Sveikos, mergaitės
Koks keistas tas gyveninmas, prieš kelis mėnesius sėdėjau planuojančių temoje, bet greit perėjau į spalio stebukliukų (dar nedrįsau prisirašyti ten, bet skaitydavau kiekvieną dieną)..o šiandien jungiuosi prie Jūsų... kai prasidėjo P, buvo maždaug 7-8 sav. Jau turėjau nedarbingumą, nes savaitę tepliojo senu tamsiu krauju. Tad gulėjau gulėjau ir sumasčiau nueiti nusimaudyti, atsistojus ir prasidėjo žiaurūs skausmai ir kraujavimas. Darė abraziją, kurios niekam tikrai nelinkiu (su vietiniu nuskausminimu), buvo žiauru.. Na fiziškai atsigavau, bet emociškai vis dar esu nestabili... apie antrą bandymą kol kas dar negaliu galvoti, matyt reikia laiko. Dar iš ligoninės kitą sav turi atiduoti kažkokius atsakymus, tik nežinau ką jie ten man bepasakys, net nenorėjau gilintis. Tokia mano istorija trumpai, tikiuosi gražiai susibendrausime ir ilgai čia neužsibūsite, ypač senbūvės
P.S. Žinau, kad nereiktų taip galvoti, bet vis ateina tokios mintys, o jei būčiau nuėjus pas kitą ginę, jei tas, jei anas...gal būtų viskas kitaip... Kaži ar daug tokių, kurios išsaugo savo mažiukus, jei jau pradeda kraujuoti...?