Depresija

#313
QUOTE(Šėlsmė @ 2013 12 18, 20:45)
tai ir ginekologai intuicijos būdu,ir gal kol mokos įsivaizduoja ten tą skylę

iš tikrųjų nesužinosi motyvų, kodėl rinkosi tą profesiją. Gal norėjo įsitikint kuo moterys skiriasi nuo vyrų ar pan?
Nu vyras vis tiek vyras, netgi ginekologų visokių būna.
Bet psichologai - tai su jais gali apie bendražmogiškus dalykus kalbėtis: jausmus, na dar įdomiau gal nei su moterim. Įsivaizduok, vyras skiria visą dėmesį ir gali išsikalbėti viską. Ir tave stengiasi suprasti. Gal net įsimyli truputį ar pan. unsure.gif
Nebent nieko nėra baisiau kaip abejingas ar nejautrus psichologas vyras.
Atsakyti
#314
QUOTE(Pinot noir @ 2013 12 18, 21:25)
Kaip tik neseniai galvojau, kaip vyrai gali būti ginekologais. Kaip jie gali gydyti organą, kurio jie neturi? Niekada nepatyrę koks gali būti ten skausmo pobūdis ar pan. g.gif


Kartais nepatyręs, geriau ir gydo. Nes objektyviai žiūri, be asmeninio kokio nors "pojūčio". Dauguma gydytojų nėra sirgę tom ligom, kurias gydo. Chirurgui nebūtinai ką nors kas nors buvo išpjovęs, ir jis nežino ką tai reiškia. Koks nors infektologas nebūtinai sirgo tuberkulioze. Kaip jau seniau sakiau - retas psichiatras įsivaizduoja tikrus paciento pojūčius, nes retas pats yra sirgęs. Todėl viską žino tik iš apsakymo ar aprašymo. Dėl šitų priežasčių, kai kurios moterys eina pas ginekologą būtent vyrą, nes joms atrodo taip geriau.
Papildyta:
QUOTE(Laukine_ @ 2013 12 18, 21:56)
Nebent nieko nėra baisiau kaip abejingas ar nejautrus psichologas vyras.


Susidūrus ne smarkiai, epizodais ir gan paviršutiniškai. Bet tvirtai žinau, kad fainesnis psichologas ar terapeutas būtent vyras. Aišku irgi ne visi. Bet tai gal priklauso nuo ligos pobūdžio, mąstymo struktūros. Pas mergą psichologę irgi atradau tam tikrų dalykų, bet tai buvo toks bendras plepsenimas, prasmių ieškojimas, kai atrodė dar nežinia kas daugiau naudos gauna, aš ar ji. Vyrai man kažkaip įdomiau, logiškiau sudėlioja. Ir šiaip kiek teko pažinot, tokią specialybę renaksi vis tiek atitinkamo tipo vyrai. Ne kiekvienas ten gali eit. Ir nejautrių, arba nenusimanančių toj srity būna retai.
Atsakyti
#315
QUOTE(Laukine_ @ 2013 12 18, 20:56)
iš tikrųjų nesužinosi motyvų, kodėl rinkosi tą profesiją. Gal norėjo įsitikint kuo moterys skiriasi nuo vyrų ar pan?


Esu skaičiusi, kad akušeriją-ginekologiją vyrai renkasi todėl, kad niekad nesusidurs su senatve. T.y., gimdo juk tik jaunos. Bet vien tik ginekologiją, tai nesuprantu motyvų.
Man gimdyt kažkada padėjo būtent vyras-akušeris ginekologas. Buvo labai švelnus ir gailestingas. Tuo tarpu moterys ginekologės buvo tikros pabaisos.
Atsakyti
#316
QUOTE(gėlių darželis @ 2013 12 18, 21:05)
Vyrai man kažkaip įdomiau, logiškiau sudėlioja. Ir šiaip kiek teko pažinot, tokią specialybę renaksi vis tiek atitinkamo tipo vyrai. Ne kiekvienas ten gali eit. Ir nejautrių, arba nenusimanančių toj srity būna retai.

tikiu, kad pas vyrą gali būti labai įdomu.
Atsakyti
#317
QUOTE(Laukine_ @ 2013 12 18, 21:56)
iš tikrųjų nesužinosi motyvų, kodėl rinkosi tą profesiją. Gal norėjo įsitikint kuo moterys skiriasi nuo vyrų ar pan?
Nu vyras vis tiek vyras, netgi ginekologų visokių būna.
Bet psichologai - tai su jais gali apie bendražmogiškus dalykus kalbėtis: jausmus, na dar įdomiau gal nei su moterim. Įsivaizduok, vyras skiria visą dėmesį ir gali išsikalbėti viską. Ir tave stengiasi suprasti. Gal net įsimyli truputį ar pan.  unsure.gif
Nebent nieko nėra baisiau kaip abejingas ar nejautrus psichologas vyras.

Turiu pažįstamą, kuri studijuoja mediciną. Juos ten kaip ir visur kitur iš pradžių moko bendrai, po kažkiek metų tik reikia pasirinkt konkrečią sritį. Tai gal ir pasirenka, kuri įdomiausia atrodo besimokant. Toji seniau kalbėjo, kad gal norėtų būt patalogo-anatome, pasirodo, visos tos medžiagos dvokia, po to chirurge nepamenu kokios srities (nes tai irgi skirstosi), pasirodo, su moters jėga sunkoka. Kuo dabar galvoja būt nežinau.
Ir exbendradarbės pusdraugę prichologę gan gerai žinau. Esu klausus ar neįtakoja. Sakė, kad VISIŠKAI NE, nes išmoka ir moka atsiriboti, nepriimti asmeniškai ir pan. Tai kad vyras įsimylėtų, išvis, manau, sunkiai įmanomas dalykas. Pacientai tai suprantu, kad gali nesunkiai įsikliopint, nes juk reguliuoja gyvenimą/padeda/palaiko ir t.t.
Ir, manau, nebūtinas jautrumas psichologui. g.gif Kaip kuriam žmogui. Aš, pvz., nepakęsdavau, kaip psichuškėj vienas gyd buvo saldžiabalsis, o gan neretai mane kalbindavo. Nors anas buvo rezidentas dar, tai, matyt, buvo leista mane tyrinėt, nugirdau kartą iš vedėjos po to, kai išėjau iš jo kabineto "va, gali ruoštis baigiamajam egzaminui jau dabar". Prieš tai buvo mane gerokai išklausinėjęs anai girdint. Ir man to ūtiūtiū iš jo kaip ir per daug buvo, nors klausimus, spėju, uždavinėjo taiklius. Ir psichiatrę, kai turiu su kuo palygint, tai pirmąjai galėčiau pasiūlyt tvardytis su tuo menamu jautrumo rodymu. Skirtingiems žmonėms, skirtingos natūros ir šitie tinka.
Atsakyti
#318
Aš visada vengiu vyrų gydytojų, jei tik įmanoma einu pas moterį.
Matyt bijau, kad nebūsiu visiškai atvira, ypač jei paklaus apie skaudžius išgyvenimus, ką būtų lyg ir gėda vyrui pasakot. Bet jei reiks papasakosiu.

Ir šiaip jūs va analizuojat vyrus, bet aš net rodos neturiu ką pasakyt. Nepatinka nebent tie, iš kurių reikia traukt žodį. Visur turi būt riba, taipat ir bendravime.
Svetimų kažkaip neturiu ko palygint. Neprisileidžiu išvis beveik vyriškos giminės. Todėl gal bus dabar iššūkis nueit ir pasišnekėt su vyru psichiatru.
Beje datą pakoregavo, iš Sausio 6 į Gruodžio 27.

QUOTE(Laukine_ @ 2013 12 18, 19:03)
Būtybe, tavo vyras geras  mirksiukas.gif Man visai patiktų pas kokį gerą specą vyrą eiti. Nes kai mano mama labai kritiška buvo, tai man moteris ką pasako, tai aš sau pritaikau ne pačiom geriausiom prasmėm. Nors ne visada  unsure.gif


Žinau, kad geras. Todėl reikia pasistengt nenuvilt.
Nepatinka, kad dabar esu tarsi globotine. doh.gif

Atsakyti
#319
QUOTE(Šėlsmė @ 2013 12 18, 22:18)
Ir, manau, nebūtinas jautrumas psichologui.  g.gif


Turėjau omeny ne tiesioginį jautrumą, o tokį kai įdomūs ir rūpi žmonės, apskritai psichika, emocijų sandara ir pan., tai gali rūpėti visai ramiai, nebūtinai seiliotis. Aišku atsiribot reikia, kitaip išprotėtum. O tie kurie saldžiabalsiai suokia, dar nereiškia kad jie jautrūs. Tiesiog jiems gal toks priėjimo metodas atrodo reikiamas smile.gif
Tikrai būna, kad ir psichologas susijaudina, ir apsiverkia, ir nerimą jaučia, ir net įsimyli. Nuo šito niekas neapdraustas, bet kokiam darbe, bendraujant su klientu. Ypač jei susiduria su ypatingai įdomiu, ir profesiškai ir žmogiškai įmantriu atveju. Esu mačius net Alekseičiką susijaudinusį, keliose situacijose. Ir kitus gydytojus. Bet mane kažkodėl tai sužavėjo.
Atsakyti
#320
Tas kažkoks minėtasis, ir čia rašėt, kad jo sūnus nusižudė. Nu negražu taip sakyt. Net labai labai negražu. Bet ko gali būti vertas specialistas, kurio pačio šeimoj štai kas atsitiko. Manau, kad tikrai nieko. Neturiu teisės teisti, bet natūralu ir, manau, net neabejoju, ne man vienai tokios mintys. Nes, kaip supratau, ir dabar tebedirba tą patį.
Atsakyti
#321
QUOTE(Šėlsmė @ 2013 12 18, 23:44)
kad jo sūnus nusižudė.


Nenusižudė, mirė.
O jei ir būtų taip buvę, niekas nėra šimtu proc. atsakingas. Ir net jei specialistas pats nusižudytų. Dauguma profesijų turi rizikas. Būna lenktynininkas žūva avarijoj. Būna akrobatas užsimuša nukritęs. Būna krokodilų tramdytoją suėda krokodilai. Nors specialistai būna geri.
Atsakyti
#322
Aaaa. Tada "gerai". T.y. tiek to gerumo, dėl nesugadintos, kaip specialisto reputacijos. Kažkodėl supratau, kad nusižudė, nemenu kodėl.

Kad visko būna - būna, bet čia filosofijos. Ne atsakingume esmė, profesionalume. Iki kiek gali būti geras mokytojas, jei nesugebi išmokyti savo vaiko skaityti - būtų tas pat. Tiesiog neverta būtų pasitikėti tai žinant ir tiek. Juk ekstremaliose sporto šakose irgi viskas apskaičiuota pagal fizikos dėsnius. Netikėtumas=neprofesionalumas, ko neapskaičiavai.
Atsakyti
#323
http://www.youtube.c...h?v=8pZi7CXE2ac
Atsakyti
#324
Ką kepsit Kalėdom? rolleyes.gif

Nžn kas atsitiko, bet ėmiau blogai miegot.. Pfff
Atsakyti