Dvynių ženklo merginos

na jei jiems gerai, tai man dar geriau.. kaip sakoma, kiekvienas savaip is proto kraustosi bet.. mano gimdyme nedalyvautu niekas.. nei draugai, nei vyras, nei tuo labiau vaikai.

As neskaiciau komentaru,tik straipsni Nu nezinau as tai tikrai nematau nieko blogo tame. Tai kaip tik saunu,kad sunus padejo mamai (nezinau as seimos situacijos kodel tecio nebuvo salia), jei niekas kitas negalejo o moteriai reikejo palaikymo. Zinos kaip sunku gyvybei ateiti i si pasauli.

Brangiakaile kai lauksies dar galesi persigalvoti.

As tai uz vyro dalyvavima gimdyme, tik aisku tinkamo vyro, kuris tam pasiruoses,subrendes ( jei tas vyras silpnas,nemoka savo moteriai padeti tai aisku tokio nereikia). Ir siaip dabar manau kad tas dalyvavimas/nedalyvavimas parodo kokie yra poros tarpusavio santykiai ( aisku buna isimciu)

Aš nieko blogo nematau tame,kad kuris nors iš šeimos narių pasitinka kitą ateinantį šeimos narį į pasaulį.
Juk gimdyklos šiais laikais normaliuose gimdymo namuose turi puikią atmosferą sutikti naujai gyvybei.
Man labai gražu,kai šeima tokią minutę būna kartu

Komentarai šlykštus, kai kurie.Tai tik parodo prastą žmogaus kultūrą,o apie kai kuriuos išvis patyliu,kaip liežuvis jiems apsiverčia.

Man šiandien baisiai liūdna. Gal net ne šiandien iš tikrųjų – jau geras gabalėlis laiko... Jaučiuosi tokia „išsemta“ (idiotiškas žodis)... Būna taip, kad kartais man žmonės pasako “pusė velnio rašai, gana lengvai išreiški savo vidų raidėmis, kartais pasijuoki, kartais nuliūdi posmelį ir jausmus, mintis įdomiai sudėlioji” (o dabar va sėdžiu ir kvailo “pakaitalo“ žodžiui „išsemta“ nesurandu ) Na ir ką, aš „kukliai“ patyliu, bet grįžusi namo permetu akimis savo rašliavas… O tada imu ir nustembu, velnias gauruotas – kokia aš bestuburė būnu kartais... Ilgainiui noras būti geru ir tolerantišku žmogumi iš manęs visiškai „išstūmė“ ambicingumą, „kietoką“ kalbėseną ir turbūt laikyseną.... Nejau išties aš tokia laiminga ir aplink mane tik gerumas ir šviesios spalvos, o aš tokia žavi, kaip tas “kažkas” kas tas raides mano rašliavose taip begėdiškai išdėliojo? Na nė velnio. Aplink mane daugybė spalvų ir atspalvių, daugybė jausmų, būsenų ir pojūčių... Ir ne visose situacijose man pavyksta rasti gėrio... Taip kaip šiandien, kaip vakar, galbūt net ryt – kai norisi kaukti kaip vilkui per pilnatį. Vat pasirodo moku ir nelaiminga būti, ir pikta, ir nuobodi, ir žiauriai skeptiška...Visada maniau, kad „kiekvieną dieną gyventi reikia taip, kad žinotum kas būsi rytoj”, kad net sudėtingose situacijose sugebėtum išlikti geras žmogus ir mylintis, ir gal net mylimas. Kad “gyventi reikia taip, jog net esant šiaip sau dienai, vis vieną nesiliautum tikėti ir siekti, kad rytoj šviestų saulė”, nes ko negalime pakeisti šiandien galbūt galėsim pakeisti rytoj. O va tokiomis dienomis kaip šiandien imu ir pasijuntu naivuole, kažkokia idealiste ir imu tikėti, kad vis tik reikia gyventi šia akimirka, vat norisi bliauti ir reikia gerai išsibliauti, norisi dainuot – imi ir gerokai pašiurpini kaimynus savo vokalu ir tiesiog negalvoji kas bus rytoj. Ech, kaip man vis tik liūdna šiandien...

Varliuk,kas nutiko?

Labukas
Varliok kas yra
O as variau gimdyt su MB ir labai dziaugiuos , kad jis vare, nes man labai pamacino jei vaizuoja vyras, mama, sese as suprantu, bet kai drauge kokia tai nesamone man gryna, nors nenoreciau nei seses nei mamos, tik MB
Pagaliau vel atsila maze kieme buvo visa diena bet jau gryzo kokia svari zodizu sklabneke dirba non stop siandiena

Kaip ir nieko nenutiko, iš tikrųjų dzin man šiandien ta literatūra Nemoku apsakyt kaip jaučiuosi - tiesiog blogai Ranka nekyla nieko namie daryt - tada pasipila priekaištai, kad namuose darbai nedaryti... Nuo minties, kad valgyt daryt reikės - šiurpas ima... Nelaukiu namiškiu, nes noras yra tik gulėt ir žiūrėt į vieną tašką sienoj... Na ne, tikrai stogelis čiuožinėja Pirmą syk tokia savijauta.
Tikėkim, kad tai tiesiog tokios dienos Vis tik čia atėjau.. Bendrauti norisi - tai depresija kaip ir nekvepia Dėl nuovargio - fizinio tikrai, kad nejaučiu, o moralinis nuovargis - čia jau labai slydus reikalas (aišku, kad buitis savo daro). Jaučiu net tokį lyg dežavu jausmą... Atrodo, kad viskas ką šiandien darau, jau daryta be skaičiaus kartų. Žmonės kuriuos sutinku, dialogai - ne tai sapnuota, ne tai patirta... ir nerimo jausmas. Tiesiog keista nes pirmą kartą man taip
Na ne vieną kartą ir man būta trumpučiai paliūdėjimai, bet jie greitai vėl pereidavo į stabilią savijautą.... O dabar kažkaip užsitęsė tas "blogumas" ir prisidėjo kažkoks nerimo, netikrumo jausmas, kas iš tiesų labai glumina ***** kas man čia darosi? Telieka tikėti, kad šitai laikina

Varliuk gal cia pavasarine depresija kokia? ar siaip buna tokiu dienu kad nieko nesinori, nekyla rankos, tai ir patinginiauk, nieko neveikt mandro

.....o gal padėtų koks atsinaujinimas? Dabar esu tokiais rudais ciut rausva atspalvi turinčiais plaukais... Kaip manot, oranžinės sruogos nebūtų per nagla?

man tai grazu

Varliokas atsinaujint labai gerai ruda su ryza labai graziai man atrodo

Varliuk tau reikia nors trumpam pabegti nuo rutinos,kad ir i kirpykla pasikeisti ir atsinaujinti,gal dar koki nauja drabuzi isigyti :)Gal viena diena nedaryti buities darbu. Tiesiog rutina diena is dienos,metai is metu tave uzgriuvo..
O plauku spalva jei tik tau patinka tai grazu
As tai simta metu jau matyt su vienodais plaukais