Sveikos, mums taip susikloste aplinkybes, kad neteko gyventi kartu iki vestuviu
ir nei kiek del to nesigailiu
. Draugavom 1,5m, matydavomes kiekviena diena,bet kartu negyvenom, apsigyvenom tik po vestuviu



susipažinom prieš lygiai tris metukus. lygiai prieš metus išėjo taip, jog teko apsigyventi kartu, o šiandien jau skaičiuojam dienytes iki tol kol būsim šeima

Mes 5.5m kaip draugaujam ir 2.5m kaip gyvenam kartu.

O mes du metukus draugavom, važinėjom vienas pas kitą į skirtingus miestus, o nuo birželio jau kartu gyvenam

na mums ir taip susiklostė, kad gyvename jau kartu 2,5 metų tiek pat ir draugaujame, ir labai dėl to džiaugiuosi, nes gyvendamas kartu labiau pažysti žmogų...na mūsų bendras gyvenimas "susimetus"
, greit bus pavadinimu ŠEIMA, jau birželio 11d.



Mes pažįstami kokius 3 metus, draugaujame 2 metus o gyvename 1 metus
Liepos 2 bus mūsų vestuvės.
Mano nuomone tai būtinai reikia pagyvent kartu. Kai mes pradėjom gyvent kartu tai buvo visko kol apsitrynėm
Buvo pykčių, barnių, ašarų ir t.t. Bet užtat dabar viskas yra labai gerai tiesiog nuostabiai. Per tuos metus kol gyvenam kartu pamačiau tikrąjį žmogaus veidą su visais trūkumais ir privalumais buityje, kelionėse, patogumuose ir nepatogumuose
Aš visiškai nenorėčiau visą tą ugnį ir vandenį pereiti po vestuvių šventės, kai tu esi euforijoj. Aš dabar laukiu vestuvių visiškai rami, kad po jų niekas nepasikeis.
Mes dabar labai gražiai sutariam ir nekeliam vienas kitam scenų, jeigu vienas grįžta pavargęs ir nenori plaut indų nu tai ir neplaunam, atsigulam ir gulim abu arba kitas suplauna. Mano vyras kartais ne tik sau bet ir man išlygina kelnes, susiūna ką nors, sutvarko kambarius, surenka mano išmėtytus daiktus

Liepos 2 bus mūsų vestuvės.
Mano nuomone tai būtinai reikia pagyvent kartu. Kai mes pradėjom gyvent kartu tai buvo visko kol apsitrynėm


Aš visiškai nenorėčiau visą tą ugnį ir vandenį pereiti po vestuvių šventės, kai tu esi euforijoj. Aš dabar laukiu vestuvių visiškai rami, kad po jų niekas nepasikeis.
Mes dabar labai gražiai sutariam ir nekeliam vienas kitam scenų, jeigu vienas grįžta pavargęs ir nenori plaut indų nu tai ir neplaunam, atsigulam ir gulim abu arba kitas suplauna. Mano vyras kartais ne tik sau bet ir man išlygina kelnes, susiūna ką nors, sutvarko kambarius, surenka mano išmėtytus daiktus

Na, mes pažįstami 7 metus, iš kurių draugaujame hmm...net nežinau kiek tiksliai
gyvename jau porą metų
Irgi buvo visko, būdavo momentai, kai atrodė mesi viską išeisi ir psio
Bet...apsitrynėm ir dabar ramu
Vienas kitą paauklėjam
Jis ramesnis, aš atvirkščiai labai esu karštakošė
Reikėjo laiko apsiprasti
Todėl prieš vestuves būtina pagyventi kartu, nes tik taip gali suprasti ar tai tikrai TAVO ŽMOGUS.







QUOTE(candywest @ 2005 04 25, 11:49)
Sveikos, mums taip susikloste aplinkybes, kad neteko gyventi kartu iki vestuviu
ir nei kiek del to nesigailiu
. Draugavom 1,5m, matydavomes kiekviena diena,bet kartu negyvenom, apsigyvenom tik po vestuviu 



Mes kartu apsigyvensime irgi tik po vestuvių....

O ar tik kartu pagyvenus galima pažinti žmogų- retorinis klausimas..., ir iš viso ar galima pažinti kitą žmogų...?


Na, o apie savuosius gyvenimo kartu "malonumus"



Mes iki vestuvių gyvenom apie 1,5 metų, iš viso draugavom apie 5 metus.
Manau reikia pagyventi kartu, tada išryškėja visi "gražumai". Draugaujant ne viską gali įžvelgti. O kai guliesi ir keliesi kartu tada visiškai skiritingi dalykai,
Sutinku jog žmogaus nepažinsi iki gyvenimo galo, bet gali bent jau artėti prie to tikrojo pažinimo.
Žinau daug atvejų, kai poros iki gyvenimo kartu lyg ir puikiai sutarė, tačiau pagyvenus kažkiek laiko keliai išsiskyrė
Aišku kiekvienas atvejis individualus, bet atsarga gėdos nedaro.
Manau reikia pagyventi kartu, tada išryškėja visi "gražumai". Draugaujant ne viską gali įžvelgti. O kai guliesi ir keliesi kartu tada visiškai skiritingi dalykai,
Sutinku jog žmogaus nepažinsi iki gyvenimo galo, bet gali bent jau artėti prie to tikrojo pažinimo.
Žinau daug atvejų, kai poros iki gyvenimo kartu lyg ir puikiai sutarė, tačiau pagyvenus kažkiek laiko keliai išsiskyrė


Aišku kiekvienas atvejis individualus, bet atsarga gėdos nedaro.