Įkraunama...
Įkraunama...

Dvynių ženklo merginos

QUOTE(alinaz @ 2014 03 11, 20:43)
labuka
as vis darbuose, atsibodo toks garfikas, bet nieko nepakeisi. net drauge sako: atsibodai taip darbuotis, kada pasimatom biggrin.gif
Varliokas o gal tiesiog tokios dienos buna kai nesigauna 4u.gif
Ledime ir tave su kovo 11!!!
oi faini orai prasidejo, liuksiski but kieme visa diena thumbup.gif

tada pastaruoju metu aš kepu tik labai blogomis dienomis lotuliukas.gif
Atsakyti
Nieko ateis laikas ir bus liuks pyragas!!!! 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Vvarliokas @ 2014 03 11, 19:07)
tada pastaruoju metu aš kepu tik labai blogomis dienomis  lotuliukas.gif


pas mane tas pats, nesu dar iskepus idealiu keksiuku, visi sukrenta biggrin.gif kepk cup cakes mirksiukas.gif kad ir biski sukris visvien virsus nusipjauna ir dekoracijoms uzsidejus jokiu sansu kad kas pastebes jog kazkas su jais negerai biggrin.gif as taip darau blush2.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pūga_: 11 kovo 2014 - 22:30
Laba smile.gif

Vvarliokas, kiekviena orkaitė skirtingai veikia, ir kad pasakyta jog reik 200'C tai labai skirtingai gali būti... smile.gif
Man su elektrine tai viskas būdavo gerai, o kai persikėlus reikėjo prie dujinės pereit, tai nieko nekepiau, nes nieks nesigavo, tik vištiena pagal maggi idea laugh.gif

Aš dabar rimtu darbu užsiėmus laugh.gif Susiėmiau su pačia savim vienoj strity - sportas ir kvailų užkandžių atsisakymas vakarais - vietoj jų turiu obuolių ir morkų valgymui biggrin.gif
Dar su viena sritim irgi norėčiau susitvarkyt, bet čia jau sudėtingiau, motyvacijos ne tiek daug doh.gif Norisi skaityt ir domėtis kažkuo naudingu, prasmingu, ale net nežinau kas tai... sunkios/geros knygos dabar netraukia... gal bent kalbos kursai pagerins situaciją... tikiuosi smile.gif

Bėgiodama užtikau priėjimą prie arklių, ganosi sau už namo, gražūs, 5 rudi ir 1 juodas smile.gif Užsimaniau pafotkint... baisiai avis norėjau fotografuot, bet niekaip priėjimo nėra prie jų... o jos tokios gražios ir mielos atrodo smile.gif
Atsakyti
Noriu padiskutuoti apie atsidėkojimo dovanas ar dovanėles gydytojams (darželių auklėtojoms, mokytojoms ir kitiems specialistams), koks Jūsų požiūris į tai? Už/prieš? Gal yra tekę susidurti kai kažkas be užuolankų tiesiog pareikalavo padėkos ?
Atsakyti
Labas smile.gif

Maudžia kojas - gerai laugh.gif Šiandien nebėgu, rytoj reiks biggrin.gif
Visai gerai kai į darbą po pietų, galima pasivartyti lovoj biggrin.gif
Šiandien ne tokia graži diena, dar B su klausimais kankina laugh.gif

Hmz... B darė operaciją tai mama buvo atvykus ir buvo pasiryžus atsidėkoti, bet atkalbėjom. Nors ji pasakojo kad Klp kažkada viena gydytoja tiesiai šviesiai pasakė, kad nori jos rankinės doh.gif
Na dovanos darželiuose/mokyklose vis dar populiarios, bet dovana dovanai nelygu. Aš nemėgau savo turėtos auklėtojos paskutinius porą metų, nenorėjau nieko dovanot, tuo labiau kad buvom realinė klasė, o gavom kalbos mokytoją kurios nė vienas tuo metu nesimokėm doh.gif Ir per Kalėdas dovanodavau saldainių dėžutes tik tiems kuriems pati norėjau smile.gif
Kita klasė rinkdavo po memažą sumą pinigų ir dovanos nemažos būdavo (dorado stiklo vaza pvz), tokių nesuprantu. Mano nuomone dovana turi būt simbolinė. Ir dar klausimas ar iš vis jos reikia. Juk jų toks darbas, jie moko, dirba su vaikais.
Kaip ir su gydytojais, labai norėčiau kad 'dovanos' jiems išnyktų. Gal jaunesnė karta ir nedovanos tokiais kiekiais. Jie gydytojai davę priesaikas, jie turi gerai atlikti savo darbą.
Lyginant LT su kokia kita šalim (pati galiu palyginti su Vokietija ir Šveicarija), tai pas mus jei ne chirurgas tai nieko nedaro, viską atlieka med seserys. O tose paminėtose šalyse (kai kuriose ligoninėse) net vaistus gydytojas suleidžia/atneša išgert, tem tikrina ir t.t. smile.gif
Ir pas juos padėka būna gėlių puokštė dažniausiai smile.gif
Piniginių dovanų aš šiose vietose nesuprantu ir esu prieš.

Metas lipt iš lovos. Bankas suerzino vakar, pakeitus tel nr per netą jis tik per porą dienų jį kažkaip patvirtina, o be tel neina pavedimo padaryt doh.gif Nes sistema pas juos kad padarius pavedimą jie paskambina pasiteiraut ar tu tikrai jį padaryt nori ir ar pats darei doh.gif Sistema čia mane kartais į neviltį varo laugh.gif
LT kaip tik daroma viskas kad žmogus viską pats galėtų pasidaryt ir neitų į banką smile.gif

Aš kaip visad daug prirašau, siaubas doh.gif

Vvarliokas, kaip kilo mintis knygą rašyt? smile.gif Gal jau ne vieną esi parašius? smile.gif
Mamos draugė tai išleido savo eilėraščių rinkinį, bet sakė pinigai į - nuėjo, nors ir tai per pažįstamus ir pigiau darė. Daug knygų padovanotos buvo tai žinai...
Aš vis stebiuos kaip žmonės taip sugeba knygas rašyt smile.gif Kiek fantazijos reik turėt. Šaunuolė thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(Dieter @ 2014 03 13, 13:15)
Vvarliokas, kaip kilo mintis knygą rašyt? smile.gif Gal jau ne vieną esi parašius? smile.gif
Mamos draugė tai išleido savo eilėraščių rinkinį, bet sakė pinigai į - nuėjo, nors ir tai per pažįstamus ir pigiau darė. Daug knygų padovanotos buvo tai žinai...
Aš vis stebiuos kaip žmonės taip sugeba knygas rašyt smile.gif Kiek fantazijos reik turėt. Šaunuolė thumbup.gif

Kas liečia padėką?
Kažkokia staigmena, mini dovanėlė iš tikro dėkingumo, kai iš tiesų jautiesi labai dėkingas – nieko blogo (tik aš kažkaip ne už pinigus – manau reikia tik lašelio fantazijos, kad parodytum dėkingumą kitokiu formatu nei pinigai)... Ir esu tikrai sutikusi kelyje žmonių – prieš kuriuos lenkiu galvą, kuriems padėkojau (žodžiu, gėle, rankų darbo smulkmena, skanėstu ir t.t.)... Bet va paskutiniu metu teko sutikti porą žmonių, kurie labai tiesmukai prakalbo apie „padėką“ pinigais. Buvo neskanu. Nes tai panašėja jau ne į padėką (bent tai, ką aš laikau padėka), o į lengvą (o kartais ne tokią jau ir lengvą) korupciją. Ir tas liūdina. Esu prieš kyšius, jų nepropaguoju, neduodu ir kitus skatinu „nepratinti“ aplinkos tokiu „įpročiu“ blush2.gif

O kas liečia knygą... Nesu parašiusi nė vienos knygos... tiksliau niekad nebandžiau rašyti knygos, bet viduje jaučiu, kad galiu... Rašydavau trumpus pamąstymus, straipsnius - savamoksliškai mokindamąsi dėlioti mintis... Dabar nedirbu, o energijos ir entuziazmo juk po žeme nepakasi? Nenoriu švaistyti laiko, energijos ir emocijų - bevaisiam sėdėjimui prie televizoriaus, kompiuterio ir pan. Tad laiką stengiuosi leisti kokybiškai. Mokausi anglų kalbos savarankiškai nuo nulio, kasdien po lapą kitą sukurpiu busimai knygai, ieškau informacijos vaiko lavinimo ir savęs realizavimo tema, aišku be viso to randu laiko ir skalbiniams , indams, vakarienės ir pietų gamybai, net toms pačioms terapijoms su vaiku.... Kuo daugiau tikslų užsibrėžiu - tuo gražiau ir sklandžiai susidėjoju darbus mirksiukas.gif
Atsakyti
Šaunu, aš irgi prieš kyšininkavimą smile.gif Kaip ir sakiau dovana dovanai nelygu. Padėka žodžiu nėra tas pats kas padėka voke laugh.gif

Anglų nuo nulio? O kokią kalbą mokykloj mokeis, gal prancūzų ar vokiečių?
Šiandien kaip tik eisiu į anglų kalbos kursus, pas mane didžiausia problema žodžių trūkumas, tas pats ir su vokiečių, gramatiką puikiai atsimenu, o žodžių siaubingai trūksta smile.gif Labai noriu šias dvi kalbas puikiai mokėt ir dar kokią nors vieną, visai apie ispanų pagalvoju smile.gif Tik kol kas čia norai, nieko realaus apart anglų dabar smile.gif

Dažniausiai taip ir būna, kad kuo daugiau darbų yra, kuo užimtesnis tuo daugiau ir pasidarai. Man lygiai tas pats būdavo. O kai atrodo daugiau laisvo laiko tai nežinai ko griebtis ir jis praeina nieko nepadarius smile.gif

Va to kokybiško laiko leidimo ir man reiktų. Kažkur naudingiau viską panaudot. Nes jo laisvo tikrai nemažai smile.gif Nei valgyt gamint reik (darbe pavalgau), nei tvarkytis (turiu auksinį vyrą namuose) biggrin.gif

Čia ne į temą triputį. Paskutiniu metu matau daug žmonių su šunimis, bet tokiais didesniais (mažučių terjerų čia nematyt) ir pati beprotiškai noriu šuns wub.gif Bet tokio didesnio, apie veisles skaitinėju, domiuosi. Gal po kelių metų ir rimčiau apie tai galvosiu biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Dieter @ 2014 03 13, 14:41)
Anglų nuo nulio? O kokią kalbą mokykloj mokeis, gal prancūzų ar vokiečių?


Mokiausi vokiečių kalbą (per prievartą iki pasišlykštėjimo) ir rusų kalbą kaip pagrindinę.
Papildyta:
O čia gabalėlis mano rašliavų (na jei įdomu stilius) - dar koreguotinų bet jau truputi į temą biggrin.gif
P.S. JEI KĄ LABAI NERVINA PAKLODĖS IR IŠ TIKRŲJŲ NEĮDOMU - ATSIPRAŠAU 4u.gif BET JUK VISADA YRA GALIMYBĖ TIESIOG NESKAITYTI ax.gif


- Tau dalinti... – švystelėjęs ant stalo kortas tarė Haroldas.
Kortos šmėstelėjo ore ir vos girdimai nuslydo stalo paviršiumi. Pro pusiau atvertas užuolaidas į kambarį dreikėsi ilgi šešėliai. Tolumoje matėsi į mišką besileidžianti saulė.
- Tuoj. Tik nunešiu išplauti lėkštę. – tarė Roneta. Ir ilgesingu žvilgsniu palydėjo paskutinį rausvai oranžinį spindulį. Temo.

Iš čiaupo tyliai tekėjo vanduo. Bet tyloje ir sutemose paskendusioje virtuvėje tas tylus šniokštimas priminė sraunią upę. Ir tušti namai iš lėto pildėsi tamsa ir ramybe. Į spintelę virš kriauklės kaktą atrėmusi stovėjo dar visai jaunutė mergina. Po vandens čiurkšle ji laikė nešvarią lėkštę ir užmerkusi akis kažko laukė. Po sūnaus gimimo Roneta labai retai namie būdavo viena. Kartais ji taip pasiilgdavo tylos, to laiko kai viskas buvo kitaip, kad nejučia imdavo ir leisdavo iš pasąmonės kampučių išsikeroti minčiai, kad viskas galėjo būti kitaip... Galbūt tik vienas sprendimas būtų pakeitęs visiškai viską... Ir nors Ronetai buvo gėda prisipažinti, šita mintis kad ir labai retai, bet vis tik aplankydavo.
Jei kas nors būtų teiravęsis apie Ronetą, visi alei vieno būtų pasakę, kad tai be galo stiprus žmogus, nepaisant to kai kurie gyvenimo įvykiai jos jauname veide įrėžė ankstyvas raukšlytes. Dar studijų laikais pratusi greitai „perbėgti“ ir labai nežymiai pabrėžti dailius veido bruožus, dabar ji vis rečiau stebėjo save veidrodyje. Vis dažniau pagaudavo save stebint bereikšmį dangų, arba patyliukais sėdint prie miegančio sūnaus. Tada jai atrodydavo, kad ji tiesiog eilinė mama. Sapne paskendęs Saimanas atrodė kaip eilinis berniukas. Jis liaudavosi siūbavęs į šalis, be perstojo lėkęs, niurzgęs ir gręžęs dantimis. Nurimęs kūnas vos pastebimai kilnodavosi, o ramus kvėpavimas atpalaiduodavo šalia sėdinčios iki begalybės įsitempusios Ronetos raumenis. Ne, ji netapo pesimiste ir nė sekundei nesigailėjo savęs, tik jautėsi pavargusi... Norėjo ramybės... Ne namuose, o savyje. Tiesa išsvajotą ramybę pasiekti buvo labai sunku, kai vos aprimus sąžinės balsui, aplink sušmėžuodavo JIS...

Suskambo telefonas. Roneta padėjo lėkštę atgal į kriauklę, užsuko vandenį ir tik tada atrodytų pabudo iš minčių tranzo. Paėmusi telefono ragelį, pati nustebo iš įpročio netikėtai tyliai sušnibždėjusi:
- Klausau.
- Sveikute mieloji. Jau pasirengusi? – kontrastingai garsiai išrėžė emocingas balsas. – Tik bėda, teks gerą pusę valandos luktelėti Darijos. Jai, kaip visada, reikalai paskutinę minutę.
- Klausyk, Amelija, gal atidėkim kitam vakarui? – vos girdimai pralemeno Roneta.
- Gal baik, ką? Šimtą metų niekur iš namų nebuvai išėjusi. Nepradėkim šitos diskusijos iš naujo. Po 15 minučių busiu pas tave. Lauk.
- Bet aš turiu svečių. Haroldas užsuko. Gal atidėkim kitam kartui, o mes ramiai praleisim vakarą.
- Taip tik smagiau. Jis taip pat gali prisijungti.
Kitame laido gale girdėjosi pypsėjimas. Pakėlusi galvą Roneta išvydo klausiančias Haroldo akis. Jis buvo be galo žavingas vyras. Dailių veido bruožų, vyriško stoto. Šviesūs plaukai vos vos garbanojosi, už akinių slėpėsi gilios mėlynos akys. Kažkas nežmoniškai traukė ir tuo pat metu stumė ją nuo jo. Ir tas dvilypis jausmas ne kartą neleido jai užmigti naktimis.
- Amelija. Teks atidėti mūsų žaidimą kortomis. Ji turi pasiūlymą šiam vakarui, kviečia prisijungti ir tave. Nespėjau nė baigti pokalbio. Ji greitai bus čia. Turiu persirengti. Pabūsi?
Haroldas linktelėjo galvą. Ronetai nueinant jis dar spėjo prisiliesti prie jos rankos, kai prieš pat nosį užsidarė kambario durys.

Roneta nukulniavo į miegamąjį, ant tamsoje skendinčios lovos nusviedė telefoną ir jau tiesė ranką įjungti šviesą, kai staiga nuleidusi rankas švystelėjo ant lovos. Pajutusi minkštus patalus Roneta pasijuto dar labiau pavargusi ir iš tiesų nebenorėjo niekur eiti. Tais retais atvejais, kai jos tėvai pasiimdavo Saimaną paviešėti, ji tenorėdavo gerai išsimiegoti ir nieko neveikti. Galima sakyti, kad ir ji pati jautėsi „kitokia“.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vvarliokas: 13 kovo 2014 - 14:14
sorry man neklabadieniai blush2.gif
siaip viskas ciki, tiesiog tokia nuotaika mirksiukas.gif
Atsakyti
Su ziemuze biggrin.gif

Varliuk zinok maloniai perskaiciau ka parasei ir uzkabino smile.gif Noreciau ir daugiau perskaityti smile.gif O kai isleisi knyga butinai nusipirksiu. Gera kai zmones kuria.

Del kysiu, tai as esu pries juos ir pries brangias dovanas, taciau uz mazas mielas smulkmenas zmogui, kuris tau padejo/padeda kas tai bebutu gydytojas,mokytojas ar pan smile.gif Kaip mano kolega sakydavo "geriau maza dovanele, nei didelis aciu " biggrin.gif Bet tiesa, kad lietuviai labai iprate gauti "paskatinimus".. Deja..
Atsakyti
http://www.lrytas.lt...tm#.UyhsUoV17IW]http://www.lrytas.lt/pramogos/zmones/daini...tm#.UyhsUoV17IW
O ką manot Jūs?
Aš jau labai seniai daviau žodį neskaityti komentarų po straipsniais - bet va tas moteriškas smalsumas... neiškenčiu ir įkišu nosį... Šiurpoka doh.gif
Kažkaip neskanu skaityti, kai žmonės ieško dėmių triusikėliuose, drabstosi purvais ir niekaip neišmoksta savo nuomonės pateikti korektiškai. Kažkokio labai jau didelio iškrypimo tame straipsnyje nematau. Perskaičiau kaip lengvą skaitaliuką ir tiek. Džiaugiuosi už jų šeimą. Viskas šaunu, kad toks ryšys ir kad mamą palaiko, ir kad sesutę myli - tik va pats faktas - sūnaus dalyvavimas gimdyme.... Hmmm g.gif Gal tai konservatyvumas, gal senamadiškumas (čia jau kaip kas pavadintų), bet man kažkaip nelabai norėtųsi, kad sūnus dalyvautų mano gimdyme unsure.gif O pats sprendimas mano nuomone yra labai individualus ir niekas neturi teisės sakyti, kaip ir ką turėtų kas nors daryti... tiesiog perskaičiau pavadinimą, straipsnį ir pati ta mintis (sūnaus dalyvavimo gimdyme) - man pasirodė tiesiog per daug asmeniški dalykai, kad juos viešinti. Va tokia ta mano nuomonė ax.gif
Atsakyti