Quills (2000) - labai ilgai vilkintas, tačiau galop peržiūrėtas ir galiu pasakyti, kad paliko gerą įspūdį. Pradžioje buvo nuobodoka, bet vėliau, kai įsivažiavo, tai pasidarė vis įdomiau ir įdomiau. Svarsčiau, kokia galėtų būti pabaiga, nes tai vienas tų filmų, kai prošvaisčių mažėja su kiekviena minute, o ir apskritai ten viskas komplikuota gan. Pabaigoje tai jau ir emocijų visokių netrūko, nes ir įvykių daugybė ten buvo... Šiaip netrūksta ir tragikomiškumo, ironijos, tai ir paverkti, ir pasijuokti tikrai yra kur. Na, ir negaliu pagirti Geoffrey Rush, kuris puikų vaidmenį atliko.
Marley & Me (2008) - čia priklausysiu mažumai
nesužavėjo manęs šis filmas. Taip, pabaiga jautri, maždaug filmo vidury vienas momentas irgi vos nesugraudino, bet tik tiek. Norėjosi, kokio nors ,,kabliuko'' siužete, nes dabar jie tiesiog gyvena, viskas einasi kone pagal planą, Marlis vidury filmo apskritai vos ne užmirštamas... Nežinau, ar teisingai išsireiškiu, bet man jis toks apie nieką. Tiesiog ėjo - praėjo.
300 (2006) - pats pastatymas patiko, įdomiai nufilmuotas, tačiau visumoj sužavėta nelikau, neįtraukė visai, laukiau, kad tik greičiau pasibaigtų.
You're Next (2011) - siaubo trileris, kurį rekomenduoju mėgstančioms tokio žanro filmus, kuriuose pagrindiniai veikėjai tampa įkalinti vienoje patalpoje / name, kol nežinomi žudikai bando visus išžudyt. Kraujo yra, žudymai įvairūs ir atvirai rodomi, tad patiks ne visiems. Man pasirodė šis vienas iš geresnių, buvo įtampos, išlaikė dėmesį iki galo, pabaiga puiki. Tik norėjosi tikslesnio atsakymo į klausimą ,,kodėl" bei pagrindinė veikėja kartais nervino. Tiesa, prie žanrų komedija prirašyta. Kažkaip žiūrint nekilo toks jausmas, kad žiūriu komediją, nors keliskart ir nusijuokiau (nors vos ne kiekvieną siaubo filmą žiūrėdama nevengiu nusijuokti). Žodžiu, patiko.
The Big Lebowski (1998) - gal ne nuotaikoj buvau, o gal tiesiog iš tikrųjų aš ten visų ,,bajerių'' nepagavau, bet kol kas iš trijų matytų šis man mažiausiai patikęs iš brolių Coenų filmų (iki šiol matytos buvo taip pat komedijos). Aišku, veikėjai puikūs, kiekvienam galėčiau nemažai pagiriamųjų žodžių pasakyti, o ir buvo dialogų/situacijų, per kurias prisijuokiau nemažai, tačiau daugiausia kažkaip nuobodžiavau.
Na, ir šiandien pažiūrėjau paskutiniu metu gan dažnai temoj minėtą
The Life of David Gale (2003). Pradžioj kažkaip nelabai patiko, kai išaiškėjo, kas ir kodėl nutiko moteriai, dėl kurios Deividas sėdo į kalėjimą, bet po to kažkaip su tuo susitaikiau... O filmas geras, jau ten maždaug vidury filmo ėmiau ašarot kaip reikiant, aišku po to irgi buvo kur pabraukt ašarų. Aišku, liūdino ir stebino ta stiprybė ir susitaikymas, su tuo, kas gali nutikti, apskritai, pats ryžtas, tačiau be viso to ramiai negalėjau žiūrėt į tai, kuo pavirto Deivido gyvenimas pavirto po pirmojo apkaltinimo. Taigi, emocijų buvo viso filmo metu... Rekomenduoju.