Ar iki vestuvių bandėte gyventi kartu?

oi tokia rutina netsibosta tik vienetams, tikekimes, kad jus is pastaruju.



o darbo problemas anlsciau ar veliau tikrai pardesit namie kartu spresti. Yra tokia darbdaviu strategija, ja taiko japonai. Idarbinti seima kartu, praejus tam tikram laiko tapui, vyra ir zmona vis tiek pradeda namie galvot apie darba. Dvi galvos geriau ir efektyviau sugalvoja, todel strategija ir taikoma.



jei mano vyra visas uzgaidas tenkintu, liktu nebeidomu, jokios paslapties. O jei rimtai, tai mesti darba (trakim nebloga) del to, kad arciau nu nepraktiska. Gal moteriai tai ir labai malonu, bet to malonumo tada jau verta laukti po vedybu. Pirmiausia jei tokiu atveju iki vedybu nedaeis, tai vyras gali pardeti priekaistauti: as persikrausciau, o tu neivertinai.. nu ir panasiai.



lepinimas tikrai isigrista, nors yra tokiu moteru, kurios be lepinimo daugiau nieko gyvenime ir nenori. As jas vadinu moteriskes nusodintos i savo vieta. Vienas ju nusodina vyra prievarta, kitas lepindamas. Nosr aniskis mane lepina ne taip smarkiai (paglvosit, kad pavydziu, bet tada neprisipazinciau juk), bet kai palepina buna kelis kart maloniau, nei, kai nusibosta ikyrus lepinimas. Pasitaiko, akd ikyri vis ka nors siulydamas.

Man kilo toks klausimas - ar Jūs ir gyvenime tokios nepakančios kitokiai nuomonei ir kitokiam gyvenimo būdui, ar tik virtualioje erdvėje?
Beje, prostitute nė vienos nepavadinau, tik lyginu su prostitucija kitokį parsidavimą.
Mano tėvai yra pasiturintys žmonės, todėl įkalbėjo kelti dideles vestuves, kad būtų visiems šventė. Jie savęs tuo tikrai nenuskriaudė. O dabar nulipome jiems nuo sprando ir gyvename savo gyvenimą, kuriame turime savų rūpesčių ir džiaugsmų. Jeigu mano tėvai sunkiai verstųsi, būtume nuėję pas kunigą ir tyliai susituokę be jokios pompastikos.
Esu laiminga, kad netaškau jaunystės trumpalaikiams meilės nuotykiams ir nežeminau savęs sugyventinės statusu.
Beje, vakar klausiau savo vyro, ką jis galvoja apie gyvenimą kartu nesusituokus. Atsakymas vienareišmis - jo nuomone, tokiose porose vyrai nepakankamai myli ir negerbia savo moterų.
Gyvenkite kaip norite, man tas pats, tik nereikia pulti.

taskyti jaunyste meiles nuotikiams, oho pasakymas jaunyste = paikyste daugiau nera komentaru tokiai nuomonei. sugyventines statusas nera zeminatis ar koks nors panasus dalykas. Jei tkrai myli, tai nora buti kartu niekas nezemina, o parasas dokumentuose nereiskia nieko

Ievute o tu laikai save labai tolerantiska ir pakancia kitu nuomonei rekdama,kad sugyventines statusas yra zeminantis???? ir beje,kur tu matei mano ar kitu merginu pasisakymuose NEETOLERANCIJA tavo nuomonei ir tavo pasirinkimui ir nuomonei?? nepakantumas buvo tik tavo ishsireiskimams apie prostitucija, nepagarba ir nemeile
sekmes jum abiem su tavo vyru ir toliau taip tolerantiskai ziurint i kitus ir kitu pasirinkimus,tik man idomu,kada jus vienas ant kito pradesit taip loti

"taskyti jaunyste meiles nuotikiams", "sugyventines statusas"

manau esi koncervatorisku paziuru, kai nori buti kartu su zmogum ir diena ir nakti ir kai tas zmogus nori buti su tavim kartu, tai ishnyksta visi statusai ir visos ribos:) ash ir kazkada sakiau ir kad iki vestuviu negyvensiu, kad tai kaip ir tu minejai yra labai jau visuomenei nepriimtinas dalykas ir tt. taciau kaip sako nespjauk i bala, nes paciam po to teks gerti. draugavau su vienu vaikinu, su juo nors ir siule nejau kartu gyventi, o kai susipazinau su savo busimu vyru, tai ir dienos ir naktys buvo musu, tiesa mes priesh tai susizadejom. bet kad ir taip nebutu buve, tikrai pasiliksiu prie savo nuomones, kad iki vestuviu gerai pagyventi kartu, tiesiog del psichologines atmosferos busimoje seimoje. kaip sakoma "zinai uz ko teki" jei buitis iki tol neishskiria manau verta zengti toliau - prie sheimos kurimo:) ir . o skirtis praejus menesiui del ne vietoj padetu kojiniu ar dantu shepeteliu ( o buna ir tokiu santykiu, kai zmogus ishtikro negali susitaikyti atrodo ir su tokiais menkniekiais) tai manau tikrai neverta.

O as dar isiterpsiu del to gyvenimu kartu.
Dabar klausimas: ir kas atsitiks, kai suprasit, kad jus nervina JO ne taip isspausta dantu pastos tubele?
Vat draugauji draugauji, viskas grazu ir tik susimetat po vienu stogu sast kad ji kur tubele pasirodo JIS spuadzia ne taip kaip as! Tai tos kurios gyvena kartu iki vestuviu ir supratusios, kad NE man tokio nereikia ima ir skirstosi kiekvienas i savo kampus. Po to iesko kito ir vel bando gyventi su kitu, gal sitas jau normaliai ta dantu pasta spaus.
As cia painiai rasau, bet turiu toki poziuri i gyvenima kartu: kitas zmogus ne baltiniai, nepasivilksi ir nepasimatuosi, o jeigu netiks ismesi. Gyvenimui kartu yra duotos vestuves, na gal dar suzadetuves ir jau tuomet bus visai kitas poziuris vienas kita ir i ta nelemta tubele. Paprastas klausimas: susimeciau, nepatiko tas anas trecias, ir ko man cia nervintis, sau gyvenima gadinti? Spiriu ji lauk arba pati einu ir ieskau kito. O vedybomis jau eidama prie altoriaus nusprendi, kad reikes ir kad bus BUTINA derintis.
Ir dar: nezinau kaip jus merginos tiek isdraugavusios dar nepazistat savo draugu. As nekalbu apie visiska zmogaus perkandima, bet apie jo iprocius tai laisvai galima ir be gyvenimo kartu suzinoti. Visu argumentai baigiasi ties tuo, kad reikia pazinti zmogu buityje, kokie tvarkos iprociai. Tai as cia visad prisimenu gera posaki: "Viskas ateina is seimos". Ir jau simta kartu isitikinau posakio teisingumu. Tiesiog stebiu draugo seima ir ji pati. Gi matau kas dedasi jo vonioje, jo kambaryje ir tikrai zinau, kad atejes gyventi su manim jis neprades rubu deliotis graziai i lentyneles, kai namie meto juos bet kur. Tai apie koki pazinima kalbam?
Paimkim kita situacija: kad ir pinigu stygius. Jo stinga kartais ir siaip draugaujant, o ne tik gyvenant bendrai. Tai negi jus nezinot kaip jusiskis elgsis kai truks kazko ir negales nusipirkti cia ir dabar. As zinau. Ir man nereikia gyventi kartu, kad ta patirciau.
Aisku cia nekalbu apie situacijas kai zmones matosi tik savaitgaliais, tada gal kitaip. Bet as saviski matau kasdien, bunu pas ji namuose, zinau kaip gyvena jo seima ir zinau, kad jis bandys gyventi taip pat. Taigi argumentas apie zmogaus pazinima buityje as atmetu.
Sorry kad tiek prirasiau. Patinka man sita tema ir su draugemis padiskutuoti, kurios jau gyvena kartu nors nesusituokusios. Kazkaip tas "nu reikia vistiek pabandyti pries vestuves" greit nublanksta ir ziuri kad nieko jie ten nepribande.

Norėčiau sužinoti, ką kiekviena iš Jūsų, taip aršiai ginančių gyvenimą kartu be santuokos, pasakytų savo 12-metei dukrai, pareiškusiai, kad eina gyventi pas 30-metį, nes jį myli. Įvertinant akseleracijos tempus, tai visai įmanoma. O jeigu tėvai nerodo teigiamo pavyzdžio, jie paprasčiausiai neturi moralinės teisės aiškinti moralės normų savo vaikams. Ar apie tai susimąstėte?

O taves niekas mandagumo nemoke? Nes savo pasisakymais izeidei didele dali si foruma beskaitanciu merginu, kurios savo noru renkasi "zeminanti" sugyventines statusa, nes joms, jau kur kas daugiau maciusioms ir pasiekusioms nei tu, santuoka yra tik parasas dokumentuose

Tikiu, kad tavo vyras tave gerbia, bet. Gal is jo ir tu pasimokyk pagarbos kitokiems zmonems?

Sekmes uzaugant!

Na tu pati perskaityk,ka cia parasei juk neeina kalba apie vaikus, kalba eina apie suaugusius zmones!! ir dar,kalbama ne apie vestuviu pakeitima gyvenimu kartu, o apie laikina pagyvenima kartu pvz tol,kol susitaupysi pinigu vestuvems,nes nori vestuves padaryti tokias,kokias tau iskele tevai ar supranti? Apie kokius cia pavyzdzius sneki?

Ieva S, nepulk i krastutinumus, niekas cia nuo 12 nepradejo kartu gyventi. Nereikia mums tavo gailescio, mazdaug kokios jus vargses, kad dar spejote pabuti "sugyventinemis" ir t.t. Paprasciausiai, jei mane butu kaip tave taip islaike tevai, buciau su jais gyvenusi ir lepinama, tai as irgi tikrai nebuciau buvusi "sugyventine", nes paprasciausiai nebutu progos

o ar moralu kai ta dvylikamete kasdien mato motinos asras ir tevo panieka motinai. Geriau issikirti ir rodyti toki pavyzdi dukrai nei pragara namuose. Paskui tokios dukros ir mano, kad moters dalia yra klausyti vyro, skaistybes neiku gyvu neprarasti iki vestuviu, jei kas negerai su vyru nusileisti, jaunyste aukoti tik vyrui ir seimai, o ne taskyti

panos, jei tik yra abipusis noras gyventi kartu iki vedybu su visais gyvenimo malonumais bei trukumais, pirmyn. Jei vienas be kito negalite, o vestuviu tiesiog dar nenorite ar yra kitu priezasciu del, kuriu vestuves atidetos, tai kokios dar gali buti kalbos