Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

...Aš tokiu klausimu nėštukėm jau..o kaip jūsų mintys nervai ir t.t. dabartinėj būsenoj dėl to kas buvo...vis pagaunu save galvojant, kad be galo bijau vėl istorijos pasikartojimo, kad gal reik kažką daryt, o ką daryt - ??? Reik tūrbūt neprisirišt prie minties kad esi jau besilaukianti..ir tempt idenas iki to nelemto kritinio termino..Žodžiu, pradėjom planuotis, o aš pradėjau nervuotis, kad jei vėl taip...kokia kvailybė, juk jei nebandysdi, neturėsi, bet....

Labas

kai jau busiu tai nebesinervuosiu, o uztat dabar toks nervas, kad net nebesigauna susikaupt, buna net kad pravirkstu Kai reikia ta vakara ir jokiu budu ne kita, nes jau bus per velu...

Mano ginė patarė tik po pirmų mėnesinių santykius pradėt... tai teoriškai gaunasi daugiau nei mėnesis išbandymas nors pirmas savaites po P ir A, net negalėjau apie tai pagalvot.. o dabar jau kartais ir sunku būna tas susilaikymas beje, po A, man kraujavo (gal tepliojo geriau tinka) apie savaitę...




Žinoma baimė didelė, kad nepasikartotų... žiauriai didelė, bet reik kažkaip stengtis apie tai negalvot, juk jei nebandysim - nesužinosim kaip bus o jei jau bandom, reik mažuliukui suteikti kuo geresnę terpę, nesinervuot, negalvot, juk galvojimu nepakeisim, nebent papildomas stresas. Aišku, kad savo mintis valdyti labai nelengva...
oi,atsiprašau, neperskaičiau įdėmiai, aš ne nėštukė dar.. nepykit,kad atsakiau

...aš vis mislinu, kad man reik nuvaryt pas gerą hematologą pasikonsultuot...nes su dviem neštumais hematomos gali būt ir simptomas koks nors...Tyrimus dariaus po a, yr duomenys fiksuoti, bet nėr tikros diagnozės yr tas afs ar ner, o diagnozavimas jo tokia migla, kai netipines formos islenda tik per pati nestuma..tai įdomu....gal iki teigiamo testo reik kokį aspiriną pagert ar pan, nu profilaktiškai grynai...Nes blyn, jau kaip nenorėčiau vėl tuos kelis mėn gyvent ant "adatų", ne tas žodis...rimtas diagnozes sustato tik po 2-3 persileidimų, nu bet man tada jau...pozdno liubyt butu... zodziu...kol neplanavaum, ramiai buvo, dabar noriu...ir vel lenda krūvos klausimų ir baimių...

Pupele, tai ir aš dar be to...noriu iki to maks pasiruošt, kad paskui jei vėl nepasisektų nekankintų mintys ar galėjau dar ką padaryt...užtat ir darau dabar viską, dantys, vitaminai, folis.. nu ...pati supranti, norisi viską padaryt idant nesikartotų bėdos. čia gryna psichologija jau....ramiau kai ką nors darai žmogus, o ne palieki savieigai...

Don Angel...jo, panimaju....sunku taip kai reik konkrečiai bandyt pagal grafiką ir dar lytį susiplanuot....

Violeta, tikrai kartais pagaunu save mastancia, o jei ir vel... Bet vis veju tas mintis ir bandau itikint save, kad sykart viskas bus gerai Man dar taip nusiteikt padeda tai jog nestumai skirtingi kaip diena ir naktis. Su pirmu buvo ganetinai jautri krutine ir nejauciau pykinimo, o dabar atvirksciai. Pykina net nakti verciantis ant kito sono, o krutines beveik nejauciu Zinau, kad tai nieko nereiskia, kad kiekvienas nestumas gali skirtingas buti, bet savw tikinu, kad tai zenklas, jog viskas bus gerai

Suprantu,suprantu... Aš taip pat geriu vitaminus visokius, foli, eisiu dantu tvarkytis (bet gal ir geri pas man, bent jau pasitikrint, dėl ramybės). Reiks pasidaryt toksoplazmozės tyrimą ir dar kažką, nepamenu dabar aš pirma kart galima sakyt palikau savieigai, negėriau vitaminų, tik folį, galvojau: aš gi sveika, viską valgau, užteks čia tų vitaminų (beje man ir ginė taip sakė). Dabar jau esu kitokios nuomonės. O kokius vitaminus geriat? specialius kokius? nes as tai žuvų taukus, magnį, kalcį, vit c.

Nenustato kartais ir po trijų persileidimų tada tenka susitaikyti ir bandyti iš naujo, o baimės kaip ir didelės nėra bet neramina vistiek ta nežinomybė. Geriu kalcį, magni, foli su geležimi, valgau linų sėklas, po šaukštą prieš pusryčius. Prisiskaičiau vienoje liaudies medicinos knygoje, kad padeda apsisaugoti nuo dažnų persileidimų. Žodžiu bandau viską kas galėtų man padėti.

ir aš pagaunu save galvojant, kaip reiks tą nėštumą išbūti (aišku, pirma dar reikia pastoti), kaip reiks tų blogų minčių neprisileisti ir pan...
tik va, kažin ar tas kritinis koks terminas yra... jau nelabai betikiu... reiks tiesiog kiekviena diena džiaugtis, kad vis pirmyn, ir tiek...
nenoriu nieko gąsdinti, bet aš praradau vaikutį jau gerokai po 12 savaitės, o va neseniai ir mano draugei tas pats nutiko kažkaip per daug dažnai tokie negeri dalykai pradėjo darytis... ar čia ta aplinka mūsų tokia užteršta, ar kas čia...
bet aš bandau save įtikinti, kad antrą kartą taip tikrai NEBEGALI pasikartoti ir mums pavyks...
visoms kuo daugiau optimizmo

Tai va kad nera to saugaus laikotarpio. Beje esu skaicius viena straipsni, kad didele itaka daro netaisyklinga mityba, o is aplinkos tai kompu, telefonu skleidziamos bangos taip pat turi itin didele reiksme persileidimams. Mokslininkai siuo metu kaip tik itaria kad net 80% persileidimu buvo itakota siu bangu. Tik man idomu ar cia tikrai tiesa, ar bandymas ieskoti kaltu kur ju nera

pirmąkart girdžiu apie linų sėklas, kaip jas paruoštas naudojate? ir iš kur gaunate? pabandyčiau, turėtų sveika būt.

o trys nelaimės....dievuliau... net sunku ką pasakyt paguodžiančiio..... tik tiek, kad forume yra merginų, kurios po 8 persiledimų susilaukė vaikučių...ale iš kur tiek stiprybės gaut...tai -????



ko gero....taip ir reikia galvot, kad vienas nu daugiau atsitiktinumas, o keli jau dėsningumas ir beda...kaip kitaip begalvot, juk apie 30 proc kazkur nėštumų baigiaisi persileidimu I trimestrą...bet ..vėl..kol savo kailiu nepatiri, supranti tada tą skaudžią statistiką.....ir kad ne viskas į ją sutelpa...o optimzimo reik....labai net, ir ko gero, nelabai prisirišt mintimis su tuo pilvinuku, kol bent nesulauki mediciniškai pagrįsto termino, kada leliukas gali išgyvent....



Sąlygiškai nuo 25 sav embrionas traktuojamas kaip asmuo ir privalomas gaivinimas/gelbėjimas. Nuo 27 sav yra realaus išgyvenimo tikimybė, 30 sav jau neblogai, 32 ir daugiau - beveik bonusas....čia taip skaičiau ...merginų pašnekesius su daugybiniais persileidimais, kai reikdavo ištempt kuo ilgiau....kai pačiai buvo bėda su spaudimu 32 sav....ir grėse dėlto nėštumo nutraukimas, gyd ramino, kad nuo 33 sav ner ko bijot beveik...aišku, čia kalba ne apie normalų išnešiojimą , o probleminius atvejus....ir tada jau labai reik gero speco, kuris ne vien tik į pareigas žiūrėtų bet ir asmeninį suinteresuotumą jaustų, kuriam galetum skambintr bet kada....iš pirmo pamenu, kad realiai nuo kokios 33 sav išties jau jaučiaus be nervų, kad vienaip ar kitaip gerai turėtų viskas gerai būt...o bet tikrai gerai...kai leliukas jau rankose...

del bangų....pabandykite pažet kiek jūsū kompas sugaudo kitų butų wi fi bangų...net jei namie ir atsisakytume, realiai manau, niekas čia nepasikeistų...o mobiliu...aišku, reik mažiau šnekėt, juk ir su smegenų vėžiu jis siejamas....


Šiom dienom turėjau susilaukt antrojo vaikučio, tai mintys bele kokios galvon lenda...visg labai didelė paguoda sūnelis...

Jauciu ir man visokios mintys lystu siuo metu, taip pat arteju prie paskaiciuoto termino pirmajam leliui. Bet dabartine mano paguoda isitaisius pilvelyje

Meskutne, dziaukis kiekviena diena Tai tikrai didelė paguoda ir džiaugsmas, ir naujos viltys kažkaip yr tikėjimas, kad dabar viskas bus gerai, tik saugokis infekcijų, peršalimų ir negerk jokių vaistų, žalių patiekalų venk.....na saugokis, o šiaip...nemanau, kad istorija turėtų kartotis....