QUOTE(LEEja @ 2014 01 06, 15:51)
hahaha

man siaip irgi per atvira ta scena, galejo subtiliau, man labiau butu patike
Kokio subtilumo norėt iš dviejų paprastų kaimo bernų?
Man tai tą sceną žiūrint beveik juoktis norėjosi.
Na bet man ir visas filmas didelio įspūdžio nepadarė, nesugebėjau patikėti aš ta jų meile- ir tikrai ne dėl to, kad ten du vyrai.
QUOTE(klementyna @ 2014 01 06, 16:33)
Gal reikia tinkamos nuotaikos.as ilgai laukiau tinkamos nuotaikos filmui " the bridges of madison county". Jei buciau ziurejusi " isijungus" savo racionaluma, butu buves niekalas, bet ziurejau kalediniu laikotarpiu kai smegenys patizusios, tai verkiau kaip mazas vaikas, ypac ta scena, kai tas vyras stovi lietuje...tiesiog jauciau fizini skausma sirdyje.

Man ir knygą skaitant, ir filmą žiūrint irgi beveik pačiai negera ir liūdna buvo dėl to, kad tai moteriai teko tokį sunkų sprendimą priimti. Nenorėčiau panašioj situacijoj atsidurti.
The French connection (1971)- filmas apie du Niujorko Narkotikų skyriaus policininkus, bandančius susekti didelę narkotikų siuntą. Tikrai tikėjausi kažko įspūdingo ir stipraus, bet taip ir likau nesupratusi, už ką duotas oskaras kaip geriausiam metų filmui ir pagrindiniam aktoriui, nominacija- kitam. Neblogas kriminalinis filmas, ir tiek. Net ir 1971 metais kažin ar jis parodė kažką naujo.
Blue Jasmine (2013)- naujausias Woody Alleno filmas ir vienas iš tų nedaugelio rimtųjų. Ironijos, aišku, buvo, bet smagiai pasijuokti šįkart neteko. Tai dar vienas atvejis, kai išankstiniai lūkesčiai buvo labai dideli, todėl jaučiuosi šiek tiek nusivylusi. Bet nelabai daug, nes šedevro kažkodėl nesitikėjau, nors ir mačiau ne kartą tokį apibūdinimą. Geriausias dalykas- Cate Blanchett, atlikusi pagrindinį ir gana nelengvą vaidmenį tiesiog puikiai. Vien dėl jos verta pažiūrėti filmą.