Ar iki vestuvių bandėte gyventi kartu?

Tikrai manau, kad iki vestuviu butinai reikia pagyventi kartu

o as su saviskiu pradejau gyventi po dvieju savaiciu pazinties ir visai to nesigailiu. Dabar net neisivaizduoju kaip galima draugauti kartu negyvenant...o juo labaiu ruosiantis tuoktis manau tikrai savrbu kartu pagyventi.Viskas visai kitaip. Tada matai praktiskai kiekviena jo zingsni, pastebi kiekviena jo bloga savybe ir pan.
Tik va viena beda. Kartu su mumis gyvena dar jo sesuo.Siaip kaip ir gerai sutariam, bet vistiek truputi nervina, nes negaliu iki galo atsipalaiduoti. Gal kam teko tokioj situacijoj buti???

Mes kartu jau beveik 6 metus, 5 m gyvenam kartu, o dabar kartu ruosiames vestuvems. As manau, kad tikrai verta iki vestuviu pagyventi kartu, nes vienas dalykas kiekviena diena susitikinet ir paskui grizt i skirtingus namus, o visai kita tureti bendra buiti: pasiskirstyt namu darbais, kartu planuoti pinigus-islaidas, tada pamatai visus iprocius, ismoki elgtis ivairiuose situacijose, pvz, jei susipykai su vyru, pas mama jau nepabegsi, turesi sedet vienam kambari (ar bute) ir taikytis. Mes gi visi augom skirtingose seimose, kur buvo tam tikros tradicijos, kurios gali buti visiskai kitokios ir gal net nepriimtinos kitai seimai. Ir mes visa ta supratima apie seima ir santykius, visus iprocius atnesam i savo nauja seima, o vyras atnesa is savo seimos visai kita sukaupta informacija, kuri kartais visiskai nesutampa su jusu. Net elementariai pvz. Jusu seimoj labai svencia kokia nors svente ir ji jums labai svarbi, o jo seimoj i ta svente visiskai nekreipia demesio kaip ir pats Jis, net del to gali kilti pykciu...Paskui ir buna pirmais metais seimos krize, jau ne is vienos drauges girdejau, kurios iki vestuviu negyveno kartu, kaip buvo sunku pirmais bendro gyvenimo kartu metais. Ir dar, manau pagyvenus kartu iki vestuviu galima suprasti ar tikrai tai tavo zmogus ir tu nori praleisti su jo visa gyvenima, geriau tai suprasti iki vestuviu.....Aisku, viskas pagal galimybes, buna ivairiu situaciju....Ypac labai blogai buna, kai tevai isikisa ir neleidzia gyventi kartu ,,nuodemej,, iki vestuviu......Mum labai pasiseke, tevai visiskai nesikiso, pranesem , kad kartu gyvensim ir visi tai prieme kaip ir turi buti, o dabar visi dziaugiasi uz mus ir laukia vestuviu kartu su mumis. Kadangi, manome, kad pakankamai prisigyvenom kartu, jau noresi ir trecio seimos nario, tai po vestuviu dirdsim ta linkme

Na mes ir jau beveik metai kartu gyvenam.Tiesa pasakius kažkaip nepajutau aš tu kampų tookių,kad jau reiktu begti.bet manu pagyventi verta, bent jau dėl to, kad nebutu po vestuvių šoko nuo vedybinio gyvenimo...

Mes kazkur apie 3 metus jau kartu gyvename ir vaikuti jau turime . Tai is salies isvykom,tai dar kas nors, tai tik dabar ir nusprendem apsizeneti, vestuves liepos menesi. Istikruju gal ir geriau pries tai pragyventi, zmogu pazinai jau,buvo daug pas mus nemalonumu , ne viena karta gal ir skirtis norejom,bet vis tiek mylim vienas kita ir liekam . Dabar po visokiu nemalonumu tikrai zinau kad noriu su juo gyventi visa gyvenima.

Mes 6 metus kartu ir 5 metus kartu gyvenam...

sveikutes...na pas mane kitokia situacija, na siek tiek ir panasi. Mes su vaikinu draugaujam 1,6 metu ir zadam gyventi kartu..(labai greitai).Situacija ta, kad jo tevai daro MUMS atskira auksta (nuosavame name) ir nori jog ten kartu gyventumeme. Faktiskai patys viska irenginejam...Jau senai vienas pas kita miegam..kiekviena nakti, bet be savo vietos, tai ten tai ten..kaip kokie benamiai Uz menesiuko tureciau keltis pas ji..bet DIDZIAUSIA problema, kaip pasakyti mamai? ji gali kreivai paziureti....tipo kad per anksti..nors jau pilnameciai....dirbam, mokomes...ir sau galvojam apie vestuves Jis sake, jei reikes- tevams, mano ir jo...nunesim pareiskimus!!!!
Patarkit, kaip[ pasakyti svelniau????

Nu mums su brangučiu irgi teko tą patį ištverti... Aš lepūnėlė vienturtėlė, o dar mama pedagogė...Galvojau siube, ji infarktą gaus jei pasakysiu, bet teko nes mano brangiusio jo mama sakė neišleis , kol mano mama nesutiks...
Tai ką teko kažkaip sakyti... Visų pirma paskambinau mamai telefonu, pasakiau kad norime eiti gyventi kartu, o tada kai jau nuvažiavome, jau buvo apsipratusi...
Pražioj nelabai norėjo draugams ar giminėms sakyti kad gyvename kartu, bet dabar jau ir pati mama šiokį tokį butuką nupirko, ir pamtčiusi kaip mes tvatkomės, mokomės ir dirbam netgi giriasi visiems: "Pamatytumėt kaip jie gražiai gyvena"... Kartu gyvenam jau beveik du metus ir jau ruošiamės vestuvėm...

Skaitai mano mintis Pritariu 100 proc.

Skruzdeliukas pritariu tau mes irgi jau 2 metus gyvenam katru,is padziu labai pykomes kol "prisitrynem" nes tik kartu gyvenant gali is tikruju pazint zmogu.

As tik uz tai, kad gyventi kartu pries vestuves. Mes irgi gyvenome susideje Ir viskas buvo puiku Teisingai, juk reikia prisitrinti vienas prie kito, juk barasi visi karts nuo karto

nui as dabar galvoju, jei butume susituoke greitai kai tik susidraugavome ir pradejom kartu gyvent. Tikriausiai skirciausi, nes barames tai daug, bet nepiktybiskai, daugiau gincijames, o as pazliumbiu bet jei taip is kart po vestuviu susigincytume, tai sakyciau ir uz ko as sitekejau. Nes dabar del vestuviuirgi gincijames karatis is principo abu nenusileidziam tai kyla mintis gal neteket, bet paskui suprantu, akd mudu jau tokie nenusileidziam per daug, o as ir nrnoriu nei pati pastoviai nuseileidinet, nei kad jis. Nebus idomu, jei darysi jis ka tik as noriu