ir dar dėl 99,99 procentų, jau matau tris moteris tai neigiančias, taigi niekaip neįmanoma teigti apie 99,99 procentus tylinčių ir kenčiančių moterų.
nekuklus klausimas Ievai, nenori gali neatsakyti, bet ar nebūsi nukentėjus nuo ne tau skirto vyro?
QUOTE(Ieva S @ 2005 07 14, 15:22)
Buvau ne taip suprasta, todel noriu praplėsti savo minti. Nieko blogo, kada du mylintys vienas kitą žmonės apsigyvena kartu turėdami rimtų ir konkrečių planų visada būti kartu. Bet juk dažniausiai taip elgiasi 18-19 metų ar neduokdie dar jaunesni mažvaikiai, kurie ka tik susipažino. Po kiek laiko dažniausiai išsiskiria ir vėl ką nors susiranda ir vėl taip pat lengvabūdiškai kartu apsigybena. Man gaila tokių žmonių vaikų, nes jie niekada neturės autoritetingų ir socialiai brandžių tėvų. O šiaip neretai moterys sutinka kartu gyventi iš nevilties, kad mylimieji nesiryžta jų vesti net ir esant stipriems jausmams. Esu šventai įsitikinusi, kad 99,99 procentai taip gyvenančių moterų apgaudinėja save ir aplinkinius, neva joms taip gerai, o iš tiesų tyliai kankinasi ir svajoja apie vestuves. Pati nesutikau gyventi iki vestuvių kartu, todėl dabar matau, kad Jis mane gerbia. O draugės, gyvenančios susimetus, dejuoja, kad norėtų ištekėti, bet brangieji apie tai net negalvoja. Poros, kurios kartu apsigyveno tik po vestuvių, statistiškai skiriasi rečiau (!!!!!), nes atsakingiau žiūri į šeimą.
Hmm... tada jau man reikia gailetis saves
man 19 metu kartu gyvenam jau 2 metai ir kas cia blogo?Labai jau pasenes tavo poziuris i gyvenima,Manau ne del garbes nesutikai gyventi kartu o del baimes kad jis gali tavim tik pasinaudotii arba jusu santykiai pasikeis visiskai i kita puse 
Ir ne visi zmones apsigyvena kartu tik tam kad seip sau pagyventi,Mes pradejome gyvent kartu todel kad norejome visa laika buti kartu ir ziurejome rimtai i gyvenima o ne pro rozinius akinius.Taigi man labai keistas tavo poziuris,atleisk bet tikrai nesutinku 
Man atrood,kad cia jau gailetis reikia su tavo poziuriu zminiu vaiku nes sunku jiems bus su tokiai teveliais
QUOTE(lad @ 2005 07 14, 17:38)
klausimas Ievai, nenori gali neatsakyti, bet ar nebūsi nukentėjus nuo ne tau skirto vyro?
Norejau uzduoti toki pat klausima bet susilaikiau
bet man atrodo kad cia butent tas atvejis
Ne, tikrai nesu nukentėjusi nuo ne man skirto vyro. O iš kur tokios mintys? O kaip aš turėjau nukentėti? Nesutinku, kad draugaujant negalima pažinti vienas kito. Jeigu draugystė prasideda mokykloje, trunka beveik penkerius metus, kartu leidžiamas beveik visas laikas, yra daugybė bendrų pomėgių, netgi bendras darbas - man taip buvo - žmogų pamatai su visomis kaukėmis ir be jų. Be to, objektyviai įvertini savo ir jo jausmus, kas beveik neįmanoma gyvenant kartu, nes gyvenimas kartu yra ne kas kita, kaip santuokos vengimas. Nesutinku, kad tai yra šeima. Žmonės tūkstančius metų tuokėsi ir tai buvo šventa, tik prieš kokius 20-30 metų kažkas sugalvojo, kad gali būti būti kitaip. Paklauskite bet kurio kunigo, ką jis galvoja apie tokią šeimą. Be to, jeigu neabejoji, kad tai tavo žmogus, tai kam atidėlioti? Ir priešingai - jeigu yra abejonių - kodėl su juo likti ir švaistyti savo brangų trumpą gyvenimą?
Ir dar - mano požiūris ne pasenęs, o pats normaliausias ir sveikiausias iš Jūsų visų, brangutės. Gyvendamos kartu nesusimąstote apie to pasekmes, kurios yra labai skaudžios - totalinė šeimos krizė mūsų krašte. Ir nuo savo kvailų išvadų apie mano šeimyninį gyvenimą galėtumėte susilaikyti, nes iš tiesų nieko nežinote. Reikia mažiau skaityti visokių kosmopolitanų ir panelių, o daugiau knygų, apie šeimos psichologiją, pavydžiui. Ir ne iš serijos Geroms mergaitėms dangus, blogoms - viskas, bet rimtų, akademinių.
n nepykit bet stebina mane toks požiūris. kaip galima teigti kad tai yra blogai jei to net napabadnai, čia tik paprasčiausias įsitikinimas, beje jei Ieva dar nepastebėjai tai beweik wisos čia rašančios yra būsimos nuotakos, tad kaip galima teigti, kad wisi gywena "susimetę" wien dėl to kad wyrai nenori tuoktis?
O man juokas ima iš tokių santykių, kurie laikosi vien sekso pagrindu ir iš žmonių, kurie apie tai per daug kalba. Beje, visos čia rašančios yra yra būsimosios nuotakos todėl, kad - būkime realistai - pagaliau to išsizirzė iš savo gyvenimo draugų. Dar man įdomu būtų sužinoti, ką panelės Sally mama sakė, kada ji septyniolikos metų apsigyveno su vyru.
Na konkretaus amžiaus nėra, kada gali pradėt savarankišką gyvenimą ir nuo kada gali gyvent atskirai nuo tėvų su draugu /-e. Kartais ir trisdešimtmečiai yra tokie nesubrendę, kad jiems dar ne laikas. O kiti ir aštuoniolikmečiai daugiau subrendę ir pasiruošę savarankiškam gyvenimui.
Aš asmeniškai gan ilgai gyvenu su man brangiu žmogumi ir tikrai jo nezyziau, kad vestų, netgi atvirkščiai, mano būsimasis vyras labiau nori vedybų, nes man ir taip gerai. Bet anksčiau ar vėliau juk vis tiek reikės kurti tikrą šeimą, tad nusprendėm, kad jau laikas. Ir nemanau, kad dauguma moterų ar merginų zyzia vyrų, kad jas vestų...
Aš asmeniškai gan ilgai gyvenu su man brangiu žmogumi ir tikrai jo nezyziau, kad vestų, netgi atvirkščiai, mano būsimasis vyras labiau nori vedybų, nes man ir taip gerai. Bet anksčiau ar vėliau juk vis tiek reikės kurti tikrą šeimą, tad nusprendėm, kad jau laikas. Ir nemanau, kad dauguma moterų ar merginų zyzia vyrų, kad jas vestų...
QUOTE(Ieva S @ 2005 07 15, 16:34)
O man juokas ima iš tokių santykių, kurie laikosi vien sekso pagrindu ir iš žmonių, kurie apie tai per daug kalba. Beje, visos čia rašančios yra yra būsimosios nuotakos todėl, kad - būkime realistai - pagaliau to išsizirzė iš savo gyvenimo draugų. Dar man įdomu būtų sužinoti, ką panelės Sally mama sakė, kada ji septyniolikos metų apsigyveno su vyru.
Aciu devui kad tu ne mano mama nes su tokia tai tik pasikart belieka
o mano mama mane palaike ir neiko nesake,ir koks skirtumas kiek man buvo metu as juk ne su pirmu pasitaiskiusiu apsigyvenau,ne su bele kokiu vyru is kazkokio "uzknisto bariuko" ir tikrai nezyziau kad reikia mums susituokti,pirmas apie vedybas prakalbo JIS.Dabar esu patenkinta kad kartu pagyvenom,nes apsislifavo visi kampai,suprantae kas tai yra atsakomybe,ko tu turbut nesupranti,nes galvoji tik apie save.Ir dar manau kad tu jau per daug apsiskaiciusi pakente tavo smegenim,nes jau nusisneki apie visokias enciklopedijas ir tt.
QUOTE(Sally @ 2005 07 15, 18:32)
Aciu devui kad tu ne mano mama nes su tokia tai tik pasikart belieka o mano mama mane palaike ir neiko nesake,ir koks skirtumas kiek man buvo metu as juk ne su pirmu pasitaiskiusiu apsigyvenau,ne su bele kokiu vyru is kazkokio "uzknisto bariuko" ir tikrai nezyziau kad reikia mums susituokti,pirmas apie vedybas prakalbo JIS.Dabar esu patenkinta kad kartu pagyvenom,nes apsislifavo visi kampai,suprantae kas tai yra atsakomybe,ko tu turbut nesupranti,nes galvoji tik apie save.Ir dar manau kad tu jau per daug apsiskaiciusi pakente tavo smegenim,nes jau nusisneki apie visokias enciklopedijas ir tt.
o mano mama mane palaike ir neiko nesake,ir koks skirtumas kiek man buvo metu as juk ne su pirmu pasitaiskiusiu apsigyvenau,ne su bele kokiu vyru is kazkokio "uzknisto bariuko" ir tikrai nezyziau kad reikia mums susituokti,pirmas apie vedybas prakalbo JIS.Dabar esu patenkinta kad kartu pagyvenom,nes apsislifavo visi kampai,suprantae kas tai yra atsakomybe,ko tu turbut nesupranti,nes galvoji tik apie save.Ir dar manau kad tu jau per daug apsiskaiciusi pakente tavo smegenim,nes jau nusisneki apie visokias enciklopedijas ir tt. Nesuprantu, kodėl taip įsižeidei. Turiu savo nuomonę ir ją ginu, nes puolate dabar visos, įžvelgiate čia nebūtų dalykų. Mano nuomone, gyvenimas kartu nesusituokus, ypač tokiame amžiuje, yra nenormalu, ir viskas. Gali galvoti kitaip, jeigu nori. Kai man buvo aštuoniolika metų, irgi atrodė, kad čia nieko tokio. Iš laiko perspektyvos viskas kitaip atrodo, nes apsidairai aplinkui ir pamatai daugybę pavyzdžių, iš kurių gali pasimokyti. Ir tie pavyzdžiai yra ne virtualioje erdvėje, o realiame gyvenime, ir labai arti. Sutinku, kad ne visi vienodu laiku subręsta vedyboms. Ir ne visos kartu gyvenusios vėliau susituokusios poros išsiskiria ar būna nelaimingos. Linkiu, kad ir Tu nebūtum viena iš tų nelaimingųjų. Bet vedybos juk tam ir yra, kad du žmonės visą laiką būtų kartu. Taip buvo daugybę metų, kodėl dabar turėtų būti kitaip?
Ir dar. Nereikia manęs įžeidinėti, nes nesu kažkokia sena pikta boba, kaip turbūt įsivaizduoji. Esu tik keletu metų už Tave vyresnė, turiu mėgstamą darbą, studijuoju universitete ir kartu su mylimu žmogumi svajoju apie kūdikį. Tad mažai kuo skiriamės, tik aš kitaip žiūriu į šeimą.
Linkiu linksmos vestuvių šventės!
QUOTE(Ieva S @ 2005 07 15, 19:14)
Nesuprantu, kodėl taip įsižeidei. Turiu savo nuomonę ir ją ginu, nes puolate dabar visos, įžvelgiate čia nebūtų dalykų. Mano nuomone, gyvenimas kartu nesusituokus, ypač tokiame amžiuje, yra nenormalu, ir viskas. Gali galvoti kitaip, jeigu nori. Kai man buvo aštuoniolika metų, irgi atrodė, kad čia nieko tokio. Iš laiko perspektyvos viskas kitaip atrodo, nes apsidairai aplinkui ir pamatai daugybę pavyzdžių, iš kurių gali pasimokyti. Ir tie pavyzdžiai yra ne virtualioje erdvėje, o realiame gyvenime, ir labai arti. Sutinku, kad ne visi vienodu laiku subręsta vedyboms. Ir ne visos kartu gyvenusios vėliau susituokusios poros išsiskiria ar būna nelaimingos. Linkiu, kad ir Tu nebūtum viena iš tų nelaimingųjų. Bet vedybos juk tam ir yra, kad du žmonės visą laiką būtų kartu. Taip buvo daugybę metų, kodėl dabar turėtų būti kitaip?
Ir dar. Nereikia manęs įžeidinėti, nes nesu kažkokia sena pikta boba, kaip turbūt įsivaizduoji. Esu tik keletu metų už Tave vyresnė, turiu mėgstamą darbą, studijuoju universitete ir kartu su mylimu žmogumi svajoju apie kūdikį. Tad mažai kuo skiriamės, tik aš kitaip žiūriu į šeimą.
Linkiu linksmos vestuvių šventės!
Ir dar. Nereikia manęs įžeidinėti, nes nesu kažkokia sena pikta boba, kaip turbūt įsivaizduoji. Esu tik keletu metų už Tave vyresnė, turiu mėgstamą darbą, studijuoju universitete ir kartu su mylimu žmogumi svajoju apie kūdikį. Tad mažai kuo skiriamės, tik aš kitaip žiūriu į šeimą.
Linkiu linksmos vestuvių šventės!
Niekas taves nepuola
tiesiog tu labai pries viska bet irgii turi mylima zmogu ir neti kudikelio tai is to sprendziu kad ir vestuviu nori 
