Ar galima pamiršti mylimą žmogų

Gaila, kad ne visos moterys tokios protingos...

Temos autoriau, pamirši tu ją. Rinkis naują draugę.Gilioje jaunystėje ir aš kažką patyriau, ne jau ne, nebenorėčiau. negali su savo buvusiąja būt jau vien dėl dukros, kam tau moteris, kuri ne su meile žiūri į tavo vaiką? Svarbiausia vaikas ir ramybė jam, o ne kažkokia nepamirštama aistra. Aš buvusią aistra tikrai pamiršau ir net nebenoriu apie ją galvoti. Susidėliok visus už ir prieš, atsakymas bus aiškus.

Įkišiu ir aš čia savo trigrašėlį

Autoriau, Jūs sakote, kad žmogus, nepatyręs Jūsų situacijos, pilnai Jūsų nesupras ir nepalaikys, tačiau Jūs pats nesate patyręs savo draugės jausmų, vargu, ar bandėte kada įsivaizduoti save jos kailyje...

Ką noriu tuo pasakyti. Jau du mėnesiai kaip esu išsiskyrusi su savo draugu. Draugavome 3 metus, visus juos dėl savo asmeninių problemų vaikščiojau pas psichologę. Tą faktą žinojo ir mano vaikinas. Kartais vietoj palaikymo, kai jam atvirai sakydavau, jog nekenčiu savo kai kurių savybių (tarkime didelio pavydo, ir kad atsiprašau, gailiuos, iš paskutiniųjų stengiuosi), jis vietoj to, kad būtų dėkingas už bent kokią savimonę, vėliau, kilus naujiems konfliktams jau prikišdavo mano psichologinį nestabilumą ir t.t. Be kita ko, jis visada būdavo teisus. VISADA. Jeigu aš pati sukeldavau konfliktą, pasak jo, iš niekur (nors taip nebūna, nebūna pasekmės be priežasties), ok, aišku, aš kalta, bet jeigu JIS SUKELDAVO KONFLIKTĄ, tai aš IRGI būdavau kalta, nes jį išprovokuodavau.

Nežinau, autoriau, kaip jūs, bet mano vaikinas niekam apie mūsų bėdas nesipasakodavo. Ir manau, kad tai irgi nebuvo gerai. Jam būdavo gėda apie mane pasakoti, tačiau viską laikydamas savyje jis visad sunaikindavo galimybę pamatyti save ir mane iš šono. Kitų žmonių akimis. Ačiū žmonėms, pasitaikiusiems mano gyvenime (be psichologės), aš jiems galėdavau išsipasakoti atvirai ir jais pasitikėti. Tie žmonės toli gražu ne visad mane šališkai palaikydavo, Kartais jie man labai švelniai atverdavo akis, kur aš elgdavausi perdėm trumparegiškai.

Kaip vykdavo mūsų konfliktai? Pagal jums taip mėgstamą epitetą - buvau GRYNA PSICHĖ. Psichės grynuolis. Rėkdavau, klykdavau, maurodavau kaip žvėris. Žinot dėl ko? Nes kai mano draugas teisuolis užsivesdavo su savo tiradom, - pasak jo, jis visad puikiai numatydavo konflikto eigą, tai, kad jį sukėliau būtent AŠ, ir tai, kad dar labiau viską aštrinu. Jis aiškindavo, gestikuliuodavo, daug ką interpretuodavo neteisingai, neišklausydavo, neleisdavo įsiterpti, o kalbėdavo bemaž 30 min. be perstojo. O ką žmogus daro kai jo neklauso? Jis kalba garsiau. Kaip aš kalbėdavau? Garsyn ir garsyn. Bet jei žmogus toliau jaučia visiškai neadekvačia įvykių interpretaciją ir tokį vienpusišką kaltinimą, jam skauda taip, kad jis pradeda rėkti. Galiausiai riaumoti, mauroti. Galiausiai išsenka ir dejuoja...

Vyrai, kurie kartais suabejoja savo teisumu, yra sveiki vyrai.Sveiką jie laiko ir savo moterį. Ir ta moteris elgiasi iš ties sveikai. Abu žmonės, abu nuodėmingi, abu turi teisę klysti. Ir jokių dievų, jokių teisiųm jokių klūpojimų. Nekonfliktiškas žmogus nesako "aš nekonfliktiškas, aš draugiškas". Tai kiti jį turėtų taip vertinti. Galima sakyti "nemėgstu konfliktų, man patinka draugijos", bet tas AŠ rodo labai išpūstą ego...

Manau, suprantu Jūsų buvusią... Sėkmės jai. Ji verta laimės.

Siulau vaikscioti kiekvienam pas psichologa atskirai ir dar kartu nueiti i poru terapijas...o zinoma pirmiausia nueiti paciam gal atves i kelia,kad issiaiskintumete ko norite.Ne cia tai reikia aptarineti,o jau su specialistais...

Agtsakysiu i sia savo jau truputi atvesusia tema Nebesilankiau cia, nes kiek spejau pastebeti, tai zmones cia greitai sutryptu. Is pradziu smulkiai viska surasiau, kad bent truputi zmones susivoktu esme, bet daugumai tai uzkliuvo, dauguma pastebejo, kad cia as save issikeliau aukstai ir lyg man to reiketu gyvenime Daugumai uzkliuvo mano prasymas draugei atsiklaupti..supratau, kad tai buvo klaida, na tai teks daugiau taip nebesakyti gyvenime
Atsakysiu ir tau given444. Kai rasiau, kad nesu konfliktiskas, tai tai ir reiskia, kad esu zmogus kuris stengiasi apeiti konfliktus, supykes nesoku niekam i akis. Zinoma, truksta kantrybe ir pas mane, susinervinu, aprekiu, uzsidarau, bet ilgai tempti negaliu..kelios minutes ir einu atgal, prisedes, megstu ramiai pasikalbeti apie kilusia problema ir ja isspresti. Aplamai daug kalbantis esu santykiuose, taip, neneigsiu, ieskau teisybes ir issiaiskines viska, suprantu, kad ir as kaltas bunu ir atsiprasau. O jei zinau, kad kaltas, tai man neproblema prieit ir atsiprasyt. Ir buvo begales kartu kai ramiai susesdavome, bekalbant ji nurimdavo ir tada jau nuosirdziai, ramiai pavykdavo abiems pasikalbeti. O nurimti jai nebudavo lengva, ji zinojo, kad viena is jos bedu buvo "pasoku, isrekiu ir begu pro duris" ir ji po truputi susitvarkydavo su ta problema vis geriau. Ir budavo malonu su zmogumi ramiai spresti konflikta.

Bet as cia ne apie tai. Ir vaikas ar yra ar nera, cia ne problema. Man ir skaudu ir nieko padaryti negaliu, kad ji(vadinsiu buvusioji) turi tokia problema, norejau istraukti is jos ta blogaja puse, bet paluzau pats. O stengiausi jai padeti issivaduoti is tos problemos, nes maciau kaip tobulai sutariame kai ji rami viduje. Na yra psichologes zodziai, kad ji labai konfliktiskas zmogus, labai provokuoja gincus ir joje yra dvi asmenybes... Todel nebereikia vel ir vel kapstyti to paties. Myliu as ta zmogu, nesityciojau as is jos bedos, dauguma cia mano, kad as sedziu seimoje ir is auksto ziuriu i ja, deja.. mes su ja lygus seimoje ir beje ji uzlipdavo keliais laiptais auksciau supykusi, bet nebevelsiu as cia vel nauju intrigu..
Tiesa sakant man labiau norejosi daugiau jusu gyvenimo meiles istoriju, o ne kazkokio tyrinejimo viso to ka parasiau

Autoriau, tai kokia jusu padetis, susitaiket ar nebe?

Man pasitikejimo nekelia issiskyre vyrai,retai moterys skiriasi su gerais vyrais,o cia jau antra kart issiskyres,dar vienas vaikas be tevo augs.
Ir kas per klausimas,kaip galima uzmirsti mylima zmogu?jei su juo turesi vaika?
Moteris pasako,kad ji nescia jis ja isvaro ,okad neisvarytu praso atsiklaupt,man tai slyksciai ziauru(kokiam autorius amziuj gyvenat?)kazkaip kyla itarimas,kad arba tai normali autoriuij kasdienybes dalis,idomu kaip jus vaikus baudziat?ar jus taip mama auklejo,jei prasikalsti atsiklaupi ir atsiprasai?
,nezinau kaip ta moteris dar is vis po to bendraut norejo,matyt irgi myli ir del savo nepasitikejimo savim,galvoja neverta geresnio....

Reiktu saves pirmiausia paklaust,kodel traukia tokios moterys,ar ne del savu kazkokiu asmeniniu savybiu?

Taip pat kaip ir geras moteris, vyrai retai palieka.

ne, vyru ir moteru nederetu lyginti, nes dazniausiai:
kai vyras iesko kitos moters, jis nori patirti nuotyki. Kai moteris iesko kito vyro, ji nori pakeist vyra.

Kiek zinau tokiu pavyzdziu, kai vyrai nuotykiu megejais buvo, jie visai nesiruose zmonu palikt, tik pasismagint. Kai moterys suzinodavo apie neistikimybe ir isvarydavo lauk, po kiek laiko vistiek vyrai megindavo pas zmonas grizt. Kurios prieme atgal, turi su uzmerktom akim gyvent ir nematyt tolesniu vyro nuotykiu. Kurios nesutiko priimti, buvo vyru apsmeiztos, kokios zertvos ir pan. buvo, kaip blogai su jom gyvent buvo (nors kazkodel pas jas is meiluzes glebio vistiek norejo grizt). Bet paskui jau tie ereliai pasakojasi, kad tai jie savo noru tas bjaurybes paliko, ne jos juos ismete

nu taip jei jau zmones skiriasi,abu prie to prisideda sava indeli,buna pasimokina is savo klaidu ,buna ne.Tik ziuriu is savo varpines,issiskyrusios ar neissiskyrusios moterys visiskai nedomina




Papildyta:
Is dalies tikrai pritariu Alexandrai,zinau daug skyrybu ,kurias iniciavo moterys,nes jau nebegalejo pakesti vyru elgiasio ir kai jau daug ka isbande ,isnegino. Ir labai mazai zinau atveju,kai vyrai paliko zmonas,jie vengia skirtis,nes jiems bele kaip gerai,netinka zmona, eina i kaire,bet o kam skirtis,zmona patogu,silti,jaukus namai,vaikai priziureti
Tik aisku yra ir kita medalio puse,jei tas vyras toks negerietis,kam ji toki issirinko,ar ne del savo trukumu? Bet kaip sakau moteru ydos manes nedomina,bet jei jau koki vyra moteris pabrokijo,reikia jau atidziau stebeti,kodel ir ar galesi su tais trukumais susigyventi.O trukumu pas si vyruka daug moterys isvelge,nors pats jis ju nemato,jau su antra moterim nesugeba sugyventi ir vis toks gerietis savo akyse....nesakau,akd reikia su rykstele sau nugara plakti,bet jei nori isvengti tokiu skausmingu santykiu reiktu atidziau i veidrodi paziureti.
Papildyta:
Dabar tik atkreipiau demesi i jaunuolio nika :kurmis.Tai is kart pries akis stojos pasaka apie Coliuke.Gi buvo ten toks idealus jaunikis kurmis ir niekaip nesuprato,ko ten ta Coliuke alpsta ir Saule nori pamatyti
Siaip manau, jis gana ramus zmogus,o ji karsta temperamentinga ir tai ji isbalansuoja,nepaveza jos emociju.Tas isreke,trenke durim,tai ne jos problema,o jos budas kaip nuo to zmogu pagydysi? Teisingai Moonte sake,arba tikrai kazkoks keistas psichologas,kuris diagnozem su vyru dalijasi arba jis pats ja diagnozuoja pagal kokius straipsnisu Jei butu kas pas ja labai rimta,lankytusi pas psichiatra. taip gal turi,kaip ir dauguma zmoniu budo bruozu,kurie trukdo jai paciai,tai padeda spresti psichologas,bet tai net ligos,ne psichikos sutrikimai,kaip supratau.O kad vaiaks su teciu auga,tai dar nieko nesako,neaisku,kodel taip yra,nes palei autoriu,pas psichologa ji nuejo jo deka,reiskia buves vyras apie jos problemas jokiu ziniu neturejo,kaip pagrindo per skyrybas reikalauti vaiko globos.jei butu jau blogai kazkas,manau autorius labiau pergventu del nestumo ir jo busimo vaikelio.Kazin ar irgi zada pasiimti auginti?

Oho Apsaugok viešpatėliau nuo tokių "vyrų". Žinoma, tai nereiškia, kad autoriaus mergina tobulybė, galbūt ji tikrai emocinga, karštakošė, galbūt tikrai nestabili ir lengvai išbalansuojama, bet kas paneigs, kad būdama šalia tokio vyro, kuris tave klupdo ir liepia maldauti atleidimo, negali jaustis nei rami, nei stabili? Siūlyčiau spekuliacijas apie merginą atidėti, nes mes apie ją gaunam tik vienpusę informaciją (nesvarbu, kad 'patvirtintą' kažkokio psichologo).
Kas pirmiausia užkliuvo, tai autoriaus vienpusiškumas: ji nestabili, ji isterikė, ji konfliktiška, ji nesvaldanti... dėl jos kyla konfliktai... Pala pala, bet jeigu šalia jos taikus, nekonfliktiškas ir stabilus žmogus, tai konfliktą su tokiu išprovokuoti praktiškai neįmanoma, tai gal ir reiktų pradėti nuo objektyvaus požiūrio - 'mes abu klystam', o ne 'aš geras ji bloga'. Su tokiu požiūriu toli niekad nenueisi, nes visą atsakomybę už santykius, už (ne)sutarimus, už konfliktus permetama partneriui ant pečių ir išsisukama nuo savo atsakomybės. Bet aš manau, kad konflikte VISADA dalyvauja du asmenys, taigi, jei jis kilo, reikia pripažinti ir savo 'indėlį'. Gal laiku nesusivaldėt, gal įsikarščiavot, gal įžeidėt, gal nesąmoningai pakurstėt partnerės pyktį, bet konfliktas įvyko, jo neužgesinot, leidot jam įsiplieksti. Jei jau žinot, kad jūsų mergina taip įsiaudrina, kad sunkiai kontroliuoja emocijas (o reiktų pripažinti, kad didesnė moterų dalis yra daug emocionalesnės už vyrus ir daug lengviau pasiduodančios emocijoms), kodėl leidžiat tam įvykti? Pamatėt, kad mergina ima karščiotis, pasakykit, kad norite padėti jai nusiraminti, pripilkit vonią karšto vandens, padarykit arbatos su šokoladu, palikit ją vieną atvėsti ir jokiu būdu nesiginčykite 'ant karštųjų'. Išsiaiškinsit kai emocijos nurims. Nes tai, ką darote dabar - konflikto metu metate savo kozirį 'tu isterikė, nesveika, tau pas psichologą reikia', ne tik kad nepadeda nurimti, bet dar labiau įaudriną merginą. Ir supraskit, kad ir kaip blogai mergina elgtųsi, jūs visgi tame dalyvaujate, jos nepalaikydamas, ją erzindamas, ją nokautuodamas ('tau reikia gydytis').
Moonte labai gerai pastebėjo, kad manipuliuojate, bandydamas savo nuomonėi dadėti 'svorio', neva taip sakė psichologas. Pritariu jai, kad geras psichologas žiniomis apie paciento ligą nesidalina, o jei taip daro, jam reiktų atimti licenziją, taigi tai, kuo čia grindžiate savo nuomonę, geriausiu atveju yra netikusio psichologo nuomonė, o blogiausiu - galbūt net jūsų paties kūrybos vaisius.
Labai patarčiau susimąstyti apie savo elgesį, nes didelė tikimybė, kad šalia tokio teisuolio ir kitos merginos ilgainiui ims elgtis panašiai arba tiesiog neapsikentusios jį paliks.

Autorius cia uzsimie, kad sutryps ji su purvais... Bet autoriau, jus tiesiog persate savo nuomone apie savo buvusia drauge, kad ji yra psichiskai nestabili ir vaiku negalinti auginti moteris. Plius prie visko (paskaitykit savo posta akylai, is sono ziurint, lyg skaitytumet ne jus): ''mano mamai patiko'', ''mano mama sake'',''mano draugai sake'', ''su pussesere aptarineju santykius su drauge''... Kosmaras . Esate vyras, neturintis savo nuomones ir dar zeminatis savo drauge liepdamas kluptis . O kad jusu dukte jai ne miela - tai ne visos gal nori tu kraiciu is pirmu santuoku. Gal kai susipazinot ji iskart nezinojo, kad kraitis yra, todel ir reakcija tokia.
O jei zmogus lankesi pas psicologa - reiskia zinojo save bedas ir ja reikejo tiesiog ramiai palaikyti, o ne reikalauti to ar ano... Atleiskit, bet man jus atrodote mamyciukas... Kaip mylejot ta mergina, jei sugebejot jos problemas viesint savo giminaiciams?
Ir dar. Psichologe sake, psichologe sake... Jus pat su drauge buvote pas psichologe? Kodel taip jus veikia kitu zmoniu pasakymai? Problema yra jumyse, jus juk ramus, sedit , gincus apmastot (gal mastot per ilgai, nes pazistu toki viena zmogu, kurio ilgi apmastymai is katrybes bet ka veda). O kadangi viska jau turbut apmastet - tai dabar atsiprasykit savo buvusios drauges uz tai, kad ja besilaukiancia norejot klupdyti.
Aisu, apie ta buvusia mergina zinau tik is sios temos istorijos, bet ka perskaiciau, tai jai norisi palinketi susirasti gera , normalu vyra, kuris butent jos neisbalansuotu.