Vegetodistonija.

Sveikos mergaites,
stai ir vel atejo metas kai landau po interneta, forumus ir ieskau informacijos apie sia musu liga. Susirgau gal prie 10 metu, tada dukra pirmoji buvo kokiu 4 metu. Buvo baisu, nakti greitosios vaziuodavo, geriau ir antidepresantus ir raminamus ir pas uzkalbetojus visokius vaiksciojau. Nenoriu net prisimint to laiko Bet tada kazkaip pavargau nuo saves ir pasakiau sau arba ta sirdis uzsikalatos visai arba nustos ir kai uzeidavo PA nekreipdavau demesio, nustojau bijot. Keleta metu gyvenau puikiai, vel prasidejo keliones, kilimas darbe, gime dar dvi dukros. Ir va pries kelis menesius, po stipraus nervinio sukretimo, vel viskas su kuo taip ilgai kovojau, grizo. O as sedziu ir tarytum buciau viska apie sia liga pamirsus. Vel neturiu jegu su ja kovot. Vel sirdis vartosi, tai plaka lyg buciau 10 km nubegus, rankos ir kojos tirpsta, galva svaigsta. Vaistu stipriu negeriu, nes bijau ju poveikio, tik korvalolio lasus ir gudobeles ir dar ten visokius sirdies. Turiu tokia problema, kad ateinanti antradieni turiu ivaziuot i komandiruote i Svedija, su keltu plauktu, o man vien nuo minties pradeda darytis bloga. Zinau, kad nera vienos taisykles kaip su tuo kovot ir cia tik per ilga darba su savim praeina tas nerimas, panika, bet gal parasytumet kaip Jus save isitikinat, kad viskas bus gerai. Labaiusiai bijau ne pacios keliones, o kad nebus artimo zmogaus salia ir jei uzeis priepuolis, kad nenumirciau. Atrodo ir supranti, kad jei sirdis sveika tai nuo PA nemirsi, kai kai pradeda permusinet dar labiau issigasti ir situacija tampa baisi. Turiu lexotanilio rankinej, bet nebandziau jo. Bijau, kad nebuciau apsnudus ar galva nesvaigtu. Labai labai prasau patarimo ka daryt Save nuteikineju, kad reik atlaikyt kelione, o tada jau viskas bus gerai.

sveika,labai pazystamas jausmas ,jau bent man nebepadeda nei korvalolis,nei kt kas is zoliu,geriau ir lexotonili,nebijok,nebusi uzsnudus,bet man xanaxas kazkaip geriau,bet tai tik man,gal tau pades tas kuri turi,ir pradek jau dabar,as geriau,puse ryte,ir puse vakare suciulpt liepe gyd,ir maziausiai men  bandau ir as su savim kalbet siandien lyg pavyko,bet ne visada,buk stipri,sekmes tavo kelionej

aciu uz padrasinima Reiks bandyt, nes kazkaip jauciu, kad pries pat kelione nerimas uzvaldys ir isvis neisvaziuosiu. O to negali but. Tai sakau gal geriau nors tas kelias dienas vaistu pagert, kaad ramiau butu.

Sveikos mergaites,
Labaiusiai bijau ne pacios keliones, o kad nebus artimo zmogaus salia ir jei uzeis priepuolis, kad nenumirciau. Atrodo ir supranti, kad jei sirdis sveika tai nuo PA nemirsi, kai kai pradeda permusinet dar labiau issigasti ir situacija tampa baisi. Turiu lexotanilio rankinej, bet nebandziau jo. Bijau, kad nebuciau apsnudus ar galva nesvaigtu. Labai labai prasau patarimo ka daryt Save nuteikineju, kad reik atlaikyt kelione, o tada jau viskas bus gerai.

perla30, o ka seimso gydytoja sako, juk vistiek buna itaria ka nors?

Ryt eisiu pas ją prašysiu siuntimo pas kardiologą, kad įsitikinti ar viskas tvarkoje su tais širdelės kažkokiais mušimais. Kartais dar suduria į galvą taip keistai, ar čia tie nervai ar dar kas nors. 

Sveikos mergaites,

nu jo manau verta nueiti, paskui kai isitikini kad viskas ok, galima nurasyti vegetodistonijai, as galvoju o tu kali magni tyreis? bet manau kardiologas sita tikrai paziures

nzn mergaites, kaip nors, bet tikrai tikiu, kad isbrisim, buna gi blogesniu dienu ir geresniu dienu gyvenime, mes stiprios

Aha , šiandien dariausi tuos visus širdelei reikalingus kali, magni ir kt. , tik atsakymas penktadieni.

Toks klausimukas, ar visos geriat antidepresantus, ar gydotės be jų tik su kokiais vienais raminančiais (kaip leksatanilis ar tik xanaksas)

Tiesa, pamirsau paklaust ar priimsit mane i savo buri

Zinot per tiek metu tai galiu is savo patirties pasakyt, kad issitirt butinai reikia, bet kai niekas nieko neranda, tai reikia susitaikyt, kad cia yra vegetodistonija. Nes as ankciau kai man niekas nieko nerasdavo, tai sakydavau, kad daktarai durni as sergu, o jie nieko neranda. Vyras irgi sake, kad pas mane cia amerikoniskos ligos, nieko neranda, o man vis bloga. Bijau grizt i tuos laikus, nes tada valgydama buvau numetus apie 15 kg, svoris krito atrodo ne dienom, o valandom, gerkle gniutulo uzspausta buvo. Atsimenu, kad su tuo gniutulu kovodavau sau sakydama, kad jis netikras ir tuoj isnyks. Ir tikrai isnykdavo. Tikrai reikia stengtis su sita liga kovot, nes zinokit bent jau man tai vaistai pagerindavo padeti tik tam kartui. Mes stiprios ir issikapstysim.
Tiesa, pamirsau paklaust ar priimsit mane i savo buri

Toks klausimukas, ar visos geriat antidepresantus, ar gydotės be jų tik su kokiais vienais raminančiais (kaip leksatanilis ar tik xanaksas)