Ar visos anytos- velnio pramanytos?

buna visko,va ir maksima sugriuvo,bet tai isimtis ,o ne taisykle,dauguma vyresnio amziaus moteru nesedi supermamose.,nei mano anyta,nei mama tai tikrai,ir siaip dauguma,o tas pazistu tai nerimtai skamba,tikiu,kad pazistat,visko pasitaiko gyvenime,bet ,ar daug pastebejote vyresniu,kad ir kitose temose,mole,moonte dar gal kelios,nors as nezinau .

mano anyta net kompo nemoketu isijungti, mama naudotis moka, bet labai jau minimaliai juo naudojasi. Ta pati galiu pasakyti apie visu savo draugiu mamas ir anytas. Ne ta karta. Labai jau mazai vyresnio amziaus moteru yra, kurios forumuose sedetu, todel ir nera temu apie marcias. Cia kaip ir su vyrais. Teoriskai ju yra praktiskai i foruma neuzsuka, ju skyrelis visai butu mires, jei ne moterys ten besilankancios.
Bet, kad marciu visokiu yra tai faktas. Bet ir ateities anytos kazin ar geresnes bus. Jau ne viena komentara esu skaiciusi, kai moteris raso, kad ziuri i savo sunu (is profilio ziurint darzelinuka ar mokyklinuka) ir negali patiketi/susitaikyti, kad paskui SUNU TURES KAZKOKIAI TAI ATIDUOTI

"na,gal moonte, ir kelios... " tai gal jau moonte,a not jusu, visai sukriosusi? beje, apie koki amziu cia kalbama?? anytoms - 80m? atsiprasau tuomet. musu rate anytoms -ciut per 50m, taigi pati jaunyste, ir i uzsienius keliauja, ir technologijos pilnu tempu......

nesakau,kad sukriosusi,sakiau vyresne,ai dar viena zinau asaka vyresne,daugiau nepastebejau,o kiekviena diena uzsuku.

Aš su savo anyta, kaip su savo mama labai viskas čiki piki

Panašiai kaip Moonte minėjo, mano kaimynė buvo gimdžiusi 17 m, dukra gimdė 17, anūkė 17 m Taigi , 34 jau tapo močiute, o 51 ir prosenele.
Pati močiute tapau 51 ir tuo džiaugiausi. Užeikit į močiučių temą, kiek ten šaunių moterų yra, auksarankių ir auksaširdžių ir bendraujame forume ne todėl, kad neturime ką veikti , bet dalinamės patirtimi, džiaugsmais ir rūpesčiais, net kelis suvažiavimus-susitikimus buvom susiorganizavusios
Forumo dėka veliu , užsiimu dekupažu, piešiu ant šilko
Bekase, sutinku, kad kai kurioms anytos sūnaus vaikai yra marčios vaikai ir gal myli mažiau negu dukros vaikus. Nematau tame problemos, juk kiek duosi meilės tiek paskui ir gausi Negi galima priversti kažką mylėti labiau ar mažaiu
Asmeniškai man visi anūkai vienodi, visi mylimi. Pergyvenau kai dukra gimdė, pergyvenau, kaip marti gimdė. Esu girdėjus sakan, kad ko čia pergyvent, juk marti ne dukra gimdo , bet juk ta marti gimdo ir tavo sūnaus vaikelį

tai blogai,ner ko vaikams vaikus gimdyti,nenoreciau ,kad mano dukra gimdytu 17 ar 18

Dažnai į mūsų norus nežiūrima
Pati tapau močiute , kaip jau rašiau, 51 m, tai lyg kažkoks naujas oro gurkšnis ar įkvėpimas.
O kad matytumėt, kaip su anūkais futbolo varžybas rengiam

51,tai ne 34,as savo desimtmete gimdziau 24,tai dabar galvoju,kad vaikas buvau tada,vaikiskas mastymas ir dukros auklejime,maitinime,apskritai poziuryje,norejosi,kad mama ziuretu vaika,kad galetume kur pasitusinti su vyru,krutim maitinti tai buvo nesamone ,as gi ne kokia aborigene ,zodziu dabar visai kitaip elgiuosi,nezinau ar cia subrendimas ar kas.tai kokia as buciau 17 mama
esu pridariusi daug klaidu,bet galvoju,kad cia per nesubrendima,kazkur girdejau posaki,kad kuo jaunesnis zmogus tuo jis egoistiskesnis,manau tai tiesa.gerai,kad turiu normalia anyta,kuri nesikiso i musu santykius,gal ka ir sake vyrui,as nezinau,bet jis pakankamai protingas,kad man nepersakytu.

kiek pazistu tu, kur gimde 17 ir dar anksciau, tai jos ir nebuvo mamom pilnu etatu. Ju mamos ar anytos turejo padet. Nes jom, kad ir mokykla reikejo baigt, paskui studijuot.

Kas čia mano vardą mini? Na, bet jei jau mini, tai išpradžių pasisakysiu į temą, o paskui - apie visa kita.

Puikiai suprantu, kodėl kai kurios jaunamartės a priori žiūri į anytas(būsimas anytas) kaip į potencialų priešą, kodėl SM kuriamos temos apie anytas-siaubūnes, bet ne apie marčias-siaubūnes. Palyginkime dviejų moterų situaciją - anytos situacija, atsiradus marčiai mažai kuo keičiasi, na, nebent gali pablogėti santykiai su sūnum, ir tiek. Santykiai su giminėmis, net ir nuosavaa anyta seniai nusistovėję, visi giminėje apsipratę su vienas kito keistenybėm ar ydom. O marti susiduria su nauja gimine, ir viskas, nuo jumoro jausmo, senų prisiminimų ir bendravimo tarpusavyje būdo jai keista. Kai kurios (tikiu, kad tokių yra dauguma) stebi naują giminę, bando prie jų prisitaikyti arba bent atrasti bendravimo būdą. O kitos elgiasi kaip tie laukiniai žvėreliai, puola iš baimės ir būtent potencialai pavojingiausią priešininką - anytą. O kad pateisintų savo elgesį, ieško galimų sąjungininkų, visokių tetulių ir mošų, rankioja paskalas po kruopelytę, jais mėgaujasi ir tik augina savyje neapykantos anytai jausmą. O jei anyta irgi ne per didžiausio proto, va ir gaunasi kačių pjautynės.

Taigi, diskutuojate apie tai, kad vyresnio amžiaus moterys SM nesilanko, todėl ir temų apie marčias nėra. Visų pirma, tas, kurias pažįstu realiai, o ne vien SM, yra įvairaus amžiaus, 50-mečių tarp jų nemažai, tik jos lankosi konkrečiose jas dominančiose temose, todėl taip ryškiai paplepėjimuose ir nesimato. Na o mano dukros ir marti SM nesilanko (žinau, nes perka iš SM per mane ir prisijungia per mano nick'ą), skirtingai nuo mano vyro, bet jis užeina tik į kulinarines temas.

Dar diskutavote apie tai, kad seniau močiutės prižiūrėdavo anūkus, o šiuolaikinės - nebe. C'mon, tarybiniais laikais moterys į pensiją ėjo 55-ių, o daugiavaikės - 50-ies metų. Be to, į pensiją išėjus ne kažin kuo galėdavai užssimti. Kitas dalykas, tik nuo 1989 metais moterys, auginančios vaiką, galėjo nedirbti iki tol, kol vaikas pradės eiti į darželį, o, pvz., tuo metu, kai aš gimiau, motinystės atostogos trukdavo tik 2 mėnesius, o paskui galėjai kišti vaiką kur nori. Dabartinių močiušių situacija yra kitokia, pagaliau ir mamos turi galimybių ilgiau su vaikais pabūti.

Ir, pabaigai, apie amžių ir kompiuterinį raštingumą. Mano klasė tikrai nebuvo pirmoji laida, kuri nuo devintos klasės mokėsi programavimo, ir tai buvo 1978-1980 metai. Kai po nepriklausomybės atgavimo prasidėjo darbo vietų kompiuterizacija, mano karta, tuo metu trisdešimtmečiai, buvome būtent tie, kurie pirmieji pradėjom dirbti su jais (valdžia, vyresnio amžiaus žmonės, kompiuterių bijojo, o žaliam jaunimėliui niekas tokio brangaus daikto nepatikėdavo, kai skyriuje kokiems 7 žmonėms tekdavo 2 kompiuteriai). Tiesa, mano tėvų ir uošvių karta, t.y., tie, kuriems dabar yra apie 80 metų, taip ir nepramoko dirbti, bet googlinti, laiškus rašyti ar delfi skaityti išmoko.

Eina sau, tiesiai i desimtuka