QUOTE(korida @ 2014 09 30, 21:59)
tiesiogiai is grezinio per pamaisymo mazga ...
O kaip automatizuoti šitą reikalą ? Matai brendiniuose modeliuose yra numatyta visa automatika ir valdymas pasyvaus vesinimo.
QUOTE(cibulis @ 2014 09 30, 21:00)
nes tu su trimis sistemos (židinys, orinuka sir dujos) atliksi tas pačias funkcijas, ką aš darysiu su viena (geoterma).
Suklydai, pas *** ne trys, o keturios šildymo sistemos. Pas jį, ketvirtoji- tai elektrinis tenas sumontuotas komfovent kompakt rekuperatoriuje.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 09 30, 21:23)
Tokiu atveju, mano supratimu, neapsimoka pirkti brangesnio ŠS, nes vis tiek šaltesnį skysti atiduosime į grindis. Jei tokiu atveju reikalingas standartinis grindinis šildymas, tai čia nieko ypatingo. Aš galvojau, kad gal yra kažkas būtino papildomai ir be ŠS.
Paprasčiausia schema, tai tiesiogiai kolektorius jungiamas prie grindinio, šiek tiek sudėtingesnė sistema, kai lauko kolektorius/gręžinys prie grindinio jungiami per šilumokaitį.
Tokiam vėsinimui (nemaišykit su vėdinimu), nereikalingas ilgesnis lauko kolektorius/gilesnis gręžinys, atvirkščiai, vasarą namą vėsinant, šiluma nutekinama į lauko kolektorių ar gręžinį, ir jis per vasarą ne tik kad su kaupu atsistato, bet dar ir prikaupia daugiau šilumos, todėl šildymo sezono pradžioje, šildoma bus su aukštesniu COP. Nebent daug karšto vandens bus priruošta per vasarą
.Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 09 30, 22:35)
Dar vienos firmos atsakymas: uztektu vieno grezinio 80 metru.
Paklausiau: Kiek iš 1 metro gręžinio tikitės gauti energijos?
Atsakymas: svarbu ileisto vamzdzio ilgis (grezinio gylis ) pagal galinguma, o ne kiek is 1 metro gausime energijos, ar pas jus ten vanduo tyvuliuoja ?
Paklausiau: Kiek iš 1 metro gręžinio tikitės gauti energijos?
Atsakymas: svarbu ileisto vamzdzio ilgis (grezinio gylis ) pagal galinguma, o ne kiek is 1 metro gausime energijos, ar pas jus ten vanduo tyvuliuoja ?
Toks jausmas, kad jie žino, tik kaip reikia gręžti ir pajungti ŠS, o tai kaip paskaičiuoti, tai čia labai jau keblus klausimas, padarysim kaip visada ir bus gerai, vis tiek niekas nesiskundžia
Papildyta:
QUOTE(vaikis_ @ 2014 09 30, 23:06)
O kaip automatizuoti šitą reikalą ? Matai brendiniuose modeliuose yra numatyta visa automatika ir valdymas pasyvaus vesinimo.
Net dujiniuose katiluose yra mygtukas perjungiantis katila į vasrinį/žieminį režimus. Negi sunku perjungti grindinį šildymą ant vėsinimo/šildymo pasukant porą kranų?
QUOTE(mintas @ 2014 09 30, 22:23)
Net dujiniuose katiluose yra mygtukas perjungiantis katila į vasrinį/žieminį režimus. Negi sunku perjungti grindinį šildymą ant vėsinimo/šildymo pasukant porą kranų?
Pasuki tuos kranus ir kas tada valdo visa vesinima? Papildoma automatika kuria statysi atskirai?
O tai ką man su savo 200m D20 daryt tada? 
Ir dar šitiek darbo įdėjus. 3 valandos šuniui ant uodegos.
Ot tai žmonės, porą sykių kraniuką pasukti problema. Automatikos būtinai reik. Grįžti iš darbo, temperatūra +30. Karštoka? Atsukai kraniuką. Prieš guldamas užsukai. Ir taip kokias 5 dienas per metus. Tai čia toks sunkus darbas, kad be automatikos niperkur? Kaip tada sprendžiant TV kanalu perjungimo problema? Juk irgi reikia pulteli pakelti, mygtuką surasti, paspausti.
Ir dar šitiek darbo įdėjus. 3 valandos šuniui ant uodegos. QUOTE(mintas @ 2014 09 30, 22:58)
Jei ši teorija nepasitvirtins, žlugęs aš su savo 300m horizontaliu kolektorium. <{POST_SNAPBACK}>
Ot tai žmonės, porą sykių kraniuką pasukti problema. Automatikos būtinai reik. Grįžti iš darbo, temperatūra +30. Karštoka? Atsukai kraniuką. Prieš guldamas užsukai. Ir taip kokias 5 dienas per metus. Tai čia toks sunkus darbas, kad be automatikos niperkur? Kaip tada sprendžiant TV kanalu perjungimo problema? Juk irgi reikia pulteli pakelti, mygtuką surasti, paspausti.
QUOTE(vaikis_ @ 2014 09 30, 23:50)
Pasuki tuos kranus ir kas tada valdo visa vesinima? Papildoma automatika kuria statysi atskirai? <{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(Milao @ 2014 09 30, 23:41)
O tai ką man su savo 200m D20 daryt tada? Ir dar šitiek darbo įdėjus. 3 valandos šuniui ant uodegos.
Ot tai žmonės, porą sykių kraniuką pasukti problema. Automatikos būtinai reik. Grįžti iš darbo, temperatūra +30. Karštoka? Atsukai kraniuką. Prieš guldamas užsukai. Ir taip kokias 5 dienas per metus. Tai čia toks sunkus darbas, kad be automatikos niperkur? Kaip tada sprendžiant TV kanalu perjungimo problema? Juk irgi reikia pulteli pakelti, mygtuką surasti, paspausti.
Ir dar šitiek darbo įdėjus. 3 valandos šuniui ant uodegos. Ot tai žmonės, porą sykių kraniuką pasukti problema. Automatikos būtinai reik. Grįžti iš darbo, temperatūra +30. Karštoka? Atsukai kraniuką. Prieš guldamas užsukai. Ir taip kokias 5 dienas per metus. Tai čia toks sunkus darbas, kad be automatikos niperkur? Kaip tada sprendžiant TV kanalu perjungimo problema? Juk irgi reikia pulteli pakelti, mygtuką surasti, paspausti.
Paskutinius 2 metus tikrai ne 5 dienos per metus budavo. Kiti nori gryzti ne į pirtį po darbo, čia jau kiekvieno teise rinktis kraniukai ar normali automatika su temperaturiniais davikliai. O gal tada ir rekupo nereikia, gryzti iš darbo ir ijungi į rozete galingą ventiliatoriu?
QUOTE(vaikis_ @ 2014 10 01, 07:53)
Paskutinius 2 metus tikrai ne 5 dienos per metus budavo.
Jei stipriau per savaitgalį atvėsinsi, gal ir vieno karto užteks visiems metams.
QUOTE(mintas @ 2014 10 01, 07:07)
Jei stipriau per savaitgalį atvėsinsi, gal ir vieno karto užteks visiems metams.
grindis vesinti rekomenduojama iki 20 laipsniu tik, kad isvengti kondensato yra montuojamas papildomas daviklis. Ne viskas yra taip paprastai kaip jus galvojat. Noreciau pamatyti kas liktu is mediniu grindu paleidus 10 ar maziau laipsniu per grindini.
QUOTE(vaikis_ @ 2014 10 01, 10:41)
grindis vesinti rekomenduojama iki 20 laipsniu tik, kad isvengti kondensato yra montuojamas papildomas daviklis. Ne viskas yra taip paprastai kaip jus galvojat. Noreciau pamatyti kas liktu is mediniu grindu paleidus 10 ar maziau laipsniu per grindini.
Betonas labai inertiškas, net jei ir 100C mažesnę temperatūrą paduosi, grindų paviršiuje tai pasijus gal po minutės, o gal dar vėliau, tad su 10C žemesnėmis temperatūromis žaidžiant nei norima pasiekti rezultatą, nieko blogo, per pusdienį nepadarysi, o kol patalpos bus vėsinamos pats galėsi tiksliau nei automatika viską sureguliuoti. Po pirmo karto žinosi, kaip toliau elgtis.
Medinės šildomos grindys net nenaudojant šaldymo yra ganėtinai problematiškas variantas. O dėl tų 20 laipsnių - jei tik tiek tereikia, tai statai termorelę ant grįžtančio iš grindų vamzdžio, kuri atjungia cirkuliacinį siurblį, jei grįžtantis vanduo vėsesnis nei 20C. Ir visa automatika.
QUOTE(vaikis_ @ 2014 10 01, 10:41)
grindis vesinti rekomenduojama iki 20 laipsniu tik, kad isvengti kondensato yra montuojamas papildomas daviklis. Ne viskas yra taip paprastai kaip jus galvojat. Noreciau pamatyti kas liktu is mediniu grindu paleidus 10 ar maziau laipsniu per grindini. <{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(korida @ 2014 09 30, 21:55)
Cibuli ,juk vidutinis tavo namo silumos poreikis bus kokie 2-3kW net tikriausiai mazesnis .Pagalvok logiskai kiek dienu bus kai tau reikes 6kW silumos siurblio galingumo tau to vieno grezinio 110-120m per akis net neisnaudosi jo pilnai
tau to vieno grezinio 110-120m per akis net neisnaudosi jo pilnai 120 m gylio gręžinio gal ir pakaktų. Net blogiausiu atveju turėtų išeiti apie 5,9 kW. Tik kauno Hidrogeologai sako, kad gilesniuose gręžiniuose rieduliai gali užkimšti gręžinį. Štai kodėl jie siūlo daryti du gręžinius. Atsieit, jei vieną užvers, tai kitas tikrai veiks. Sakė, kad nėra buvę atvejų, kad abu užverstų, bet vieną užversti gali.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 01, 14:24)
120 m gylio gręžinio gal ir pakaktų. Net blogiausiu atveju turėtų išeiti apie 5,9 kW. Tik kauno Hidrogeologai sako, kad gilesniuose gręžiniuose rieduliai gali užkimšti gręžinį. Štai kodėl jie siūlo daryti du gręžinius. Atsieit, jei vieną užvers, tai kitas tikrai veiks. Sakė, kad nėra buvę atvejų, kad abu užverstų, bet vieną užversti gali.
Cibuli pievas sneka kauno hidrogeologija. kaip gali rieduliai uzversti kai yra padaroma grezstkyle tada i ja ileidziamas zondas ir tada visa skyle uzpilama. kur reikia zvyru kai reikia moliu ar specialiu sausu moliu kuris isbrinksta. Kur tie rieduliai? grezstkyle neuzvirs. Yra labai menka tikimybe del soniniu itempiu sugniuzdyti geoterminio vamzdi taciau jei bus pasirinktas kokybiskesnis vamzdis jis tikrai nesusispaus.
QUOTE(mintas @ 2014 09 30, 21:58)
Mano manymu, su Cibulio namo šilumos poreikiu, tiek namo šildymui, tiek vandens ruošimui, 90m gręžinio daugiau nei pakanka. Jei ši teorija nepasitvirtins, žlugęs aš su savo 300m horizontaliu kolektorium.
Korida sako, kad pakaks 110-120 metrų, tu statai už 90 metrų. Jei vadovautis Kauno hidrogelogijos logika, tai:
120 metrų: 20x20, 90x50 ir 10x10 iš viso turim apie 5,9 kW.
90 metrų: 20x20, 60x50 ir 10x10 iš viso turim apie 4,4 kW.
Tikėtina, kad gali būti daugiau molingo grunto, tuomet abiem atvejais bus šiek tiek daugiau energijos, bet su 90 metrų gręžiniu manyčiau, kad 5 kW vis tiek neviršysi. O su 120 m gręžiniu gali būti viršyti ir 6 kW. Atsarga gėdos nedaro, juo labiau, kad už tuos 30 metrų papildoma priemoka būtų apie 2100 Lt.
Papildyta:
Vienos firmos paaiškinimas, kodėl man pakaktų vieno 80 m gręžinio.
Atsakymas: Ar ivertinote, kad vamzdis i grezini isileidzia dvigubas ? tas pats vamzdis 40 mm leidziasi i grezinio dugna ir pakyla vel i virsu, kaip ir "U" raides forma.
Klausimas: Pirmą kartą girdžiu tokį dalyką. Čia rimtai?
Atsakymas: Pvz 17kW grezeme 2 X po 85 m gylio. Vamzdis 4 x 85 m Tada.
Nejaugi rimtai įleidžiamo U formos vamzdžio ilgis skaičiuojamas dvigubai iš vieno metro?
