Dvasinės ligų priežastys -14

Gerai, Taigi, Jus nemokate reiksti savo minciu rastu. Na ir pvz neskiriate sielvarto nuo gedulo, liudesio nuo kaltes ir t.t. Tai Jusu suvokimas, tebunie, savokos supainiotos, todel gaunasi daugybe nesusipratimu ir jautresni zmogu tas gali nuzudyt. Todel ji ir neatsake, nes is jos ejo pagalbos sauksmas, o Jus, perskaiciusi paraidziui, ja sudirbote, pati nesuvokdama ka rasote, nes neskiriate zodziu reiksmiu. Tiek to.

Dabar man beliko paskutinis klausimas: Jus manote, jog galima kudikio mirtis yra isgalvota ir moteris sureagavo neadekvaciai? Kokia jos, kaip motinos, turetu buti adekvati, tinkama, ne per jautri reakcija i galima savo kudikio mirti? Kuri ka tik pagimdei. Kaip jin turetu reaguoti? Sakyt ai kaip bus taip bus? Tai nenormalu. Ir ne as taip manau, tai yra susije butent su motinystes instinktu. Ne pareiga savo vaikams, bet instinktu, igimtu dalyku, kuris normaliai buna didelis, tik motinoms - gegutems palieka tik pareiga, kuria ansksciau ar veliau nusimeta. Ypatingai pradzioj tas instinktas veikia, ypatingai, jei tas kudikis gali tuoj mirt. Kaip cia galima kaip nors smagiai sureaguoti ir nusispjauti ant visu kalciu/baimiu/nerimo/siaubo siuo atveju, bet kuo, kas normalu sveikai moteriai tokiu atveju? gal but gerai taip imt ir nusipirkt torta ta proga ir suryti su dziaugsmu, o vaikas gyvens, negyvens, ne mano reikalas, ane? Dievui pranesta, jei pranesiau netinkamai, tai nepasirupins, jei tinkamai, pasirupins.

Kur Jus rasote apie kitokius dalykus, ten smulkios ligeles, stambesnes, diabetai, sirdys ir pan, Jus ten varot ta pacia teorija ir tai net nera svarbu, nes zmogus perskaites pamirsta, kadangi tame nera tikrumo, ir toliau tvarko savo gyvenima ir sveikata pats. Tada liuks, Jusu ten svaiciojimai, pridengti Wiilmos vardu visai tinka, tema lyg dvasine, ok, pasitalai veitoj ir laiku.

Bet ne tada, kai kalba eina apie mirti arba gyvenima. Ne vienas zmogus neturi teises cia kistis su savo moralizavimais.

Nesusikalbejimas as supratau, kad vaikas gyvas, nelabai supratau gime ar dar ne.
Todel ir parasiau, jog viskas dar gali pasikeisti i geresne puse. Kad pasekmes sumazinti imanoma, daug padaryti imanoma. Vietoj saves ir vaiko gailejimo, ieskojimo kaltu ir priazasciu, reikia vaiko atsiprasyti ir paaiskinti situacija, vien tas duotu labai daug.

Isgalvota, ispusta priezastis del kurios moteris supyko, isizeide ir stresavo. Taip suveike sukaupti ir daug laiko slopinti stresai. Kol nebuvo nescia, galejo tuos stresus slopinti ir laikyti, kai pastojo ar vaistu nebegalejo vartoti ar siaip jautresne tapo, bet i kazka labai stipriai sureagavo. Buvo kazkoks pykcio proverzis del situacijos, kuri netilpo galvoje, zmogus nebemate iseities, todel kraujagysle uzsikimso. Pyktis naturali nesamoninga reakcija i meiles nebuvima.

gluosnis, man tavo zodziai aiskinami labai aisku ka nori pasakyti, bet visoje toje diskusijoje Amariliai dar toli iki tavo zodziu supratimo, delto zmogus ir reaguoja visaip i visus pasakymus, neisiskaito ir esmes nepagauna viso sito aiskinimo.

man irgi buvo daug neaiskumu kai ka tik pasiekes si pasauli tyras vaikutis , susiduria su didelia problema, juk jis dar labai mazas, o jam jau sudetingas zingsnis siame musu gyvenime, bet pradejau Luule Vilmos knygas ir video skaityti, tai pradejau suprasti pamazu kaip cia visi stresai gimsta ir kaip tevai vaikus itakoja.

Amariliai daugiau pirma pradekite literaturos dometis kiekviena savo situacija uztenka stebeti ir pamatysite kad istikruju viska lemia tie stresai, kurie mes patiriame. reikia ismokti juos valdyti, bet tai man dar atrodo neimanoma, nes kai supyksti, negali pasakyti sau- stop as nepykstu - as tau ir sau atleidziu uz ta pykti. Vilma knygose raso kaip tai ismokti daryti, bet dar nelabai pavyksta ta daryti.
Papildyta:
Gluosni, o as bandau atrasti atsakyma del vaikuciu alergijos zuvytei. kokia tai priezastis? "Аллергия на рыбные продукты у детей ;
Протест против самопожертвования родителей. " nelabai man aiskus sis pasakymas. gal galetumei daugiau ka padiskutuoti?

Na ten neaiskiai nupasakota, gyvas ar ne, bet as dariau prielaida, kad gimes, jei dar ne, tai jokio skirtumo, tas pat. Suprantu , ka norit pasakyti sitam poste. Bet jinai ne saves gailejo, kaip supratau, jin ieskojo info, kuri jai duotu vlities ir ieskodama atejo cia. Neaiskiai nupasakojo del to, kad irgi emocijos sugrojo, bet gi tai normalu, kai gresia toks dalykas. Kaip cia ramiai reaguot, as vistiek nesuvokiu. Man vaikui temperatura pakyla, jau sunku pasidaro su emocijom, o cia sitoks rimtas dalykas.



Nea, gresiantis kudikiui smegenu infarktas nera isgalvota ir ispusta priezastis, jau sito niekaip neirodysite man. Nebent priezastis ta isgalvota buvo kita.
Bet.
Pagal Jusu teorijas, as nezinau ka buciau pagimdziusi per sutverima, nes nestumas, visas tas laikas buvo klaikus. mano ex gere be perstojo, as jo ieskodavau, vel iseidavo gerti, nu ta prasme ne nuo nestumo jis pasidare toks, bet is pat pradziu buvo ir as kadangi buvau jauna
kvaila ir ne vieno vyro is arti nemacius dar, tai taip ir nervuodavausi iki negalejimo. Meiles nebuvimas yra tas dalykas, kuris eina per visa mano gyvenima, nuo pat pradziu. Netgi esu is tevo isgirdusi, kad nei jis, nei motina manes nenorejo, bet kadangi jo atsakomybes jausmas buvo stipresnis, tai jis manimi rupindavosi, o jinai iseidavo kur nors, jai virve po kaklu as buvau. Tai as nezinau kiek cia tiesos, bet turejau gimti su defektais stipriais, o defektu tera emociju skale nenormali. Mano dukra nezinau kas irgi turejo gimt, nes butent per nestuma as jauciau pykti, baime, siauba, tai buvo kosmarinis buvis plius visa liaika intoksikoze. Netgi venas pjoviausi is nevilties. O jai kas, o jai nieko. jin gyva, sveika, daug valgo, daug sprortuoja, bernai sniurais uz duru rikiuojasi, jokiu defektu, "suserga" tik tais rytais, kai nenori eiti i mokykla, kur as ja pilnai i suprantu. O siaip sveika. Nors teoriskai turejo but devyngalvis slibinas palei Viilma ir Gluosni. Kame dalykas?




nenervuok, ok? nei tu zinai ka as skaitau ir kuo domiuosi nei ka, isvis pati turbut dar vis kazkam ant kaklo sedi siltai ir minkstai isitaisius, gyvenime nieko nemacius nei gero nei blogo,m nei isbandymu turejus, jausmas lyg ir vidurines dar nebaigei, bent jau pastrigus paauglystej. Pataikauji Gluosniui ir lendi siknon. Gluosnis mano charakteri seniai zino, todel ir nesiunta, mes kalbames tokiu budu kartais, kai negaliu surasyt taip, kad aplinkinem subinlaizem patiktu. Dar zodis apie mane ir pasiusiu ka nors, diareja pvz. Nes sakau, zinau kada mnirsiu ir todel sakau ka noriu. O ne ka nori, kad sakyciau, kiti. Lakmuso popierelis mat atsirado.
****, prisiveisia visokiu kur kisasi i svetimus pokalbius neprasytos. man reikejo issiaiskint, as ir aiskinuosi.


Tarp kitko, alergija zuvytei.
Mano tetos trecias vaikas, velyvas vaikas, turi alergijas viskam kam imanoma ir kam ne. Ji dvasinemis priezastimis nesidomi, nes ne jos naturai tas, zemiska moteris, mergeles zenklas, taciau mes apie tai kalbejomes, as jai nieko tokio nesakiau, bet salia pasakojimo apie mediku aiskinimus, jin man pasake: "taip yra todel, kad as negaliu su juo buti, iseinu i darba, o jam reikia manes kaip oro, jei buciau su juo, nebutu jokiu alergiju". Taip pasake moteris, niekada nesivelusi i jokius dvasingumus, tikrus ir isgalvotus. Tiesiog jin turi eit i darba, nes reik islaikyt 4 zmones, t.y. du vaikus, mama alzhaimeryje ir vyra, kuris nenori dirbti, plius skolos vel gi uz tas pacias komunalkes, tik ne tokios kaip mano, pas ja ten pora nuliu reik pridet prie kiekvienos sumos ir antstoliai daug sau pasiima. Taigi, dirbti reikia, kad butu ka valgyt paduot. Ir vistiek, be jokiu Viilmu, jin zino, ko reikia josios vaikui. Kai mociute numirs, nu cia atsiprasau uz tokius zodzius, bet kalbu apie realybe, tai bus paveldas ir ta susitvarkius gales atsimusti su skolom ir susimazint darbo kruvi, t,.y. dirbt puse dienos, taip planuoja. Kol kas yra taip kaip yra. Alergiju priezastis labai aiski.

kazkaip, va kai skaitau sita tema, tai tureciau sirgti visu zmoniu isvardintom ligom, nes labai daug sutampa su paaiskinimais, kur as ka jauciu, zinau, kad jauciu stipriau nei kiti, tiek negatyva, tiek pozityva emocijose, bet gi nesergu tomis visomis ligomis, nors priezastys neva yra. viena karta tik tikslus buvo atsakymas, kai skydliaukes problema man paaiskino ta pati vaizgante ir ji pataike tiesiai i desimtuka. nu paskui as ja issigydziau pas zolininke ragana, minejau, karts nuo karto einu pasitikrint del visa ko ir visada buna norm tyrimai, gydytojai skescioja rankomis. O visa kita... neatitinka realybes.

Turiu omeny ivyki, situacija, kuri issauke emociju issiverzima. Stresai jau buvo sukaupti. Vaiko liga - pasekme. Reakcija mamos i viska, aisku nera isgalvota ar ispusta, pergyvenimai, susirupinimas, sokas ir visa kita, suprantami ir neispusti. Tik isijausti nereikia. Kai atsitinka kazkas isties blogo, reikia suvokti tai protu, islaikyti blaivu prota, tik taip galesi sau padeti.

Vaikai musu, kunas musu niekada nemeluoja. Rodo tiesa tokia, kokia ji yra. Tik kad sugebetumem matyti, nemeluotumem patys sau. Jei galvoji apie save taip blogai, bet vaikas normalus, sveikas, mylintis gyvenima, reiskia tiesiog per daug blogai galvojai. Reiskia nera viskas taip juoda, kaip manai. Tiesiog baimes akys dideles. Reiskia nematomas, pasleptas geris toks pat didelis, kaip matomas blogis.

Manai, as pernelyg kritiska savo atzvilgiu? As nemanau, kad esu blogas zmogus, manau tik, kad su emocijom netvarkoj. Tos, kuriom dedu kortas, kartais irgi susinervuoja nuo mano parasymo, bet mes tesiam, galu gale pareiskia, jog esu geras zzmogus. Nei geras, nei blogas, esu kaip ir visi.
O ant tevu iaip jau nebepykstu. Nuo tada kai ejau i pilna empatija su abiem, ar kaip ta dalyka pavadint. Nuo to karto, pirma su vienu, paskui su kitu. Jie mire jau abu ir ta dariau jau po mirties. Supratau, kodel taip buvo, kodel ten patyriau ka patyriau, nera reikalo pasakoti, tai kai suzinai, kaip isties buvo is ju pozicijos, tai ner kaip ir pykt.

Ir vis tiek pasilieku prie nuomones, jog ligos yra genetika, kuri islenda stresu metu, arba ir to kartais nereik. TOs dvasines priezastys tai... Nu parasai knyga apie tai, privardini ten visko, gauni uz tai didziuli pelna, is to gyveni ir toliau gali rasyt apie ta patik, zmones pirks, pinigai eis. Tai cia Viilma, Svijasas, L. Hay ir visi ju pusbroliai. Tai knygos, parasytos patikliems zmonems. Del pelno.

Tiesiog vaikas nenori, kad mama ar tevas isdalintu save gabalais, irodinedami savo meile. Reikia duoti ne dalele sirdies, bet is sirdies, ne save atiduoti, bet is saves, tada viskas bus tvarkoj. Meiles irodyti, uztarnauti neimanoma, todel ir aukotis nereikia, niekam gerai nuo to nebuna.

"Протест против самопожертвования родителей"

nu tas tinka va mano tetos vaikui irgi, kur su visom alergijom. Tik ji ne jam tiesiogiai aukojasi, o visai savo seimai, ir per darba.

Na, apsispakajinau, einu i savo tema savu darbu ziuret.

Žinok, aš irgi . Ne šią temą, o apskritai tokią literatūrą. Atrodo, yra beveik visi stresai, baimės ir pan. Nors... didesni negalavimai visada atitinka aprašomas priežastis. Turiu tokią vieną "dovaną", žiemą sužinojau, pagal Villmą atitinka 100 proc., dar vakar turėdama laiko pasiskaičiau čia , ne apie kojas, tik šitam psl., čia surinkta įvairių autorių paaiškinimai. Ir ten taip gerai parašyta, kad pas tuos, pas ką yra tai, kas yra, yra tam tikros rūšies draugės. Nu akurat, kaip sakoma

Šiaip tai tikrai gera nuoroda toms, kas domitės

kaip ta is sirdies reikia daryti, gal koki pavyzduka? atrodo visa meile vaikui duoti, bet jei tokia problema, tai tik dalelyte sirdies taip iseina, o kaip savyje pajusti kad tai dalelyte, kaip tai is sirdies padaryti?


Amariliai tu pati nusiramini, issiliedama forume, tas irgi gerai. greitai uzsiziebi ir greitai emocijas rodai. saunu kad pykti paleidi greitai, o va kiti ta pykti laiko, komentaru i savo darza nemegsta . gi visokiu zmoniu buta siam gyvenime.

as nei vienos knygso nepirkau is tavo vardintu autoriu, visu yra internete nemokamai. tai nelabai ir biznis manau