jau daugiau kaip metai gyvename kartu. Ir labai laimingai
Nesuprantu tų, kurie gyvena atskirai iki vestuvių. Ne dėl to, kad nesuprasčiau jų požiūrio. O todėl, kad pati nesugebėčiau atsispirti norui visą laiką būti kartu: kiekvieną dieną, kievieną naktį
Man atrodo, kad nėra jokio skirtumo, ar iki vestuvių susimesi, ar tik po vestuvių pradėsi kartu gyventi. Vis tiek jau būsi pakankamai įsimylėjęs ir įklimpęs į jausmus, todėl norėsi stengtis ir bandyti išspręsti problemas
Kai mes pradėjome draugauti, aš gyvenau viena. Jis nuolat pasilikdavo nakvoti. Po poros mėnesių pastebėjome, kad jis nebeišeina, o dar po mėnesio jis su visais savo daikteliais atsikraustė. Jau daugiau kaip metai gyvename kartu. Ir labai laimingai
Nesuprantu tų, kurie gyvena atskirai iki vestuvių. Ne dėl to, kad nesuprasčiau jų požiūrio. O todėl, kad pati nesugebėčiau atsispirti norui visą laiką būti kartu: kiekvieną dieną, kievieną naktį
Bandėm bet iš to nieko gero neišėjo 
mes kartu gyvename jau 3.5 metu. praktiskai nuo pat pirmos pazinties dienos. deja, vestuvemis kol kas nekvepia... 
nors ir kalbames apie tai, ir buta savo nusipirkome, bet vestuviu klausimas vis atidedamas ir atidedamas... tikiuosi, bent kitais metais jos ivyks...
nors ir kalbames apie tai, ir buta savo nusipirkome, bet vestuviu klausimas vis atidedamas ir atidedamas... tikiuosi, bent kitais metais jos ivyks...
QUOTE(Katusik @ 2005 06 26, 17:15)
mes kartu gyvename jau 3.5 metu. praktiskai nuo pat pirmos pazinties dienos. deja, vestuvemis kol kas nekvepia...
nors ir kalbames apie tai, ir buta savo nusipirkome, bet vestuviu klausimas vis atidedamas ir atidedamas... tikiuosi, bent kitais metais jos ivyks...
nors ir kalbames apie tai, ir buta savo nusipirkome, bet vestuviu klausimas vis atidedamas ir atidedamas... tikiuosi, bent kitais metais jos ivyks...
Štai jums ir patogumas.. deja, kol kas tik vyrui.
busta, tai jau tikrai
mano tevai jau kreivai ziuri, jo tevai po truputi pradeda balsa kelti, atseit "zenitis jau laikas'... o ka as galiu padaryti? nebent zyzti
tik biski geda pries draugus ir bendradarbius... visiems tenka aiskinti ir meluoti, kad tipo jau susituoke...
vyrui tai tikrai gerai, kai su moterim gyvena. o kaip mums?
mano tevai jau kreivai ziuri, jo tevai po truputi pradeda balsa kelti, atseit "zenitis jau laikas'... o ka as galiu padaryti? nebent zyzti
tik biski geda pries draugus ir bendradarbius... visiems tenka aiskinti ir meluoti, kad tipo jau susituoke...
vyrui tai tikrai gerai, kai su moterim gyvena. o kaip mums?
