Geoterminis šildymas - 10 tema

#301
QUOTE(Milao @ 2014 09 25, 08:48)
Pas mane gruntinis vanduo laikosi vos ne centimetro tikslumu. Kai dariausi grunto tyrimus, ištraukus grąžtą į tą skylę įkišau ploną kanalizacijos vamzdį (o vėliau į vamzdį dar ir įžeminimo vielą), ir karts nuo karto pasimatuodavau. Įvairiais metų laikais rezultatai vis tokie patys. Matyt kokia drenažo ar lietaus nuvedimo sistema tai įtakoja.
Skubėti nematau reikalo. Tam skirti techniniai D50 vamzdžiai jau pakloti, o ir kainavo kapeikas. Sekantis darbų etapas ta kryptimi nusimato jau užbaigus visas apdailas, taigi net pačiu optimistiškiausiu atveju niekaip ne anksčiau nei po metų. Kai namas bus pradėtas eksploatuoti, tik tada galutinai paaiškės kokios galios jam reiks. Gal ir pusės m3/h srauto užteks, o gal išvis viskas pavyks beprotiškai fantastiškai, ir apie ŠS bus galima aplamai pamiršti.


Na ka cia apraset tai visiskai nesusija su gruntinio vandens debitu ir kiekiu kuri galima isgauti. jei ikisot vamzdi be skyliu jis uzsimolino ir lygis ten nesikeicia. pvz siemet vos ne didziojoje lietuvos dalyje gruntinis buvo apie 10-100 cm zemiau iprasto daugiamecio.
Kitas variantas lygis gali nesikeisti bet pritekejimo irgi nebuti. Na zodziu daug klaustuku. kol neiikisit siurblio ir nepatrauskit para laiko 2 m3/h debitu tol negalesit isirengti normaliai funkciuonuojancios sistemos nes net 6kw katilui reikia 2m3/h


Pas mane tokiam kaip jus vadiant plavune irengtas grezinys 125 mm diametro ir 4 metru ilgio filtru kuris yra gruntiniam vandeningam sluoksny (4 m storio smelio ir plavuno sluoksnis) ir ka grezinys duoda tik 0.7 m3/h ogi todel kad tia yra gruntinis kuris neturi spudzio ir jo pritekejimas yra daug daug kartu letesnis nei is spudiniu sluoksniu
Atsakyti
#302
QUOTE(mantesas @ 2014 09 22, 21:31)
Del geoterminio labai daug negaaliu pasakyt tik mano manimu salygos nelabai kokios nes turit mazai vandeningu gruntu. 90 metru gali neuztekti siuo atveju geriau turbut daryt viena gilesni grezini negu du seklius.

O kokia tikimybė giliau rasti dar vieną vandens sluoksnį? Ar įmanoma, kokiu atstumu vienas nuo kito jie gali išsidėstyti? Ar galima tikėtis, kad vandens bus dar kokiame 110 ar 120 m gylyje?

Paklausiu ir kitų, kurie supranta geotermą: kiek reikia kirsti vandeningų sluoksnių, kad ŠS veiktų kuo efektyviau? Ar tiesiog reikia paskaičiuoti gręžinio galią, kuri atitiktų šilumos siurblio galią? Ar visgi reikia užmesti atsargos. Jei siurblys 6 kW, tai tokio galingumo gręžinio ir reikia ar reikia atsargos? Jei taip, kiek tos atsargos reikia?
Atsakyti
#303
QUOTE(cibulis @ 2014 09 25, 11:06)
O kokia tikimybė giliau rasti dar vieną vandens sluoksnį? Ar įmanoma, kokiu atstumu vienas nuo kito jie gali išsidėstyti? Ar galima tikėtis, kad vandens bus dar kokiame 110 ar 120 m gylyje?

Paklausiu ir kitų, kurie supranta geotermą: kiek reikia kirsti vandeningų sluoksnių, kad ŠS veiktų kuo efektyviau? Ar tiesiog reikia paskaičiuoti gręžinio galią, kuri atitiktų šilumos siurblio galią? Ar visgi reikia užmesti atsargos. Jei siurblys 6 kW, tai tokio galingumo gręžinio ir reikia ar reikia atsargos? Jei taip, kiek tos atsargos reikia?


Vienam pazystamui Artva 5-6 KW paskaiciavo jog reiketu 120 m grezinio kurio kaina butu ~8400 lt. Cia beje Pilaiteje.
Atsakyti
#304
QUOTE(vaikis_ @ 2014 09 25, 11:12)
Vienam pazystamui Artva 5-6 KW paskaiciavo jog reiketu 120 m grezinio kurio kaina butu ~8400 lt. Cia beje Pilaiteje.

Aš irgi jau pradedu galvoti, kad mano atveju vienas gilesnis geriau nei du seklesni. Tik įdomu ar dar įmanoma rasti vandens gyslą, kiek tų vandens sluoksnių mažiausiai reikia, kad ŠS veiktų kuo efektyviau ar tik reikia vertinti, kokią galią gauname iš gręžinio. Beje, kaip ten su atsarga? Jūsų pažįstamo atveju iš 120 m gylio gręžinio išeitų apie 6,5 kW galia: jei ten viena vandens gysla apie 10 m storio, o toliau nieko ypatingas gruntas kaip mano atveju.
Atsakyti
#305
QUOTE(cibulis @ 2014 09 25, 11:15)
Aš irgi jau pradedu galvoti, kad mano atveju vienas gilesnis geriau nei du seklesni. Tik įdomu ar dar įmanoma rasti vandens gyslą, kiek tų vandens sluoksnių mažiausiai reikia, kad ŠS veiktų kuo efektyviau ar tik reikia vertinti, kokią galią gauname iš gręžinio. Beje, kaip ten su atsarga? Jūsų pažįstamo atveju iš 120 m gylio gręžinio išeitų apie 6,5 kW galia: jei ten viena vandens gysla apie 10 m storio, o toliau nieko ypatingas gruntas kaip mano atveju.


pas ji aplinkui vandens greziniai yra 90-100 metru gylyje. Kaip suprantu tavo atveju analogiska situacija butu, tikrai turetu pakakti vieno 120-130 metru grezinio.
Atsakyti
#306
QUOTE(vaikis_ @ 2014 09 25, 12:22)
pas ji aplinkui vandens greziniai yra 90-100 metru gylyje. Kaip suprantu tavo atveju analogiska situacija butu, tikrai turetu pakakti vieno 120-130 metru grezinio.


Man dar yra klausimas dėl gręžinių šiluminės 'talpos' arba šilumos atsigavimo greičio. Jei paskaičiuojam gręžinio 'galingumą' atsižvelgus pagal gruntą į šilumos atidavimą 50-100 W/m, ar tai reiškia, kad ŠS, net ir veikdamas pastoviai, to gręžinio nenusodins bet kuriuo atveju?

Pas mane pagal projektuojamus šilumos nuostolius 6KW galios namo šildymui pakaktų net ir šalčiausiu metu. Tačiau yra niuansas - karšto vandens sunaudojame daug, pagal esamą situaciją maždaug 400-500 kwh energijos, pastoviai, kiekvieną mėnesį. Tai ir kyla abejonė, ar pasidarius gręžinį, kokio pakaktų standartiniams poreikiams 6KW siurbliui, tas pastovus karšto vandens ruošimo šilumos siurbimas jo 'nenusodins'? Gal kas žino, kas būtų rekomenduotina tokiu atveju? Didesni (gilesni ar dubliuoti) gręžiniai, galingesnis ŠS su atitinkamu zondu?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Verteris: 25 rugsėjo 2014 - 11:58
#307
Ką tik kalbėjau su Kauno hidrogeologiją. Kaimui vandens gręžinį darė Artva. Žodžiu, vieni kitais nepasitiki ir turi skirtingu požiūrius į problemą.

Artva vaikio draugui, kuris yra kažkur netoli manęs, siūlo vieną 120 m gylio gręžinį. Kauno hidrogeologiją vis tiek siūlo du gręžinius.

Jų principas/požiūris toks. Svarbiausia pradurti vandeningą sluoksnį. Kaimyno gręžinys (varžų matavimo protokolas) rodo, kad vanduo prasideda 80 m gylyje ir tęsiasi iki 90 m gylio. Vadinasi, jie išgręžtų 80-81 metro gylio gręžinį ir atvertų vandeningą sluoksnį. Vandenį sukeltų į 20 metrų gylį, t.y. vanduo gręžinyje būtų nuo 80 iki 20 metrų gylio. Zondo galva būtų maždaug 75 metrų gylyje. Tą atstumą nuo 75 iki 80 metrų kažkaip pridarytų, nelabai supratau ir man neįdomu. Iš vandeningo sluoksnio 1 metro jie skaičiuoja 50 W. Iš atstumo nuo 0 iki 20 metrų ima tik apie 10-15 W. Vadinasi, iš vieno 75 metrų gylio gręžinio gautų 2950-3050 W. Iš dviejų gręžinių gautų apie 6 kW.

Kodėl sakė neapsimoka gręžti daugiau nei 120 m gylio gręžinius. Gliukoliui varinėti naudoja polietileninį aukšto spaudimo vamzdį. Jį įleidus į didesnį nei 120 m gylį yra tikimybė, kad jis bus užspaustas. Štai kodėl siūlo nedaryti didesnių nei 120 m gylio gręžinių.
Atsakyti
#308
QUOTE(ADLAS @ 2014 09 24, 15:45)
Kadangi pats dirbu gamykloje, kurioje gaminame šilumos siurblius, teko pasiūlyti tokį variantą gamybai. Iš konstruktorių buvo gautas labai aiškus atsakymas, kad tokia sistema yra labai sudėtinga montuoti, plius labai brangi, nes ant kiekvienos kontūro kilpos reikia dėti po elektroninį išsiplėtimo vožtuvą, didelis kiekis freono, brangus varis, sudėtinga automatika ir t.t.
Prieš porą metų sveo bandė įvesti tokį produktą į rinką, tai tokio siurblio kaina prasidėdavo nuo 18 k+ pvm, kai paprasto siurblio nuo 12k, tai skirtumas pakankamai ženklus:)

Iš kitos pusės, lenkai sugeba ir pagaminti ir sumontuoti tokias sistemas, o tai ne taip jau ir toli smile.gif

Kazkokia nesamone. Siame puslapyje aiskiai parasyta, kad tokie silumos siurbliai 15% pigesni
http://www.masterthe...padla-zeme-voda

O jus konstruktoriu nebandete klausti kuom ji tokia sudetinga, nes ji niekuom nesiskiria nuo oras/vanduo silumos siurbliu? Juk vietoj ventiliatoriaus varinis kolektorius talpinamas i zeme.

2008.11.14 is mastertherm.lt gavau toki pasiulyma (be PVM):
7kW MASTERTHERM silumos siurblys - 14634
Varinis vanzdynas su plevele 300 metru - 3600
Zemes kasimas - 3,100
300 litru boileris - 1950
Katilines iranga - 3150
Katilines montavimas - 2,500
-
Viso su PVM 34,146
Tuo metu pigiausias silumos siurblys NIbe su didziausiomis nuolaidomis kainavo 40,000. Pigiau niekas nieko nedare

Dabargi turiu 10kW SS su greziniais. Per 186m2 namo sildymo sezona SS pagamino apie 5,000kw silumos. Panasiai gaunasi ir palyginus elektros suvartojima ziema/vasara. Sildymo sezonas kainavo 300-500 litu. Laikiau 19-20 temperatura. Per salcius 10 dienu buvau uzkures krosni. Tai reiskia, kad mano namui pilai turejo pakakti 5kW silumos siurblio. Tuomet kompresorius suktusi 2 kartus ilgiau - apie 40% laiko - ir efektyviau, nes ilgiau is pozeminio vandens imtu siluma.

O kaip tokiu atveju kai namas 2 kartus mazesnis - 90m2? As statyciau, jeigu toks rinkoje butu, 3,5kW galingumo silumossiurbli. su 150 metru varinio kolektoriaus. Ar sudetinga butu sistema? Ar tai butu vienintele kilpa su vieninteliu issipletimo voztuvu? O gal paprasciau butu 2 kilpos ir 2 po 2kW kompresoriai. Vienas karstam vandeniui, o vienas i grindis. I grindis praktiskai jokios automatikos nereikia. Tik ijungi ir cikliskai, pavyzdziui, 30/60 minuciu dirba ir 30/60 minuciu ilsisi. Net lauko/vidaus patalpu silumosdavikliu nereikia. O karstam vandeniui dar paprasciau. Sutaupai automatika, sutaupai sirdymas/karstas vanduo perjungima...
Sistema paprasta iki saldytuvo lygio. Automatika tampi tu pats. Nukritus lauko temperaturai iki 15 laipsniu salcio, tai riba oras/vanduo silumos siurbliams, tu ir tokiau sildai grindis ne su COP=2, o su COP>6. Tai yra tavo 4kW sistema gamins silumos kaip 12kW oras/vanduo, bet 3 kartus pigiau. Ka daryti kai silumos vistiek truksta? Ta pati ka daro oras/vanduo savininkai. Variantu daug.
Dar girdejau, kad galima atsisakyti tepalo gaudykles, jeigu kompresorius zemiau varinio kolektoriaus.

Supratau kodel brangu. Todel, kad projektavote 10kW silumos siurbli. Kalba juk apie 2-4kW. Bangos forume vienas forumietis buvo idejes nuotrauka savo pasigaminto tokio silumos siurblio. Tai buvo tik nedidelis kompresorius, pakistas po laiptais. Kiek atsimenu lyr ir 8kW. Ir viskas.

Idomu butu suzinoti kokio ilgio turi buti varinio kolektorio kilpa vienam elektroniniam issipletimo voztuvui?
Atsakyti
#309
QUOTE(cibulis @ 2014 09 25, 11:57)
Ką tik kalbėjau su Kauno hidrogeologiją. Kaimui vandens gręžinį darė Artva. Žodžiu, vieni kitais nepasitiki ir turi skirtingu požiūrius į problemą.

Artva vaikio draugui, kuris yra kažkur netoli manęs, siūlo vieną 120 m gylio gręžinį. Kauno hidrogeologiją vis tiek siūlo du gręžinius.

Jų principas/požiūris toks. Svarbiausia pradurti vandeningą sluoksnį. Kaimyno gręžinys (varžų matavimo protokolas) rodo, kad vanduo prasideda 80 m gylyje ir tęsiasi iki 90 m gylio. Vadinasi, jie išgręžtų 80-81 metro gylio gręžinį ir atvertų vandeningą sluoksnį. Vandenį sukeltų  į 20 metrų gylį, t.y. vanduo gręžinyje būtų nuo 80 iki 20 metrų gylio. Zondo galva būtų maždaug 75 metrų gylyje. Tą atstumą nuo 75 iki 80 metrų kažkaip pridarytų, nelabai supratau ir man neįdomu. Iš vandeningo sluoksnio 1 metro jie skaičiuoja 50 W. Iš atstumo nuo 0 iki 20 metrų ima tik apie 10-15 W. Vadinasi, iš vieno 75 metrų gylio gręžinio gautų 2950-3050 W. Iš dviejų gręžinių gautų apie 6 kW.

Kodėl sakė neapsimoka gręžti daugiau nei 120 m gylio gręžinius. Gliukoliui varinėti naudoja polietileninį aukšto spaudimo vamzdį. Jį įleidus į didesnį nei 120 m gylį yra tikimybė, kad jis bus užspaustas. Štai kodėl siūlo nedaryti didesnių nei 120 m gylio gręžinių.


gilesni paprastai buna sunkiau isgrezti, reikejo ju paklausti kodel Skandinavai grezia 150m i gyli ir jiems ten niekas nieko neuzspaudzia. Dar idomu kas ten ka gali uzspausti jeigu greztskyle uzpildoma girgzdo-molio misiniu.
Atsakyti
#310
Tai ką aprašiau - būtent apie gruntinio vandens lygį, o ne apie debitą. Debito dar nematavau, bet kasant šulinį siurblys beveik pastoviai turėjo būti įjungtas. Tik va nežinau kokiu debitu buvo siurbiama.
Buvo kilę įtarimų dėl užsimolinimo, badžiau su pagaliu, ir nieko, rezultatai nesikeičia. Ir tas pats dviejuose gręžiniuose, ne viename. Dėl 10cm negaliu 100% garantuoti, nes tikslų atskaitos tašką per šios vasaros darbus pamečiau. Bet kad pusmetriu būtų nusekę, ar metru - tikrai niekaip.
QUOTE(mantesas @ 2014 09 25, 11:47)
Na ka cia apraset tai visiskai nesusija su gruntinio vandens debitu ir kiekiu kuri galima isgauti. jei ikisot vamzdi be skyliu jis uzsimolino ir lygis ten nesikeicia. pvz siemet vos ne didziojoje lietuvos dalyje gruntinis buvo apie 10-100 cm zemiau iprasto daugiamecio.
Kitas variantas lygis gali nesikeisti bet pritekejimo irgi nebuti. Na zodziu daug klaustuku. kol neiikisit siurblio ir nepatrauskit para laiko 2 m3/h debitu tol negalesit isirengti normaliai funkciuonuojancios sistemos nes net 6kw katilui reikia 2m3/h
Pas mane tokiam kaip jus vadiant plavune irengtas grezinys 125 mm diametro ir 4 metru ilgio filtru kuris yra gruntiniam vandeningam sluoksny (4 m storio smelio ir plavuno sluoksnis) ir ka grezinys duoda tik 0.7 m3/h  ogi todel kad tia yra gruntinis kuris neturi spudzio ir jo pritekejimas yra daug daug kartu letesnis nei is spudiniu sluoksniu <{POST_SNAPBACK}>


Pala, čia kaip - prileidžia vandens į skylę, esančią nelaidžiame sluoksnyje, ir pavadina tą sluoksnį laidžiu vandeniui? Vanduo gręžinyje bet kokiu atveju bus, nesvarbu ar tas gręžinys sieks laidų sluoksnį, ar nesieks. Klausimas tik per kiek laiko prisipildys. Vienur gal per minutę, kitur gal ir dienos prireiks. Mantesas gal kažką profesionaliau pakomentuos, bet man panašu į bandymą išdurti.
QUOTE(cibulis @ 2014 09 25, 12:57)
...Kauno hidrogeologiją vis tiek siūlo du gręžinius.
Jų principas/požiūris toks. Svarbiausia pradurti vandeningą sluoksnį. Kaimyno gręžinys (varžų matavimo protokolas) rodo, kad vanduo prasideda 80 m gylyje ir tęsiasi iki 90 m gylio. Vadinasi, jie išgręžtų 80-81 metro gylio gręžinį ir atvertų vandeningą sluoksnį. Vandenį sukeltų  į 20 metrų gylį, t.y. vanduo gręžinyje būtų nuo 80 iki 20 metrų gylio. Zondo galva būtų maždaug 75 metrų gylyje. Tą atstumą nuo 75 iki 80 metrų kažkaip pridarytų, nelabai supratau ir man neįdomu. Iš vandeningo sluoksnio 1 metro jie skaičiuoja 50 W. Iš atstumo nuo 0 iki 20 metrų ima tik apie 10-15 W... <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#311
QUOTE(Verteris @ 2014 09 25, 11:56)
Tačiau yra niuansas - karšto vandens sunaudojame daug, pagal esamą situaciją maždaug 400-500 kwh energijos, pastoviai, kiekvieną mėnesį. Tai ir kyla abejonė, ar pasidarius gręžinį, kokio pakaktų standartiniams poreikiams 6KW siurbliui, tas pastovus karšto vandens ruošimo šilumos siurbimas jo 'nenusodins'? Gal kas žino, kas būtų rekomenduotina tokiu atveju? Didesni (gilesni ar dubliuoti) gręžiniai, galingesnis ŠS su atitinkamu zondu?

Daugelis silumos siurbliu veikia taip:
Kaitina vandeni iki 55-60 laipsniu. Kai tik vandens temperatura nukrenta kelis laipsnius, isijungiai kompresorius, ir vel prikaitina. Klausimas: Jeigu 0-35 COP'as yra 4,5; o 0-45 COP'as yra 3, tai kokio COP'o tikites is 0-55?
Siulau vandeni sildyti iki 30/40 ir pastatyti 100 litru elektrini boileri, kuris toliau pakaitins. Tokiu budu turesite ne 200 litru boileri, o 300 litru.

Pas mane 200 litru boileris. As 10:00 ir 21:00 kaitinu vandeni iki 50 laipsniu. Vakare is karto sunaudojam. Ryte davilklis rodo, kad boileryje 20 laipsniu vanduo. Atsukus krana bega karstas kokiu 40 laipsniu. Todel kad daviklis viduryje boilerio, o karsto vandens sluoksnis paciame virsuje. Jo mums ryte uztenka. Be pasekmiu galetume atsisakyti vandens kaitinimo 10:00. Arba kaitinti tik sestadieni/sekmadieni.
Atsakyti
#312
QUOTE(cibulis @ 2014 09 25, 11:57)
Ką tik kalbėjau su Kauno hidrogeologiją. Kaimui vandens gręžinį darė Artva. Žodžiu, vieni kitais nepasitiki ir turi skirtingu požiūrius į problemą.

Artva vaikio draugui, kuris yra kažkur netoli manęs, siūlo vieną 120 m gylio gręžinį. Kauno hidrogeologiją vis tiek siūlo du gręžinius.

Jų principas/požiūris toks. Svarbiausia pradurti vandeningą sluoksnį. Kaimyno gręžinys (varžų matavimo protokolas) rodo, kad vanduo prasideda 80 m gylyje ir tęsiasi iki 90 m gylio. Vadinasi, jie išgręžtų 80-81 metro gylio gręžinį ir atvertų vandeningą sluoksnį. Vandenį sukeltų  į 20 metrų gylį, t.y. vanduo gręžinyje būtų nuo 80 iki 20 metrų gylio. Zondo galva būtų maždaug 75 metrų gylyje. Tą atstumą nuo 75 iki 80 metrų kažkaip pridarytų, nelabai supratau ir man neįdomu. Iš vandeningo sluoksnio 1 metro jie skaičiuoja 50 W. Iš atstumo nuo 0 iki 20 metrų ima tik apie 10-15 W. Vadinasi, iš vieno 75 metrų gylio gręžinio gautų 2950-3050 W. Iš dviejų gręžinių gautų apie 6 kW.

Kodėl sakė neapsimoka gręžti daugiau nei 120 m gylio gręžinius. Gliukoliui varinėti naudoja polietileninį aukšto spaudimo vamzdį. Jį įleidus į didesnį nei 120 m gylį yra tikimybė, kad jis bus užspaustas. Štai kodėl siūlo nedaryti didesnių nei 120 m gylio gręžinių.


Nesutinku su kauno hidrogeologija kategoriskai. Matyt siulo tiap nes grezimo stakles silpnos. Paaiskinimai. kas is to kad pradurus sluoksni uzsipildys grezstkyle vandeniu? uzsipildys taip bet to vandens bus kiek per visa skyle? kokie keli kubai ir viskas. Atsaldei viena kart ir baiges siluma. Is kur vanduo paims silumos jei aplink sausas molis ir jame labai letai vyksta silumos mainai? ir grezstkyle niekada nepaliekama atvira ji bus uzpilta ar zvyru ar moliu vandens kiekis dar mazeja. Na zodziu suskele visiska brieda. Ir tikrai tavo atveju du greziniai po 75 m bus sudas nes jie bus sausam molyje. Pas honda gu yra rodos trys greziniai bet jie seklus ir i vandeningus sluoksnius sukisti todel toks aukstas cop

Del po jusu esanciu vandeningu sluoksniu tai reiktu ziuretis geologija aplinkinius grezinius ir t.t tai yra padaryti mini studija su galimybemis.

Galiu rekomenduoti zmogu kuris mano manimu geotermijoj yra daugiausiai apsisvietes praktiskai paskutinius penkis metus tik tuo ir uzsiima. Jis negrezia bet ji samdo kaip technini priziuretoja ir skaiciuotoja jo svetaine ir kontaktai http://hgc.lt/ Jis galetu atsakyt i daugiau klausimu. Jis pats eksploatuoja vanduo-vanduo sistema.
Atsakyti