Sveikos,
galvoju prisistatysiu, o ne tik tyliai skaitysiu, kad negalvotumėt jog šnipinėju ką nors...

niekada negalvojau (tiksliau stūmiau mintis į šalį), kad teks kada jungtis į šią temutę, blogiausiu atveju galvojau IUI, bet ir to neprireiks, dėja, gyvenimo keliai nežinomi.
taigi jau morališkai ruošiuos IVF. dar niekas nepradėta, lukiu žinių iš ligoninės su visa schema kas ir kaip vyks.
o reikalas tame, kad leliaus nesulaukiame jau daug metų (taip maždaug nuo 2008 skaičiuoju) niekada nesisaugojom bet gyvenimo aplinkybės lėmė taip,kad ne pastoviai buvom kartu,tai per daug dar nepergyvenau, daugiau dar vienos problemos, kitos.. laikas skrenda.2012 pasakiau viskas, jau nebenormalu, einam pas gyd. tai realiai nuo 2012 vasaros varstau gydytojų duris.
problemų turim abu. vyro sperma neideali, netgi prie labai blogų,buvo laikas,kai buvo geriau, bet apturėtos dvi jo operacijos situaciją labai pablogino.
pas mane gyveno endometriozė III stadijos, neseniai apturėjau operaciją. pasirodo dar ir kairysis kiaušintakis užlinkęs ar vingiuotas, jau per tą stresą nebesupratau. (Endo buvo ir kairiojoj kiaušidėj).tai kaip supratau iš gydytojo, kad nors ir neužsikišęs kiaušintakis, bet mažai funkcionuojantis? nežinau tik kaip taip būna? jei neužsikišęs,tai kodėl nefunkcionuoja, kad netiesus?
taigi sudėjus visus mano + vyro faktorius, geriausia ką galim daryti yra IVF. dar iš pradžių kalbėjo apie IUI, bet po mano laparaskopijos iš kart sako ngaištam laiko ir darom IVF. aš buvau taip apgalvojus irgi, nes vyro spermiukai labai nejudrūs, tai tas iui gali būti labai mažas šansas kad pagelbės.
žinoma, žinau, kad ir ivf deja ne 100 proc. sėkmė

bet atrodo šansų daugiau

dar tikiuos, kad neprireiks ICSI, nes jei spermiukai bus visai ne kokie,tai dar ir to reiks

)
žodžiu, trumpa istorija tokia.
laukiu žinių dabar iš gyd. kada viską pradėsim, pasak jo, iki liepos pirmas bandymas turėtų įvykt. labai tikiuos!