QUOTE(ptashka @ 2014 07 01, 10:14)
Na cia jau kredito komiteto darbuotoju budrumo reikalas, as, jei klientas gautu didele suma is Marytes Petraitytes pries pat busto pirkima, paklausciau, kas ji tokia, kad prie inaso prisideda.
ok, o jei ta Maryte Petraityte isima tuos pinigus ir duoda jam i rankas, ir jis ideda juos per bankomata pas save i saskaita, kas tada? tad manau visiskai ner skirtumo, kas tokia duoda pinigus, faktas yra tas, kad zmogus isipareigoja ir sumoka reikalinga suma, o is kur jis ja gavo, cia jau gali nebent Moeksciu Inspekcija aiskintis, bet ne bankas...rytoj dar busiu konsultacijoje DNB, specialiai uzklausiu tokio dalyko, po to parasysiu ka atsakys
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2014 07 01, 11:24)
Tai reikia suprasti, kad kai tinkamai įforminti jungtinės nuosavybės dokumentai, tai visiškai ne tas pats, kai nuosavybės dokumentai tik ant vieno asmens. Jis gali kitam nežinant juridiškai sužaisti, patyliukais, nė šuo nesulos. Jei norės sužaisti. Gyvens sau ramiai, meilėje, ir sužinos vieną gražią dieną, kad tas būstas perrašytas mamai, tėvui ar padovanotas bažnyčiai. Kas iki santuokos, tas ir yra ne per pusę, jokia ne. Žinoma, galima bandyti strateguoti, įrodynėti, bet tai labai rizikingas ir nieko palankaus nežadantis kelias.
Patarimai visada yra gerai, jei jie suteikia peno pamąstymui ir atsakingesniam veikimui. Prisidaryti problemų lygioj vietoj nėr ką veikt, reikia žiūrėti kas bus po to ir kas iš to. Dėl laimingo gyvenimo, tai nėra jokių garantijų. Jei jau vedamas bendras ūkis, tai reikia ir žiūrėti, kad po to neliktum plika basa ir dar su finansiniais nuostoliais. Meilė meile, bet reikia paisyti savo interesų, ypač tuomet, kai planuojami ar atsiranda vaikai. Skyrybų atvejų dažniausiai nukenčia moterys ir moterys su vaikais. Santykiai ir gyvenimas gali taip subanguoti, kad oi.
bet su tokiu poziuriu tada isvis negalima imti paskolos, nes viskas vistiek bus blogai...garantiju niekur gyvenime nera seip jau, tu nezinai ar rytoj turesi darba, ar dar gyvas busi, tad jei jau per tokia prizme ziureti, tai nebent turesi savo turta, kai visa suma uzdirbsi pats ( kas lt nelabai imanoma vidutiniam zmogui) arba gyvenk pas tevus iki pensijos...kas sito nenori, stengiasi mastyti kiek kitaip, pozityviau, nes prisigalvoti neigiamu scenariju gali tiek, kad isvis atsoks noras i banka eiti ir imti bent lita...neesu as jaunas, gyvenu seimynini gyvenima, bet ne karto net nebuvo sovusi mintis kazka bandyti "strateguoti" uz zmonos ir vaiko motinos nugaros, nepasirasinejom jokiu vedybu sutarciu, nes esam paprasti zmones...taip, del laimingo gyvenimo nera garantiju, bet man tada labiau gaila tu, kurie viska piesia tik neigiamai ir pastoviai gyvena baimeje, kad kazkas kazka nuo ju nusuks...tas pats ir su paskola, gali arba sedeti ir visa gyvenima piesti tokius krastutinius scenarijus ir kas diena drebeti del to, arba gali leisti sau laimingai gyventi, idedant biski daugiau tikejimo i savo antra puse...ne visus kazkada apgavo, ir ne visus kazkada apgaus