Depresija

Aš savo pažadų nelaužau, nesvarbu kokioj būsenoj bebūčiau. Nemėgstu melo. Gi galėjau pasakyt, kad nuėjau ir gavau gydymą. Bet negaliu aš taip, net ir virtualioj erdvėj, kur pakankamai daug atvirumo čia.
O vyrui ta gyd. nepatiko, šiandien papasakojo truputį. Tipo "gal ir gerai, kad nenuėjai"
Todėl užrašė pas kitą, pas vyrą, bet atseit geras specas, bus matyt. Ir nueisiu aš, tikrai nueisiu, per prievartą savo pačios.
Žinau, kad juokinga kai va taip va, kaip mažas vaikas, nenuėjau, bet yra kaip yra. Gėda ir man, tikrai.

Pinot, dekui.

Nu man tie naujoviski pusiniai feministai tai nea.. Man patinka tokie, kur kazkiek pasiseilioja, bet prireikus atlekia su kuoka.. Bet jau daug nemasciusi taip pasakyciau.

Butybe, ko butent tau baisu pas psicha?

Turbūt baisiausia pati pradžia, nuo ko pradėti ir ką pasakyti.

Nu va, koks tikslus apibūdinimas. Sutinku ir aš.

Bobos tokios pat. Tik seilėm labiau spjaudosi.

Beveik į temą. Negaliu pakęst/būt per arti prie daug kalbančio diedo. Diedas MAN neturi kalbėt be reikalo. Va sėdi gan gretimais toks ple ple ple. Nu nei vyras, nei moteris, nei naminis gyvis, atsiprašant.

Kaip tik patelės gyvūnijos pasaulyje yra agresyvesnės ir moka pakovoti už save ir savo vaikus.
O vyrai - kas? Svajotojai gerąja prasme, idėjų generatoriai, tėtukai
Blogąja prasme tai nesiplėsiu
Papildyta:


labai gražus paveiksliukas
Papildyta:


Būtybe, tavo vyras geras Man visai patiktų pas kokį gerą specą vyrą eiti. Nes kai mano mama labai kritiška buvo, tai man moteris ką pasako, tai aš sau pritaikau ne pačiom geriausiom prasmėm. Nors ne visada
Kartais gal tik moteris moterį supras kai kuriose srityse.

ir šiaip ant vyrų nesu tiek buvusi supykusi kiek ant bobų. Man jie kažkaip nestoja skersai kelio. Nebent turėtų labai daug moteriškų bruožų.

Aga, aš nors kartais ir burbu, kad maniškis- stumk trauk dėl kalbėjimo, bet tiesiog nerviškai veikia daug pliurpiantys diedai.
Diedas turi reikštis- trumpai IR aiškiai.

Vėl uraganai atvaro... Nx

Apsiseilėję savanaudės tos patelės.

Aš rimtai pykstu, kai pykstu, ko gero, tik ant vyrų. Atrodo, pati moteris, bet mane jei kita moteriškė suerzina, neskiriu tiek dėmesio jai, kiek skirčiau vyrui. Aiiiii, galvoju, booooba gi, neverta gilintis. O va diedui tai tikrai kartais atrodo, kad galėčiau galvą nupjaut. Nors taip visą gyvenimą imant, tai man jie nieko labai blogo nėr padarę.

Čia per motinos diedą praeitais metais vilkau mamai tortą, žaliūkų didžiausią puokštę, dar kuprinę vilkausi su savo šmutkėm. Susitikau klasioką. Nu metų, kaip žinia, man nemažai, kaip ir vaikystės/paauglystės išdaigas turėčiau būt pamiršus. Ir aš matau iš šono, kad ateina toks ir toks, susitiksim. O tu velnias galvoju. Tai kaip aš dabar pabėgsiu??? Nes nu aš juk tikrai nieko jam negalėsiu padaryt, kaip mokykloj (pvz., numaut bato ir mest į kokią balą, išmest kuprinę iš trečio aukšto, ar, dar geriau, išpurtyt daiktus, tada išmest kuprinę, užpilt valytojos kibirėlį vandens ant galvos, padegt plaukus ir pan. ) TAI VADINASI-NEGALĖSIU PRIEŠINTIS, O MAN PADARYS, JEI AŠ NEPADARYSIU, NES JUK MOKYKLOJ NEGALĖDAVOM PRASILENKT RAMIAI!! Amžinai būdavo karas tarp mergų ir bernų. Dar prisiminiau, kad buvau uždariusi aną spintelėj pusei dienos, kad negalėtų išlipt ir už tai neišėjo anam atkeršyt man. GALVOJAU MAN PZDC dabar. Rimtai maniau. O tas priėjo, atkišo ranką, sako "labas, Šėlsme, kaip gyveni!!" Ranką, aišku, apžiūrėjau. Ar tik nebus tarpupiršiuose adatų užslėpęs ir ar tik nenori man suvaryt. Tik paskui padaviau. Dar seniau irgi buvo buvus panaši situacija, buvau irgi su nešuliais ir dar su kačiuku. Bet anas klasiokas buvo su drauge. Tai maniau, gal gėdinsis durniuot. Bet irgi atkišo ranką, paglostė kačiuką, NET pasikalbėjom.
Bet susitikčiau dar kitą, ko gero, irgi tas pat būtų.


Aha, čia biškį reiškiausi, kad ne taip seniai supratau kodėl man taip. Nes tėvas nekalbėdavo be reikalo ir aplamai kalbėdavo tik su mama. Su visa kita aplinka beveik išvis ne, nebent žūt būt būtina. Ir ten niekas nieko ištraukęs nėr, manau, kad nei mama.

Kaip tik neseniai galvojau, kaip vyrai gali būti ginekologais. Kaip jie gali gydyti organą, kurio jie neturi? Niekada nepatyrę koks gali būti ten skausmo pobūdis ar pan.

O tai psichiatrai patyrę, pvz., šizofreniją? Chirurgai būtinai su išoperuotais apendicitais? Gi tas pat.

gal įsivaizdavimo būdu. Arba kaip automobilį kad remontuotų Žino maždaug kaip turi būti ir kaip neturi būti. Daug objektyvumo .
O moterys gali jau perkelti savo problemas ir skausmus į pacientę. Gali ir neperkelti, jei turi daugiau patirties. Manau, kad daugiausiai duoda gal patirtis ir intuicija
Aš tai jeigu gydyčiau priešingą lytį, tai remčiausi teorija ir patirtim, aišku Nors neįsivaizduočiau kas per jausmas sirgti.
Papildyta:


gal patyrę intuicijos būdu chirurgai irgi gal išsioperuoja ir perserga dar besimokydami gal.

tai ir ginekologai intuicijos būdu,ir gal kol mokos įsivaizduoja ten tą skylę