Tai jau tikrai. Mes irgi iš tų, kurių biudžetas apgailėtinas, bet vistiek verčiamės per galvą. Sakiau po visų šitų šventinių marazmų kiekvienam pasakysiu, kad dovanos suaugusiems baigėsi. Ir kad dovanosim tik vaikams. Jie tai bent jau moka nuoširdžiai džiaugtis Kalėdomis. Kaip norėčiau užsidaryt namie per visus tuos šventinius periodus.
Dabar visur tik reklamos, blizgučiai, kreivi besišypsantys veidai ir jokios ramybės. Kaip su adatom širdį bado.
Žiūrėjau žiūrėjau šiandien į tą daiktą su kuriuo prieš porą dienų "draugavau" ir toks nevaldomas noras kažką padaryti.... Nekenčiu savęs. Apsisukau ir nuėjau ten, kur gavau šiltą glėbį. Nieko nesakiau. Kaip susitvarkyt su savim?
Aišku galit mane smerkt, kaip aš turėdama šeimą taip elgiuosi, mastau.... bet tą minutę rodos nebevaldau savęs. Tas pats kaip laikantis dietos norėtųsi kažko labai skanaus. Širdies gilumoje nenorėčiau visko užbaigt, bet tas beviltiškumo jausmas žudo. Tas savęs kaltinimas kiekviename žingsnyje..... Vyro gaila, bijau jį privest prie to paties.
Galit nieko nerašyt, aš pati nemoku jūsų guosti ar patarimų kokių duot 
Dabar visur tik reklamos, blizgučiai, kreivi besišypsantys veidai ir jokios ramybės. Kaip su adatom širdį bado.
Žiūrėjau žiūrėjau šiandien į tą daiktą su kuriuo prieš porą dienų "draugavau" ir toks nevaldomas noras kažką padaryti.... Nekenčiu savęs. Apsisukau ir nuėjau ten, kur gavau šiltą glėbį. Nieko nesakiau. Kaip susitvarkyt su savim?
Aišku galit mane smerkt, kaip aš turėdama šeimą taip elgiuosi, mastau.... bet tą minutę rodos nebevaldau savęs. Tas pats kaip laikantis dietos norėtųsi kažko labai skanaus. Širdies gilumoje nenorėčiau visko užbaigt, bet tas beviltiškumo jausmas žudo. Tas savęs kaltinimas kiekviename žingsnyje..... Vyro gaila, bijau jį privest prie to paties.
Galit nieko nerašyt, aš pati nemoku jūsų guosti ar patarimų kokių duot
QUOTE(ViARi @ 2013 12 13, 17:04)
ir ar tu durna, ar ką, kad taip baudies. nustok ir nedaryk taip daugiau!!! džiaukis, kad turi vaikų... geriau su jais aiškinkis santykius, o ne taip
Matyt durna, ką dabar...
QUOTE(Pirlimpimpim @ 2013 12 13, 17:49)
Butybe, jei myli vyra, nueik pas gydytoja. Isivaizduok save jo vietoje: matai, kad blogai, o padaryt nieko negali. O dabar dar ir susizalojai.. Suprantu, kad sunku, bet susiimk ire nueik. Isivaizduok, kad cia tavo indelis i seimos gerove.. 
Žinau, sutinku ...
QUOTE(ViARi @ 2013 12 13, 18:07)
Atsiprašau, bet man atrodo neįsivaizduojama, kad turint šeimą, vaikų galima šitaip elgtis. jau vien dėl vaikų turi gyvent. nežinau, pati jų dar neturiu, bet man atrodo, kad gimus vaikui turi viską bloga pamiršt ir gyvent dėl jų. aišku ne visai pamiršt save ir juos lepint, bet tiesiog tokiu atveju jokių planų žudytis ar žalotis ar dar kitaip sau kenkti neturėtų būt.. mane nuo balkono stabdo vien ta mintis, kaip aš taip galėčiau su savo vyru pasielgt, su savo šeima...
Daug kas gyvenime gali atrodyti neįsivaizduojama. Suprantu, kad galima manęs ne tik nesuprasti, bet ir smerkti....
QUOTE(Šėlsmė @ 2013 12 13, 18:53)
Būtybe, pamenu kokia tu graži moteris dar iš FB. Gaila, kad taip. Bet jei dar galvoji apie artimuosius, gal nebus dar paskutinė stadija? O tau neatrodo, kad užtektų tų vaikų atsiprašyt jei aprėkei ir pan? Nors suprantu tave... Tik nėr ką pasakyt, kad taip nebūtų...
Bet jei dar galvoji apie artimuosius, gal nebus dar paskutinė stadija? O tau neatrodo, kad užtektų tų vaikų atsiprašyt jei aprėkei ir pan? Nors suprantu tave... Tik nėr ką pasakyt, kad taip nebūtų... Blogiausia, kad situacijai pasitaisius, aš bandau save ir jį įtikint, kad man viskas gerai, kad čia tik laikina ir viskas susitvarys. Man neatrodo, kad aš sergu. Nėra to tokio jausmo, kuris buvo kai praeitą kartą gydžiausi. Tada samoningai suprasdavau, kad man reikia pagalbos. Nemoku paaiškint.
O dėl vaikų, nežinau.... Mano mama niekada nesigilino į mano jausmus, rėkdavo, šaukdavo, klykdavo kaip kaži kas..... ir jau pofik iki šiol turbūt. Dabar ji bando dovanomis savo kaltę išpirkti.
O aš save smerkiu vien už savo isterijas, vaikų nemušu ir nebūna tokios minties tikrai.
Viskas, užteks. Labos.
Būtybe, aš tikiu, kad turint vaikų tie marazmai dar sunkiau. Kaip neįsakysi sau, ar sirgti vėžiu ar ne, lygiai taip ir smegenų būklei, atsakingai už tuos reikalus, apie ką kalbi.
Ir suprantu, kodėl save kaltini... Čia gal nelyginami dalykai, bet aš net katiną pastūmus jaučiu belekokią kaltę. Nors ji nei neįsižeidžia, atrodo...
Ir suprantu, kodėl save kaltini... Čia gal nelyginami dalykai, bet aš net katiną pastūmus jaučiu belekokią kaltę. Nors ji nei neįsižeidžia, atrodo...
QUOTE(Būtybė* @ 2013 12 15, 23:52)
Žiūrėjau žiūrėjau šiandien į tą daiktą su kuriuo prieš porą dienų "draugavau" ir toks nevaldomas noras kažką padaryti.... Nekenčiu savęs. Apsisukau ir nuėjau ten, kur gavau šiltą glėbį. Nieko nesakiau. Kaip susitvarkyt su savim?
Kaip as tave suprantu
Su manim beveik tas pats vyksta. Tik vienas niuansas mus skiria, kas manau tavo situacijoj labai gerai. Tu turi prie ko prisiglaust ir jauti, kad tavim rupinasi, del taves jaudinasi ir bando padet. Tai tavo vyras.As vyra turiu, bet...
Man atrodo, jei ir pasikarciau, nelabai pastebetu, o jei ir pastebetu... ech.
Viena diena ryztingai nusprendziu skirtis, o kita - ne. Vis kaip durne tikiuosi stebuklo
Pati esu savo gyvenimo kaline.
QUOTE(Šėlsmė @ 2013 12 15, 15:04)
Su metais raukšlių atsiranda, vadinasi, grožio nebelieka, vadinasi gera namų šeimininke būt neįmanoma. 
durne
QUOTE(lopeta ir greblys @ 2013 12 15, 15:53)
geriau, buvo geriau
QUOTE(Tapyras @ 2013 12 15, 18:00)
jo, privalomas, pvz Šėlsmei
QUOTE(Tapyras @ 2013 12 15, 22:19)
Man tai irgi patiktu, pati stengiuos tokias pirkt, bet va gaunu zvakidziu, dekoratyviniu leksciu, pirstiniu, piniginiu, megztuku, salikiuku, bizuterijos kurios kaliausei tiktu ar smirdanciu kvepalu.
kokios fainos dovanos
QUOTE(Šėlsmė @ 2013 12 16, 01:24)
Visgi ligoninė buvo klaida.
didelių dideliausia, negaliu net galvot, nerimas apima
QUOTE(Gruodas @ 2013 12 16, 07:39)
Pati esu savo gyvenimo kaline.
QUOTE(Verbena.. @ 2013 12 16, 09:53)
didelių dideliausia, negaliu net galvot, nerimas apima
Jo, dovanų, žiūrėk nepamiršk man. Šiemet noriu mašinos (ne žaislinės).
Šūdas ta ligoninė. Tiek, kad pailsėjau per tą laiką. Bet yra kitų būdų pailsėjimui. Vaistai irgi šūdas. Lyg atlėgo, o pasidarė nebeįmanoma gert dėl šalutinių, maniau rankas sulaužys. Visi sužinojo kam nebūtina. Darbe kad sužinojo išvis pravalas ir tikrai jaučiu, kad ne viskas kaip buvo po to. Ir išvis dabar ne kaip žiūri. Kad psichologei išsitauškiau išvis gailiuosi. Gal ir nėra ko, bet nuo to tik debile jaučiuosi.
QUOTE(Šėlsmė @ 2013 12 16, 10:04)
Jo, dovanų, žiūrėk nepamiršk man. Šiemet noriu mašinos (ne žaislinės).
Šūdas ta ligoninė.
Šūdas ta ligoninė.
o aš kailinių
šūdų šūdas, nors gyva žemės sulyst dėl tokių klaidų
fe priminei man čia
taip pagydė kad net blogiau patapo
NUO GALVOS SKAUSMŲ SVARBIAUSIA
NUSIŠAUSIU
Nu klaida, tikrai ne privalumas ir kur iš to kokia nauda? Kaip tau, taip ir man. Tai tavo atveju dar neieškojo po Klaipėdą ir Kauną ir Vilnių. Aš pranešiau, kad biuletenyje, o po visą Lt vos ne paiešką paskelbė. Ne tik kad mamai, sesėms, bet dar ir kažkokiai pusseserei ar ten tetulei varpais skambinta buvo 
Jau kaip miela...
Jau kaip miela...
