kate0, pritariu tau 100%
Mes iki vestuvių kartu gyvenom apie 5 mėn. ir per tą laiką gyvenome iš mano algos (nes vyro algą rinkom vestuvėms) ir patikėkite, išmokome greitai ir taupyti ir labai gerai pažinome vieną kitą ir supratome kiekvieno minusus ir pliusus.

Mums su busimu vyru vienintelis isbandymas del gyvenimo kartu buvo Anglija, braskiu laukai ir karavanai... Juose gyvenom 3 menesius su dar papildomai 4 zmonemis. Mums pasiseke, nes turejom savo atskira kambari
Pamaciau kad mano vyras yra rupestingas ir svelnus. Reikedavo keltis labai anksti rytais, taciau jisai atsikeldavo anksciasu paruosdavo galima skyti visada mums pusrycius. Netgi kartasi pietus padarydavo, nors budavom visiskai nuo koju nusivare
Ne kiek neabejoju kad viskas bus gerai ir mudu puikiai sutarsime. Ir tikrai esu tos nuomones kad nebutina pries tai pagyventi 1-2 metus kad suprastum ar skirti vienas kitam ar ne. Apskritai man tokie "pasibandymai" atrodo keistai. Taciau jei kas taip ir daro tai ju pasirinkimas ir ju noras. Esu visiskai tolerantiska


Ne kiek neabejoju kad viskas bus gerai ir mudu puikiai sutarsime. Ir tikrai esu tos nuomones kad nebutina pries tai pagyventi 1-2 metus kad suprastum ar skirti vienas kitam ar ne. Apskritai man tokie "pasibandymai" atrodo keistai. Taciau jei kas taip ir daro tai ju pasirinkimas ir ju noras. Esu visiskai tolerantiska

QUOTE(ledukelt @ 2005 06 11, 12:17)
Apskritai man tokie "pasibandymai" atrodo keistai.
o prie ko cia pasibandymai. As nesibandziua, tiesiog norejom gyventi kartu, o ne bandytis

mes draugaujam beveik 4 metus, oficialiai kartu gyvent pradejom 2004 liepa, t.y. kai pasakem tevam jog norim kartu gyventi. o sia vasra nusprendem susituokti o gyventi kartu ne del to norejom kad pasibandyti bet kad nebegalejom atskirai buti vienas be kito

QUOTE(Lukija @ 2005 04 29, 10:38)
Mes kartu jau beveik 6 metus, 5 m gyvenam kartu, o dabar kartu ruosiames vestuvems. As manau, kad tikrai verta iki vestuviu pagyventi kartu, nes vienas dalykas kiekviena diena susitikinet ir paskui grizt i skirtingus namus, o visai kita tureti bendra buiti: pasiskirstyt namu darbais, kartu planuoti pinigus-islaidas, tada pamatai visus iprocius, ismoki elgtis ivairiuose situacijose, pvz, jei susipykai su vyru, pas mama jau nepabegsi, turesi sedet vienam kambari (ar bute) ir taikytis. Mes gi visi augom skirtingose seimose, kur buvo tam tikros tradicijos, kurios gali buti visiskai kitokios ir gal net nepriimtinos kitai seimai. Ir mes visa ta supratima apie seima ir santykius, visus iprocius atnesam i savo nauja seima, o vyras atnesa is savo seimos visai kita sukaupta informacija, kuri kartais visiskai nesutampa su jusu. Net elementariai pvz. Jusu seimoj labai svencia kokia nors svente ir ji jums labai svarbi, o jo seimoj i ta svente visiskai nekreipia demesio kaip ir pats Jis, net del to gali kilti pykciu...Paskui ir buna pirmais metais seimos krize, jau ne is vienos drauges girdejau, kurios iki vestuviu negyveno kartu, kaip buvo sunku pirmais bendro gyvenimo kartu metais. Ir dar, manau pagyvenus kartu iki vestuviu galima suprasti ar tikrai tai tavo zmogus ir tu nori praleisti su jo visa gyvenima, geriau tai suprasti iki vestuviu.....Aisku, viskas pagal galimybes, buna ivairiu situaciju....Ypac labai blogai buna, kai tevai isikisa ir neleidzia gyventi kartu ,,nuodemej,, iki vestuviu......Mum labai pasiseke, tevai visiskai nesikiso, pranesem , kad kartu gyvensim ir visi tai prieme kaip ir turi buti, o dabar visi dziaugiasi uz mus ir laukia vestuviu kartu su mumis. Kadangi, manome, kad pakankamai prisigyvenom kartu, jau noresi ir trecio seimos nario, tai po vestuviu dirdsim ta linkme 




Bent jau aš patariu, kad geriausias variantas pagyventi prieš vestuves kartu, bent pusę metų, kad suprastum ką reiškia buitis. Nes dažniausiai, kai susituokia nepagyvenę tai ir greitai išsiskiria

QUOTE(jutta @ 2005 06 17, 14:24)
Bent jau aš patariu, kad geriausias variantas pagyventi prieš vestuves kartu, bent pusę metų, kad suprastum ką reiškia buitis. Nes dažniausiai, kai susituokia nepagyvenę tai ir greitai išsiskiria 

na,o mes prad4jom kartu gyventi jau po 2mėnesių draugystės,nes nebegalėjom viens be kito-tai jis pas mane tai aš pas jį-tai nusprendėm būti kartu-gyvenam kartu,aš labai esu saviškiu patenkinta ir labai džiaugiuosi,kad gyvename ne atskirai,nes kai kartu būni tai matai visas žmogaus savybes-žodžiu man pasisekė


QUOTE(ledukelt @ 2005 06 11, 11:17)
Ir tikrai esu tos nuomones kad nebutina pries tai pagyventi 1-2 metus kad suprastum ar skirti vienas kitam ar ne. Apskritai man tokie "pasibandymai" atrodo keistai. Taciau jei kas taip ir daro tai ju pasirinkimas ir ju noras. Esu visiskai tolerantiska 

Pritariu, ledukelt.
Kiek žmonių - tiek nuomonių, jei gyventi kartu nesusituokus abiems gerai, tai ir smagu, lai gyvena laimingi.
O va aš taip negalėčiau. Kad ir labai noriu būti, gyventi, užmigti ir prabusti šalia savo žmogaus (jau senokai įsitikinom, kad esam vienas kitam skirti, nors draugaujam dar tik kiek daugiau nei 7 mėnesius, bet ir tai ilgiau nei mano tėvai, susituokę po 5 mėn draugystės, o šiemet sidabrines vestuves atšventę), bet negaliu kraustytis pas jį gyventi, ir tiek. Kad ir beveik kasdien pas jį nuvažiuoju, po truputį įrenginėjam MŪSŲ (kaip mielai skamba

Kartu pradėsime gyventi tik po vestuvių, tai mano asmeninis principas ir esu labai laiminga, kad mano sužadėtinis gerbia šią mano nuostatą ir jam tai atrodo romantiška, abu labai laukiam savo bendro gyvenimo.
Dėl kampų šlifavimo - vieniems aštresni būna, kitiems mažiau šlifuotis reikia, bet aš tai noriu šlifuoti savo šeimos kampus. Kiekvienam savo...