Šuo ir vaikas namuose

Savo šunis su vaiku supažindinome kai trijų dienų grįžome namo. Tik įėjus į namus pasisveikinau su šunimis ir pasiėmiau vaiką ant rankų, atsisėdau ant žemės ir leidau susipažinti, apuostyti, Milka (auksiukas) laižė ausis, džiaugėsi, na ji tiesiog tokia, ji viskuo džiaugiasi, Arga stačiom ausim ir didelė akim kraipė galvą, žiūrėjo uostė, vis bandė suprast kas čia toks mažas ir dar juda. Šiaip dažnai vaiką guldydavome ant grindų ant pilvo, šalia iš smalsumo atsiguldavo ir šunys, visuomet leidau jiems uostyti, žiūrėti, niekad nenuvarinėdavau. Pradžioj domėjosi ėjo prie vežimo kai pradėdavo verkti, vėliau matyt nusibodo ir pasidarė nebeįdomu, nekreipdavo dėmesio. Kai vaikas truputį paaugo ir pradėjo po biški sėdėti, liepdavau auksiukei atsigulti ir gulėti šalia kol vaikas į ją įsirėmęs sėdėdavo, tyrinėdavo ją. Arga (haskis) visuomet būdavo šalia ir dažniausiai lysdavo vaikui į burną kaip sakau Niekad nebuvo ypatingi švaruoliai, tad leidau šunims laižyti jį, aišku jeigu vaikas pats nepykdavo kad tai daroma. Jeigu būdavo kad vaikas stipriau suima šunį ir matau kad nepatenkintas šuo sakydavau "gražiai", šita ale komanda pas mus labai daug kur naudojama netgi pasivaikščiojimuose kada noriu kad eitų greta sakau gražiai. Tada šuo žino kad negalima makaluotis, negalima tempti, reikia būt atsargiam ir labai žiūrėti į šeimininką kad neužsidirbti pylos Kai vaikas pradėjo sėdėti duodavau vaikui bliūdą su šunų maistu ir tiesiog iš jo rankų va taip visaip stengdamiesi prisitaikyti šunys gaudavo valgyti. Vaikui būdavo tai smagu. Niekada neleisdavau ir iki šiol neleidžiu skaudžiai šuniui daryti, bet kaip kitos mamos ir sako tas supratimas vaikui ateina ne iš kart. Dabar jam pusantrų metų ir skaudžiai padaro ne iš netyčia ar kaip bet grynai iš meilės, prieina sako milu milu ir stiiiipriai suspaudžia, tas stipriai tikrai stipriai, visuomet sakau geriau paglostyti šuniuką ir milu milu švelniai reikia. Vaikas kaip ir šunys labai greitai mokosi, kuo daugiau įdėsit į vaikutį kol jis mažas tuo geriau bus kai paaugs. Be to nesuprantu ar čia mano vaikas toks kuris na už uodegos netempia, nekanda, taip taip akis yra panagrinėjęs, dantis irgi parakinėjęs šuns gerklėje yra, bet tikrai ne taip kad šuniui skaudėtų. Iš esmės mano manymu yra taip, jeigu šuniui yra privaloma leistis šeimininkui t.y. man pvz. karpyti nagus, išvalyti ausis, tai turi leistis ir vaikui daryti tai ką jis tuo metu nori padaryti. Įdomiausia kad tuo laikotarpiu kada suėjo metai ir vaikas pradėjo sėsti Milkai ant nugaros kai ji guli ar tiesiog šiaip ant jos tai ji visuomet vizindavo uodegą kai jis prieidavo ir mielu noru leisdavosi. Narvą mes irgi turime, ten šunų namelis, būda taip sakant ir vaikui ten negalima, na tiksliau negalima kai jame šunys yra, kai "būda" tuščia vaikas mielai ten žaidžia



Bet juk jūs irgi negalte saviškių to paties paklausti



Susitvarkys pamatysit, tik reikia vaiką mokinti kad šuniuką reikia mylėti, kad reikia švelniai su juo, o šunį mokinti kad vaikas yra viršesnis namuose nei jis ir šuo privalo leisti vaikui daryti ką nori. Toks derinys kuomet šuo žino jog jis negali priešintis o vaikas išmokinamas būti švelnus abipusiai puikus



Jūs labai pikta ant mamyčių, patikėkit manim nėra viskas taip paprasta kaip jūs įsivaizduojate, reikia laviruoti kad ir vaikas sveikas liktų ir šuo laimingas būtų, tai nėra taip lengva. kai pagimdžiau pirmas pora savaičių visai savo šunimis praktiškai nesirūpinau buvo ir taip nelengva, gerai kad vyras šalia ir viskuo pasirūpino, o po to jau ir aš supratau koks kaifas yra trumpam palikti vyrą su vaiku ir išeiti su šuniu pasivaikščioti, arba vežti vežimuką ir šalia šunį vestis, arba dar vėliau kokia eiforija kai vaikas pradėjo vaikščioti ir mėtė kamuoliuką šuniui, o šuo atnešdavo jam vėl nešti... Nesam mes pasimušios tiesiog jeigu šuo perkastų vaiką nei viena šuns nepagailėtų ir nesvarbu kas kaltas, taip jau yra, ka ir kaip mylime savo šunis reikia to auklėjimo ir nusodinimo žemiau visų kitų šeimos narių kad neatsitiktų tragedija.



Neturėtų taip būti

ne vienai čia vienkartinis atvejis. buvo ir kitų aplinkybių. n e šitai sureikšmint reikėtų.


man nepriimtinas tonas jos ir sarkazmas. labai teisingai viena mergina parašė - tegu nekomentuoja tos, kurios vienintelis vaikas yra šuo.
o Jūsų istorija kvaila. atsiprašau, bet tikrai kvaila. šunį dresuoti reikia nuo 2-4 mėnesių. vaikas ne šuo

Leonila - šitai irgi sureikšminti reikėtų, nes kad šuo ginasi nuo vaiko, kai jam jau skauda/ nepatinka - yra viena, o kai šiepia dantis prieš gaujos vado jauniklį, saugodamas maistą/žaislą/guolį - kita. Ir vykusi istorija apie kūdikio auklėjimą nuo gimimo. Kaip ir šuniuko. Reikės auklėti abu.
Jūs neatsiribokite, neatmeskite kaikurių patarimų, kaip netinkamų. Domėkitės ir rasite savo receptą

Jūs sau prieštaraujate... O kas, jei tai būtų 1,5 kg chihuahua? Ar jūsų šuo mažiau vertas pagarbos, kad didesnis?

Neblogas mokslas ant šunų...

Nesąmonė. Suaugęs žmogus ateina ir užtikrintais bei grabiais judesiais padaro šuniui ką reikia, o tuo tarpu vaikas? Jis gi pats nesuvokia ką daro. O dar sakote, kad vaikas ne pasaulio bamba. Dar ir kokia, jei jam nėra jokių tabu.

Negaliu.

Žinau, kad nepaprasta, bet todėl reikia mąstyti ir neįsigyti n skaičiaus skirtingų gyvūnų, jei ketinama ateity kurti šeimą ir vaikus gimdyti

Tai čia ir yra baisu, baisus pamišimas, kai apkaltinamas nekaltas. Nereikia norėti tobulumo iš žvėriuko. Reikia neleisti vaikams karstytis ant tų žvėriukų, kad po to skausmo nebūtų

Ne kvaila. Gal, tiesiog neskaitet nuo kada ir kaip aukleti kudikius. Apie sunis zinot, o vaikas Jusu manymu uzaugs savaime. Vien meile. Tai, va. Jei kudIkis sausas, pamaitintas, jam nei karsta, nei salta, jo negalima imti ant ranku, jei jis suverke. Reikia palaukti, kol apsiramins ir tada imti. Tas galioja ir tik gimusiam vaikui. Jei, Jus auklejat kitaip, tai jis nesupranta kas jam negalima. Tai, jis ir gauna ka nori. O, jei gauna, kodel nereikalauti? Dar nezinot kokie vaikai egoista gali buti. Bet, tai veliau suzinosit. Tikiuosi ne per velai.
Teko stebeti, kaip musulmoniskose salyse aukleja vaikus. Vaikas(metinukas) paeme nuo stalo ziebtuveli. Tevas pasake negalima. Vaikas nepaklause. Tevas uzdege ziebtuveli. Vaikas apsidegino pirsta. Daugiau, jo neliete. Ziaurus toks auklejimas. As nepritarciau. Bet, del tokio auklejimo tose salyse yra gerbiami pagyvene zmones. Tose salyse praktiskai nera prievartautoju, vagiu ir zmogzudziu.

Man juokinga nes ir pati kažkada taip galvojau, kad vaiką reikia labiau auklėti ir jam visko neleisti ir t.t. patikėkit manim, kaip skaitome knygas apie šunų auklėjimą desūrą lygiai taip pat vėliau skaitysite knygas ir apie vaiko auklėjimą, kaip visa tai reikia daryti kad nepadaryti klaidų kurių vėliau jam paaugus gailėsitės. Tiesiog jūs negalite šnekėti apie tai ko nežinote ir kaip tik galvojate kad bus. Kai turėsite vaiką tada galėsime diskutuoti. Patikėkit manim požiūris į pasaulį tikrai pasikeis.

Mažos veislės šuniukas yra kitaip, vaikas tokiam drambliukui kaip auksiukas nepadarys tokios žalos net ir labai norėdamas nei kad padarytų mažos veislės šuniukui (tarp kitko pas mus trečias šuo yra mažos veislės į namus atkeliavęs jau suaugęs šuo, su mumis apsigyveno prieš keturis mėnesius), bet dabar vaikas jau puikiai moka elgtis su šuniu ir vienintelis ką skaudaus gali padaryti t.y. prisispausti iš meilės prie šunio. Bet tai nėra taip baisu kaip jūs galvojate, reiktų kad jūs tai pamatytumėt galbūt tuomet jums neatrodytų tokie žvėrys tie vaikai

Ir apie kokį kalbame čia dalyką, apie tai kad mudu su vyru susipažinome jau turėdami po šunį? Tai mums ką reikėjo atsikratyti kažkurio??? Keistas požiūris... Bet gal ir mes nenormalūs, tiek jau to galima pripažinti kad ne visiems atrodo sveika turėti tiek gyvūnų, t.y. tris šunis o tuo metu dar ir kačių veislyną turėjau, įsivaizduojat dar šešios katės

O čia iš vaiko gyvenimo pradžios

jetus kaip grazu ir pas mane panasiai buvo ))

Su tom knygom žinokite, oi... Čia didžiausias darbas atrasti gerą knygą, o kol ją atrasi, gali vaikas užaugti, o šuo numirti Net jei ir atrasi, tai nereiškia, kad po metų nerasi tos, kuri ankstesnę paneigs. Tuo mes ir skiriamės, kad jūs kaip suprantu knygomis vadovaujatės, o aš vadovaučiausi paprasta išmintim. Ir tik nereikia sakyti, kad aš nieko nemačiau ir nežinau. Aš puikiai susipažinusi su tuo kaip šalia auga vaikas ir ansčiau buvęs šuo, ir puikiai žinau kuris turi būti protingesnis tame santykyje bei žinau kas turi nešti atsakomybę už kažką ir ką reikia bausti ar nebausti, jei kažkas nutinka. Bei kiek ir kokie žaidimai gali būti leistini su šunimi. Ir žinokite, tas vaikas jau išauga į labai dorą ir super žmogų

Įsivaizduoju, žmonės visaip durniuoja Ir kiekvienas gi toks aiškina kaip jis viską suspėja ir kaip visi toje šeimoje nerealiai laimingi, tik vėlgi, gyvūnai raštiškai to neparašo

Aš tai šunis nustojau duzginti tik tada kai buvau 3 metų ir į ranką kepštelėjo, nublioviau posmą, nuo to karto lindau atsargiau Iki to laiko man galėjai kuolą ant galvos tašyt, nesupratau kad "bus popa" ir viskas.. Kokia popa, juk šuniukas geras Tik po to supratau kad šuniukas ir dantis turi. Bet buvau gan atsargus vaikas, nei akyčių, nei nosytės nebandžiau tikrint, o kai valgydavo nelįsdavau, ir nieks prie mažo vaiko šuns nemaitindavo. Gal ir būtų gynęs, kai pagalvoji
Iki to laiko kai supratau kas tas šuo ir kaip su juo geriau nesielgti, buvo labai griežtas pasakymas prie šuns nelįst tada kai jis, pvz, miega, tada kai jis nueina nesekiot iš paskos, nelaipiot ir tt. Kadangi šuo buvo laabai nemažas, tai be priežiūros niekad su šuniu nebuvau ir savo vaikų nepalikčiau.
Dabar parvežu šunis pas nemažus vaikus, na jau tikrai ne metinukai, atrodo protingi, 10 metų, jau košės galvoj turėtų būt.. Bet nesuprato ir jie kad gali būti popa ir tempė iki paskutinės, kol šunys urzgėt pradėjo. Nuduodu velnių ir vaikams, ir šunims, apsisuku o jie vėl tą patį visi, du aktyvūs šunys ir du vaikai - siaubas Susižeidimų buvo, tik labiau iš meilės, tai taip vaikai dešimtiniai ir išmoko kaip su šunim elgtis - savo kailiu..

O jūsiškis parašė, kad nenori mažo draugelio šeimoje?
Šiaip daug kur šia tema sutinku su Jumis, tik gal neperspauskite.
Puikiai įmanomas visų sugyvenimas kartu, tik visus reikia ir auklėti.

ačiū pas mus pradžia panaši buvo, leidom susipažinti, buvo idomus verkimas, po to to atsibodo. aš gal tik kiek neskatinau bendravimo, nepratinau.. bet matau, kaf Jūsų šunys puikiai išdresiruoti, tai kiek lengviau ir su komandom ačiū labai už pasidalinimą patirtimi
kaip supratau, į tuščią šuns narvą vaiką galima leisti



aj tai va kodėl tiek daug vaikų vaikų namuose nes kai kurie pasilieka nekaltuosius...


jei jūs turit vaikų, man labai nuoširdžiai jų gaila. jei turėsite dar tik, labai tikiuosi, kad pakeisite mąstymą....

Rašyti dar neišmoko, bet pasakė, kad šalia aplink zujantys vaikai, net tie, kurie nepeša ir kitaip nelenda, o tik glosto - ni ni (nes vaikų net glostymas visai kitas ir jis yra varginantis gyvūnui) Gali būti nebent vienas ir ramus, orientuotas į žmones, o ne į gyvūną
Taigi kaip matote, šunys turi savo nuomonę. Aišku, mes jiems galime primesti savąją ir užtikrintai tvirtinti, kad yra kitaip.
Papildyta:

Joa... gaila, kad tiek daug gyvūnų turėdama ir neva deklaruodama jiems meilę, visiškai nematote priešingos situacijos: kiek yra išmetama nekaltų gyvūnų, kiek jie verčiami žmogaus įrankais, robotais ir kaip iš jų tyčiojamasi ir kaip lengvai jų atsikratoma, kai tik atsiranda ne vietoje balutė, pirmi senatviniai požymiai ar šuns charakteris pasirodo kiek smarkesnis už visišką pasyvią, kvailą flegmą.

Jūs tiek perjautrinta dėl vaikų, kad nieko aplinkui nebematote. Jūs net nesupratote Virgos pavyzdžio ir dėl ko jis buvo skirtas. Nusiraminkite ir pamatykite daugiau ko aplinkui. Jūsų vaikelis vieną dieną užaugs ir reikės jį paleisti, o savo ištikimą šunį prie savęs galite turėti visada. Tik nuo jūsų priklausys kiek dėkingas ir atsidavęs bus jūsų šuo jums, kiek jis elgsis ir gyvens ne baimės jums vedamas, ar kiek jis bus tik įnagis jūsų ar jūsų vaikelio norų bei užgaidų tenkinimui