QUOTE(Dieter @ 2014 03 05, 19:45)
Skaičiau visokių ir už, ir prieš darželius, ir valstybinius ir privačius 
Žodžiu, daug čia visko prirašiau...
Žodžiu, daug čia visko prirašiau...
Žodžiu tai tik dar kartą įrodo, kad darželis nelygu darželiui, auklėtoja auklėtojai, specialistas specialistui, vaikas vaikui ir tėvai tėvams
Kaip jau sakiau - šiuo klausimu niekada nebus vieno teisingo atsakymo 
Ir žinot kodėl, ogi todėl kad mano vaikas keliauja į kitą darželį nei kokios nors kitos moters vaikas, jų auklėtojos skiriasi, patys vaikai ir jų poreikiai skiriasi ir t.t.t. ir pan. Kartais skaitydama stebiuosi ir kaip taip pasisekė mano vaikams, kad nei jie kažkokių veiklų per prievartą neprivalo daryti ir tokių "juokelių" niekas nekrečia 
O gal dėl to, kad aš esu iš tų "šlykščiųjų" mamų - kurios ne tik domisi ką kiekvieną dieną vaikas veikia, nuveikia ir kas jam sekasi ir ko jis nemėgsta, bet ir palaikau glaudų bendravimą su visais specialistais, darželio kolektyvu dirbančiu su mano vaikais, todėl matau kokie žmonės dirba, kaip dirba ir esu labai patenkinta 
Papildyta:
QUOTE(sega01 @ 2014 03 05, 14:42)
labukas,
Oho kad priraset, Vvarliokas o tavo vaikucio kokia negalia, aisku jei nenori viesai nesakyk.
Taip pritariu tau,kad tevu reikalas, isaiskinti tevams, kaip gyvenime buna, kaip elgtis, ir t.t.
As pati buvau pora kartu kudikiu namuose, kuriuose auga vaikai su negalia, oi kaip man sirdute del ju skaudejo, tai labai dziaugiuosi, kad atsiranda daugiau akciju del ju. Aisku kita medalio puse, seimose augantis su negalia vaikuciai, i juos visuomene kazkaip kitaip ziuri,ir ne tik ji. Maz daug tavo vaikas tu ir kapstykis, aisku liudna yra,bet taip yra. Aisku tavo vaikutis yra dar kaip suprantu mazas,bet kur tu gyveni ar yra kokia istaiga,kur jie visi susitinka vienodu likimu, manau tai zinok yra labai neblogai.Ne tik vaikams,bet ir ju mamoms.
Cigoniukes vakar prasiejo pro kaimynus pas drauge, uzsidirbo pinigeliu po kelis litus, gavo saldainiu, tai baisiai patiko.
Oras klp subliusko, salta, noriu pavasario
Oho kad priraset, Vvarliokas o tavo vaikucio kokia negalia, aisku jei nenori viesai nesakyk.
Taip pritariu tau,kad tevu reikalas, isaiskinti tevams, kaip gyvenime buna, kaip elgtis, ir t.t.
As pati buvau pora kartu kudikiu namuose, kuriuose auga vaikai su negalia, oi kaip man sirdute del ju skaudejo, tai labai dziaugiuosi, kad atsiranda daugiau akciju del ju. Aisku kita medalio puse, seimose augantis su negalia vaikuciai, i juos visuomene kazkaip kitaip ziuri,ir ne tik ji. Maz daug tavo vaikas tu ir kapstykis, aisku liudna yra,bet taip yra. Aisku tavo vaikutis yra dar kaip suprantu mazas,bet kur tu gyveni ar yra kokia istaiga,kur jie visi susitinka vienodu likimu, manau tai zinok yra labai neblogai.Ne tik vaikams,bet ir ju mamoms.
Cigoniukes vakar prasiejo pro kaimynus pas drauge, uzsidirbo pinigeliu po kelis litus, gavo saldainiu, tai baisiai patiko.
Oras klp subliusko, salta, noriu pavasario
na anokia čia paslaptis - Dauno sindromas.
Apie to paties likimo žmonių bendravimą aš paskaitas galiu skaityti - turiu didelę patirtį ne tik paties bendravimo su labai skirtingų negalių turinčiais žmonėmis, jų šeimos nariais, bet ir ne vieną psichologinę konsultaciją mačiau, dalyvavau, vedžiau...
Taigi kaip ir šiuo klausimu bandau konsultuoti naujus, ką tik keptus tėvelius, kuriems taip jau lėmė likimas ištraukti būtent tokį "loterijos bilietą".O kas liečia "akcijas" - realiai jos tai labai laikina pagalba... Sistemą reikia keisti iš principo. Nes ta pati skambioji neįgaliųjų integracija į visuomenę - tėra kažkur valdininkų popieriukuose, o realiai šios šeimos sukasi pačios kaip išmano. Džiugu tik tiek, kad su kiekviena diena mūsų visuomenė "auga" (taip taip net ir lietuvaičiai eina į priekį), plečiasi akiratis, didėja tolerancija ir palaikymas - juk ir pats nežinai už kurio kampo tavęs paties laukia negalia?
