Vestuvės jau buvo
Ieva S, prajuokinai pasiuliusi kunigu nuomones paklausti!!! 
Siuo metu mano baznytines santuokos anuliavimo byla yra baznytiniame tribunole - ex.vyras labai nori buti "svarus"
Po tribunolo galiu atsakingai pasakyti: baznyciai moterys rupi tik tiek, kiek jos katalikus vaikus gimdo. (paskaitykite dabartinio popieziaus mintis www.lcn.lt)
Taip, kad Ieva, apie kunigu nuomone geriau jau patylek - jeigu tau pasiseke viena karta laimingai isteketi, tai nevertink kitu pagal si modeli: as irgi buvau istekejusi, negyvenusi kartu, su visom baznyciom ir kunigu konsultacijom. Ir ka - po pusmecio buvo pradeti tvarkyti skyrybu popieriai, nes vyras pareiske suklydes vesdamas - jis, atseit, nezinojo, kad dar labai nori pabuti laisvas...
Pasak baznycios, issiskyre zmones nera pilnateisiai bendruomenes nariai: ju reikia gailetis! (pgl.dabartini popieziu). Mano vaikai, kurie gims antrojoje santuokoje, nebus tokie pat katalikai kaip tie, kurie gimsta is pirmosios, etc. Po apsilankymu tribunole ir baznycios doktrinu paskaitymo dingsta noras isvis ka nors bendro su sia istaiga tureti - juk vis tiek esu "isvaryta"
Na, visai neblogai gyventi nuodemeje - "susimetus" arba antroje santuokoje ir megautis gyvenimu
Siuo metu mano baznytines santuokos anuliavimo byla yra baznytiniame tribunole - ex.vyras labai nori buti "svarus"
Po tribunolo galiu atsakingai pasakyti: baznyciai moterys rupi tik tiek, kiek jos katalikus vaikus gimdo. (paskaitykite dabartinio popieziaus mintis www.lcn.lt) Taip, kad Ieva, apie kunigu nuomone geriau jau patylek - jeigu tau pasiseke viena karta laimingai isteketi, tai nevertink kitu pagal si modeli: as irgi buvau istekejusi, negyvenusi kartu, su visom baznyciom ir kunigu konsultacijom. Ir ka - po pusmecio buvo pradeti tvarkyti skyrybu popieriai, nes vyras pareiske suklydes vesdamas - jis, atseit, nezinojo, kad dar labai nori pabuti laisvas...
Pasak baznycios, issiskyre zmones nera pilnateisiai bendruomenes nariai: ju reikia gailetis! (pgl.dabartini popieziu). Mano vaikai, kurie gims antrojoje santuokoje, nebus tokie pat katalikai kaip tie, kurie gimsta is pirmosios, etc. Po apsilankymu tribunole ir baznycios doktrinu paskaitymo dingsta noras isvis ka nors bendro su sia istaiga tureti - juk vis tiek esu "isvaryta"
Na, visai neblogai gyventi nuodemeje - "susimetus" arba antroje santuokoje ir megautis gyvenimu
Pritariu, kad bažnyčia, kaip institucija, kai kuriais atžvilgiais yra kiek per daug sustabarėjusi. Bet juk yra ir puikių, šiuolaikiškų, iš tiesų tikintiems žmonėms ataidavusių kunigų (reikia pripažinti, kad, deja, nelabai daug), kurie gali būti tikri autoritetai. Tau nepasisekė santuoka, aišku, gaila, skaudu ir gniuždo, bet tikriausiai ne Tau skirtas žmogus buvo, arba dar apskritai nelabai subrendęs tokiai atsakomybei. Pamatysi, praeis tas laikas ir viskas stos į savo vėžes, o gyvenimas parodys, kaip viskas turėjo būti.
O dėl gyvenimo susimetus laikausi tokios nuomonės tik todėl, kad pažįstu daug moterų, kurios taip gyvena, bet, deja, nė viena iš jų nėra laiminga, nors viešai tai ir neigia. Ir jeigu vėliau išteka, jų santuoka dažniausiai nebūna darni.
Be to, juk ne visi tuokiasi bažnyčioje, netikintys tiesiog eina į zagsą.
Juk anksčiau, kada mūsų tėvai tuokėsi, beveik niekas kartu negyveno iki vestuvių, nes toks reiškinys nebuvo paplitęs ir buvo visuotinai smerkiamas. Nežinau kaip Tavo, bet mano tėvai jau daugiau kaip trisdešimt metų kuo gražiausiai gyvena. Ir dar daugybė jų jaunystės draugų, giminaičių. Be abejo, yra išsiskyrusių, bet tik keletas. O mano draugų pora, kartu gyvenusi iki vestuvių penkerius metus, išsiskyrė iki pirmojo vaiko gimimo likus porai mėnesių, susituokę buvo apie metus. Tad gyvenimas kartu iki vestuvių tikrai negarantuoja santuokos tvirtumo, greičiau priešingai.
O dėl gyvenimo susimetus laikausi tokios nuomonės tik todėl, kad pažįstu daug moterų, kurios taip gyvena, bet, deja, nė viena iš jų nėra laiminga, nors viešai tai ir neigia. Ir jeigu vėliau išteka, jų santuoka dažniausiai nebūna darni.
Be to, juk ne visi tuokiasi bažnyčioje, netikintys tiesiog eina į zagsą.
Juk anksčiau, kada mūsų tėvai tuokėsi, beveik niekas kartu negyveno iki vestuvių, nes toks reiškinys nebuvo paplitęs ir buvo visuotinai smerkiamas. Nežinau kaip Tavo, bet mano tėvai jau daugiau kaip trisdešimt metų kuo gražiausiai gyvena. Ir dar daugybė jų jaunystės draugų, giminaičių. Be abejo, yra išsiskyrusių, bet tik keletas. O mano draugų pora, kartu gyvenusi iki vestuvių penkerius metus, išsiskyrė iki pirmojo vaiko gimimo likus porai mėnesių, susituokę buvo apie metus. Tad gyvenimas kartu iki vestuvių tikrai negarantuoja santuokos tvirtumo, greičiau priešingai.
Man tai atrodo nei tas gyvenimas susidejus nei kas kita, tolimesniu santykiu neitakoja,jeigu zmogus subrendo vedybom,valio, gyvens,bus ir grazaus ir kartaus,tas susimetimas tik del vienas kito pazinimo (tik kai kurie tokiu galimybiu neturi,o gyventi kartu ne pries)Nes gyvenanat kartu pamatai ne tik zmogaus pliusus bet ir jo negiamas savybes,pries tave kaip ir kitas zmogus,kurio iki tol nebuvai pazinojes,nes tu pamatai koks jis yra realiai oo ne tik per pasimatymus kavineje,pasivaiksciojimus parke,kino sensuose,arba seip pasisedejima namuose,Viskas labai skyriasi
Mano tevai greitai sves 40 metu santuokos jubilieju. Taciau nemazai ju draugu yra issiskyre arba nelaimingai vede...Mano jau senokai isirusi pirmoji santuoka buvo klaida, taciau sunkiausia buvo ne pati santuoka ar skyrybos, taciau visuomenes poziuris, baznycios atstumimas, etc. Todel ir siuntu, kai randu pasiulymus kreiptis i kunigus, etc. ar svaiciojimus, kad santuoka gali buti tik viena karta
Mane ne viena karta kur kas vyresni zmones bei dvasininkai yra isvadine brokuota, nes mane paliko vyras, todel ilgus metus masciau, kad niekada gyvenime nebetekesiu: juk is santuokos yra tikimasi to, ka matei laimingoje tevu seimoje. Ir kai pastebi didziulius neatitikimus, buna sunku...Dabar gyvenu su zmogumi, ismokiusiu mane sypsotis
Jam buvo sunku su manimi: nebetikincia, nusivylusia, etc. Taciau turiu pripazinti, kad jo kantrybe ir tolerancija daro savo: jau kuris laikas nesiojame ziedus - esame susizadeje, jo garsios mintys apie santuoka manes nebegasdina, o priesingai - jauciu, kad isties noriu tapti jo zmona. (Ir kur jis buvo tada, kai as kvailai tekejau?! )...Mes nebandome gyventi kartu - mes tiesiog gyvename kartu. Ir jeigu laimetume aukso puoda, vestuves butu dar si rugseji
as esu uz tai, kad gyvenimas iki vestuviu tikrai nera blogas dalykas. mes pradejome gyventi kartu tik todel, kad jis atsikrauste pas mane i miesta, taigi, nesinuomos atskirai buto, gavosi tokia situacija. Na, manes niekas jo atzvilgiu nenustebino, kadangi, bes studentavome kartu. Bet siaip kiek teko matyti poru, juos isskiria butent buitis, todel BUTINA pagyventi kartu, pagyventi, o ne pabandyti.
O siaip kaip Ieva S (berods) minejo, kad cia mes visos laukiame, kol mums pasipirs, tai cia prasome nekalbeti is savo patirties
Niekas nieko nelaukia. Jei yra geri tarpusavio santykiai , tai pira abu ir nusprendzia kada tuoktis ir t.t., o ne vienas tyli, o kitas laukia 
O siaip kaip Ieva S (berods) minejo, kad cia mes visos laukiame, kol mums pasipirs, tai cia prasome nekalbeti is savo patirties
Niekas nieko nelaukia. Jei yra geri tarpusavio santykiai , tai pira abu ir nusprendzia kada tuoktis ir t.t., o ne vienas tyli, o kitas laukia
Mes su vyru jau 4 metus gyvename kartu ir buitis yra pagrindinė mūsų pykčių priežastis. Esame dar nesusituokę, bet manau, kad yra būtina pagyventi susimetus prieš vestuves, nes jeigu ne, tai po to labai greitai gali įvykti skyrybos 
QUOTE(babouziuke @ 2005 07 20, 13:13)
Mes su vyru jau 4 metus gyvename kartu ir buitis yra pagrindinė mūsų pykčių priežastis. Esame dar nesusituokę, bet manau, kad yra būtina pagyventi susimetus prieš vestuves, nes jeigu ne, tai po to labai greitai gali įvykti skyrybos
Na, tai tikrai nėra būtina - pažiūrėkite į mūsų tėvelius, senelius. Juk dauguma jų negyveno kartu iki vestuvių, bet santuoka laiminga. Aišku, yra išsiskyrusių, bet kartu gyvenusios iki vestuvių poros skiriasi dar dažniau. Tokią statistiką skaičiau viename žurnale.
Tiesiog kartu pagyvenus santuoka tarsi praranda dalį sakralumo. Juk tada iš tiesų niekas nesikeičia. Be to, kas būna, jeigu po tokio išbandymo pora vis dėlto išsiskiria? Tada laukia klaikios užgyvento turto dalybos ir beveik neišgydomos žaizdos širdyje. Tai netgi blogiau nei santuokos iširimas.
jei musu proteviai, seneliai ar tevai nesiskyre, tai nereiskia, kad ju santuoka buvo laiminga. Juk paziurek, anksciau jei jau istekejai, turi vyra, kurio nekenti, tai vis tiek "nesi" savo vargeli iki grabo lentos ir vsio 
Juk budavo sokas visam kaimui, jei kas issiskirdavo. Dabar laikomasi labiau tos nuostatos, kad "gyveni tik viena karta ir norisi ji nugyventi kaip galima geriau" Uztai zmones nebekencia, o skiriasi ir iesko kitu budu buti laimingam. Nesakau, kad visas skyrybas as pateisinu
Juk budavo sokas visam kaimui, jei kas issiskirdavo. Dabar laikomasi labiau tos nuostatos, kad "gyveni tik viena karta ir norisi ji nugyventi kaip galima geriau" Uztai zmones nebekencia, o skiriasi ir iesko kitu budu buti laimingam. Nesakau, kad visas skyrybas as pateisinu
Tikrai nepritariu nuomonei, kad iki vestuvių BŪTINA pagyventi kartu.
Jei kam taip atrodo geriau, tegu taip daro, tik svarbu, kad abiems tai būtų gerai ir priimtina, nes tikrai yra atvejų, kai vaikinui tokia situacija patogi, o mergina ne visai jaukiai jaučiasi ir taip gyvendama laukia vestuvių. Mano gyvenimo, vertybių ir principų samprata man neleidžia kartu gyventi iki vestuvių. Džiaugiuosi, kad šiems principams niekad ir nenusižengiau, tikrai nebūčiau laiminga.
Kas tinka vienoms, visai netinka kitoms, juk žmonių charakteriai, požiūriai į gyvenimą ir tt skirtingi. Ir gerai - taip tik įdomiau gyventi.
Jei kam taip atrodo geriau, tegu taip daro, tik svarbu, kad abiems tai būtų gerai ir priimtina, nes tikrai yra atvejų, kai vaikinui tokia situacija patogi, o mergina ne visai jaukiai jaučiasi ir taip gyvendama laukia vestuvių. Mano gyvenimo, vertybių ir principų samprata man neleidžia kartu gyventi iki vestuvių. Džiaugiuosi, kad šiems principams niekad ir nenusižengiau, tikrai nebūčiau laiminga.
Kas tinka vienoms, visai netinka kitoms, juk žmonių charakteriai, požiūriai į gyvenimą ir tt skirtingi. Ir gerai - taip tik įdomiau gyventi.
as ir nesakau, kad Butinai reikia pagyventi kartu, tikrai ne. taciau daznai pacios aplinkybes taip susiklosto, kad pradedi gyventi drauge. Nezinau, as asmeniskai neskirstau tarpsnio iki vestuviu ir po vestuviu, nes esu isitikinusi, kad niekas nepasikeis (isskyrus vaikus). Nezinau, gal as klystu, bet..... O siaip aisku, as saves neisivaziuoju ir neisivaizdavau jei buciau istekejusi 18-19 metu. tada man rupejo visiskai kiti dalykai, nei dabar 
O siaip gal as klystu, bet mano nuomone cia tos skirstancios santykiu iki vedybu ir po ju, yra butent tos, kurios galvoja, kad va po vedybu tai viskas pasikeis ir t.t., laukiancios geresniu tarpusavio santykiu (cia mano nuomone, gal as klystu)
O siaip gal as klystu, bet mano nuomone cia tos skirstancios santykiu iki vedybu ir po ju, yra butent tos, kurios galvoja, kad va po vedybu tai viskas pasikeis ir t.t., laukiancios geresniu tarpusavio santykiu (cia mano nuomone, gal as klystu)
Ir as nesakau, kad iki vestuviu butinai reikia pagyventi kartu Bet. Buna, jog pinigu sukrapstoma tik buto nuomai, o vestuvems - niekaip. O vestuviu tai norisi...
Paprasciausias paskaiciavimas: santuokos iregistravimas - 80lt, kostiumas vyrui - minimum 200Lt, suknele jaunajai - na, sakykim, 200Lt, jeigu imti ne vestuvine, o progine. Ir taip po truputi susidaro minimum 1000Lt. Is kur ji gauti?!
Taip ir gyvenama nesusituokus, vis pasvajojant apie geresnius laikus, o galiausiai tekama is reikalo.. Ir keisciausia, kad tada, kai teki jau su didejanciu pilvuku ir i pasauli besibraunancia atzala, atsiranda ir pinigu vestuvems, ir noro tuoktis, ir svesti, etc. Pesimistinis scenarijus, kurio prisiziuriu savo draugiu tarpe
Pirma karta tekejau su didele svente ir balta suknele, o gavosi "pravalas"
Dabar turbut kada nors tekesiu irgi jau "su pilvu", nes iki to laiko atsiras milijonai pasiteisinimu, kodel ne dabar, o kada nors isleisti kruva pinigu vienos dienos pazymejimui...
Bet. Buna, jog pinigu sukrapstoma tik buto nuomai, o vestuvems - niekaip. O vestuviu tai norisi... Paprasciausias paskaiciavimas: santuokos iregistravimas - 80lt, kostiumas vyrui - minimum 200Lt, suknele jaunajai - na, sakykim, 200Lt, jeigu imti ne vestuvine, o progine. Ir taip po truputi susidaro minimum 1000Lt. Is kur ji gauti?!
Taip ir gyvenama nesusituokus, vis pasvajojant apie geresnius laikus, o galiausiai tekama is reikalo.. Ir keisciausia, kad tada, kai teki jau su didejanciu pilvuku ir i pasauli besibraunancia atzala, atsiranda ir pinigu vestuvems, ir noro tuoktis, ir svesti, etc. Pesimistinis scenarijus, kurio prisiziuriu savo draugiu tarpe
Pirma karta tekejau su didele svente ir balta suknele, o gavosi "pravalas"
Dabar turbut kada nors tekesiu irgi jau "su pilvu", nes iki to laiko atsiras milijonai pasiteisinimu, kodel ne dabar, o kada nors isleisti kruva pinigu vienos dienos pazymejimui...
