kopinu gvluosnio ta postsa, tik tingiu ieskot, dedu i kabutes.
"
Vaikui problema galvyteje rodo, kad jusu kaip mamos problema galvoje.
kaip dristat taip sakyti sitokioj situacijoj, via yra apkaltinimas, kad mamai problema galvoj ir vaikas nuo to kencai ir gali mirti.
Kuo blogiau, prasciau moteris jauciasi, tuo labiau nori, kad vyras butu labai geras, labai protingas, kad butu protingesnis uz kitu moteru vyrus, kad tiesiog juos uzstotu, kad atspetu kiekviena jos nora, kad irodytu kaip jis ja myli. Ir jei vyras, tikrai protingas, padaro kazkokia kvaila nesamone, apsikvailina ir dar prie kitu zmoniu, moteriai gali buti sokas, didelis nusivylimas, pazeminimas, geda ar pyktis, kaip lazda trenktu per galva. Tai staigi problema del vyru proto.
Taip yra tikrai ne visada ir koks Jusu supistas reikalas, kaip jin elgiasi su savovyru. Ten gal viskas tvarkoj, o Jus iskart metat kalte del netinkamo elgesio su vyru, tipo "taip yra", argumentas toks. Nei Jus zinot, nei Jusu reikalas tai. Jai ir taip sunkuk, o dar neteisingai su vyru elgiasi, nes Gluosnis taip pasake? i lova pas juos ilipkit ir duokit patarimu ir kritikos beigi kaltinimu, garantuoju, kad ten irgi ne viskas, kaip jjums atrodo reikalinga ir nuo to gali mirti kudikis.
T
odel atleiskit sau uz viska, nekaltinkit saves, neieskokit kaltu, nes ju nera. Niekas nekaltas, ir nuodemiu irgi nera, yra neismoktos pamokos. Nuodeme toks stresas, kuris reikalauja ispirkimo per kancias, jums tu kanciu reikia? Pagalvokit, kad jei save bausite, kentesite, vaikai kentes, visa seima kentes, niekam absoliuciai niekam nuo to geriau nebus. Todel jums reikia atleisti sau ir pamilti save, kad seima galetu gyventi ir buti."
visu pirma, tai pirmas sakinys priestarauja paskutiniui, antra - Jusu neismoktos pamokos ir yra bausme, Jus gasdinat ta moteri, nesuvokiat? Pamokos pamokos, uz neteisinga elgesi, kuri aiskiai parasiu virsuj pagal jus kas gaunasi. Jeigu ji gedes to vaiko arba kentes del jo, kas yra naturalu ir zmogiska, tai jin kenks aplinkiniams? savo seimai? Ji neturi teises isgyventi kancios arba gedulo. kai to reikia? Ji turi amputuotis emocijas ir tapti tokia kaip Jus psichopate? Nu Jus ir slyksti. Nes cia irgi kaltinimas - mol jeigu tu liudesi, kenksi seimai.
Vaiku aiskiai neturite pati, o jei turite, su emociju amputavimu eina ir motinystes jausmo nebuvimas.
Manes nepamaustysit jau, kaip zmogaus, kuris kimbasi siaudo ir todel neturi jokio kritinio poziurio, jam verda emocijos, kurios jums svetimos, lobotomija atlikta dvasine. Per sitiek metu Jus cia skaitydama perpratau ir man prasom jokio medaus ir jokio muilo, nes as alergiska slykstiem amoraliems poelgiams, i tai ieina ir zodziai, kurie uzmusti gali skausmingiau, nei veiksmai. Tgaip pat melui, kas sviecia is Jusu ir tik visiskai naivus zmogus gali priimti uz gryna piniga Jusu falsyva meile zmonijai.
Papildyta:
QUOTE(gluosnis @ 2014 07 22, 19:06)
Leidzia man sazine, nes as nevertinu kitu klaidu ir neteisiu zmoniu. Ir negeda, nes gedingo nieko nematau, bent siuo atveju. Ir tikrai manau, kad niekas nekaltas, tiesiog taip atsitiko. Moteris nestumo metu zino apie savo ypatinga busena, bet neteisingai ja supranta, ji ne auksinis kiausinis ant lekstutes apie kuri visi turi sokineti ir paisyti jos norus, bet mama, kuri turi suvaldyti savo emocijas, koreguoti jas protu, matyti kokios emocijos gali pakenkti vaikui, turi pasirupinti ne tik savimi. Turi apie vaika galvoti, kalbetis, priimti ji kaip zmogu, viska jam aiskinti, kas jai nutinka. Toks vaikas nesijaus paliktas ir vienisas, jis bus stiprus ir paruostas gyvenimui. Nes kitaip gali buti blogai. Ir kartais buna. Kartais gyvenimas pareikalauja is zmogaus daugiau nei jis siuo metu gali, kad zmogus nesuglebtu, neistyztu, kad pasitemptu, kad augtu dvasiskai ir kitom prasmem. Ir apie mama, jos role rasiau samoningai, nes mama gali viska, jos meile gali viska. O jei zmogus negali, netiki savimi, savo meile netiki, tai kas dar gali...? Be mamos vaikui nera gyvenimo, mama, jos meile reikalingi kaip oras. Ir tevas cia nelabai pades, kaip bebutu gaila, nes mama atsakinga uz vaiko gimima. Na ka padarysi, kad taip yra... Vardan saves, busimu ir esamu vaiku galetu mamos atmesti visas savo abejines, netikruma, netikejima savimi ar ne?
Nesidziaugiu as blogiu ir jo padariniais, tiesiog priimu ji rimtai, nemenkinu jo galiu ir greitumo, zinau, koks jis ir ka gali. Skaitytis reikia su juo, o ne svajoti, kad kazkas kazkur danguje pasigailes, nuims nasta, palengvins gyvenima... ar kiti zmones palengvins... Niekas negali nugyventi gyvenima uz kita. Ir dievas mums nepades, kol mes patys i savo gyvenima jo neileisim. o atsiriboti nuo jo galime tik baimemis. Kas tiki savimi, tas tiki dievu.
Nuo vaiko irgi priklauso ir charakteris ir noras pasiaukoti, ir koks vaikas atejo su kokiu kraiciu. Bet kol kas jis negali sau padeti, o mama gali.
teorija varot. neturit motinystes jausmo. subtilybiu to nezinot. o "turi daryt ta", "turi daryt ana" - kas jums duoda teise sitaip sudirbineti zmogu nevilty?
taip, as pas save temoj irgi sakau, kad reiktu padaryt ta ar ana, bet ne as pati, o kortas skaitau. be to, neapsiimu to daryt, kai zmogus skesta. O jums sazine leidzia, skias tokio jin ir dydzio. neleidziat jai saves grauzt, badu mirsta, uztat ir yra taip
.
o ko tada iskart neleidot kitoms patarimus apie meile sau rasyt, savo patirtis? apti sakot, kad myleti save reikia, taip, reikia, bet neduodat galimybes zmonems pasikalbet, jus viena cia visazineir zmoniu gyvenimu teiseja, kad ir kaip deklaruotumet, tiesa matosi per poelgius, o ne snekas demagoginaes, is knygu perskaitytas. paryskinu, kad matytu tos, kurios aklai tiki jusu teorijom.
ir Dievu netikit, arba kita personaza Dievu laikot, matyt todel taip ir gaunasi. Diegvas yra meile ir jis yra salia visada, nepriklausomai nuo to, ar zmogus Jo iesko, ar ne.l Dievas yra Absoliutas ir jis visada salia, visur aplink mus. o tokiu ideju ir minciu gali rastis tik velniavos pasekmeje.
rausvos žuvelės
ištirps rytui tekant skausmu
spurdančios širdys