Tiek rašiau ir viskas dingo
Ačiū, mamytės už palaikymą, jo kaip niekada anksčiau dabar reikia
Pasveikom, ir šiandien jau ėjom į daržiuką. Tik bėda, kad auklėtojos nėra mūsų, kita kažkokia(serga mūsiškė)

Ir tokia nemaloni

Tarsi priekaištaudama aiškino, kaip jis vis prisimena ir verkia dėl manęs, kad visą pokelį nosinių sunaudojo jam ašarytes valant(kilo klausimas ar jei gaila? juk aš jas perku

), ir nič nieko nevalgo. Juk sakiau, kaip yra, kokia situacija, jog mums dar adaptacija, o ji vis mykia, kad vaiko mano gaila

o man tai jau negalia bliamba

žliumbiu palikdama, bet gi žinau kad pripras, o gal jai pikta, kad per jį vieną ramybės grupėj nėra? bet juk negaliu aš 2-jų metų vaikui paaiškint, kad nenervintų auklėtojos savo "mamos noru"

vienžo, greičiau grįžtų mūsiškė

ji bent jau kažkaip normaliai reaguoja į tą adaptaciją ir palaikyt bando, o ne atgrąso nuo bet kokio noru vest vaiką ten
Tytuka, Akvile, šaunuoliai jūsiškiai, laukiu, kada mes galėsim pasigirti tokiais rezultatais