Geoterminis šildymas - 10 tema

ne, nes ne vamzdis riboja energijos perdavima, o gruntas. taigi i 100m grezini ar transeja klok nors ir astuonguba vamzdi, bet jei gruntas gali perduot tik tarkim 30W/m, tai daugiau 3kW is to 100m negalesi ir paimt, kitaip uzsaldysi visa aplinkini grunta.

Grindinio šildymo vamzdžiai betono taip greitai neatšaldys, bet viskas kas išlenda iš betono aprasos, gal net varvės vanduo kaip būna su klozeto bakeliu vasarą.




pamąstymui schemutė:

gręžinio hidrauliniai nuostoliai mažesni todėl su kranu galima reguliuoti kiek šalto glikolio pateks į grindų kontūrą.
Cirkuliacinis gali būti net to paties ŠS cirkuliacinis arba papildomas.
Visa sistema turėtų būti užpildyta glikoliu.

Turiu artimiausių gręžinių vandeningo sluoksnio gylius ir grunto sudėtis. Čia gal geologas Mantas daugiau pasakys, bet man atrodo, kad mano gruntas gana sausas.

Pirmo kaimyno nuo kurio gręžinio iki mano planuojamo gręžinio vietos - apie 20 metrų.

Antro kaimyno gręžinys. Atstumas apie 40 metrų.

Trečio kaimyno gręžinys. Atstumas apie 60 metrų.

Du gręžiniai rodo, kad vanduo yra tarp 80-100 metrų gylio. Vienas rodo, kad vanduo yra tarp 60-70 metrų gylio. Pirmus du, jei neklystu, darė Arta, trečio - nežinau. Kauno hidrogelogija sakė, kad taip giliai gręžti nereikėjo, atsieit vanduo prie manęs turėtų būti maždaug 70 metrų gylyje. Jie čia gal tuo vienu keistu gręžiniu vadovavosi.

Pagal artimiausio kaimyno gręžinį turime tokius gruntus:
Smėlis ir priesmėlis moreninis - 21 metras;
Priemolis moreninis - 58 metrai;
Vandeningas gruntas - 14 metrų.

Iš smėlingo gauname 20 W iš metro. Iš viso - 420 W.
Iš molingo iš 1 metro gauname 50 W. Iš viso - 2900 W.
Iš vandeningo iš metro gauname 100 W. Iš viso - 1400 W.

Bendrai iš 93 metrų gręžinio pavyktų gauti apie 4720 W, t.y. 4,7 kW. Šiek tiek mažoka. Ar gerai skaičiuoju?

Gal Kauno hidrogeologijos pasiūlymas pradurti vandeningą sluoksnį, t.y. pragręžti 80 metrų, ir sukelti spūdinį vandenį ir turi racijos? Du tokie gręžiniai? Ar geriau vieną pragręžti gilesnį. Tarkime kad gręžiame iki 110 metrų ir nuo 93 iki 110 smėlis. Tuomet papildomai gauname dar 340 W, iš viso būtų apie 5 kW, o jei gręžiame iki 120 metrų ir nuo 93 iki 120 irgi vien smėlis, tai papildomai turime apie 540 W, arba iš viso apie 5,3 kW. Tikėtina, kad gali būti priemolio, todėl gal pavyktų iš 120 metrų išspausti kokius 5,5 kW. Bet manau, kad iš 120 m niekaip nepavyks paimti 6 kW. Nebent mano vietoje bus storesnis vandeningas sluoksnis arba molio bus daugiau.

Pagal antro kaimyno grunto sudėtį:
priemolis - 44 metrai; 44x50 iš viso 2200 W;
Žvyras - 9 metrai, 9x15 iš viso 135 W.
Vanduo - 7 metrai; 7x100 iš viso 700 W.

Iš 70 metrų gręžinio turime - 3035 W. Jei iš dviejų panašių gręžinių, tai išeis apie 6 kW. Gal Kauno Hidrogeologija rėmėsi labai šiuo gręžinio duomenis.

Trečio kaimyno grunto tyrimas:
žvyras - 6 metrai, 6x15 išeina 90 W;
priemolis - 81 metras, 81x50 išeina 4050 W;
vanduo - 18 metrų, 18x100 išeina 1800 W.
Iš viso iš šito 105 metrų gylio gręžinio pavyktų gauti apie 5940 W arba 5,9 kW. Čia jau panašu, kad 110-120 metrų gylio gręžinio tikrai pakaktų.

Dar paskaičiavau, kad iš pirmo kaimyno 1 metro gręžinio išeina 51 W, iš antro - 43 W, iš trečio - 57 W. Vidurkis - 51 W. Panašu, kad Lietuvos vidurkis iš 1 metro 50 W tikra tiesa, tačiau net ir 20-60 metrų spinduliu situacija gali gana stipriai skirtis. Reikia žiūrėti kiekvienu konkrečiu atveju.

Kas pvz galėtų būti tas "viskas kas išlenda iš betono"

Kaip ir sakiau geologija atspejau pagal varzas. Virsuje pas jus zvyras ir smelis yra vandeningas speju nuo kokiu 3 metru tad galit skaiciuot kaip vandeninga. Pas kaimyna kur sluoksnis auksciau gali buti kad sluoksniai taip eina ir kazkurrioj vietoj pakyla arba tiesiog storesnis sluoksnis pasitaike (vandeningas)

O del pradurimo ir spudzio sukelimo pamirskite spudis pakils viena kart uzpilsi zemem moliu ir turesi toliau sausesni grunta. Ir beja spudis yra apie 12-15 m nuo zemes pavirsiaus geologiskai sakant tai yra mitybos sritis ir gruntinis per skyle filtruotusi i vandeninga sluoksni o ne atvirksciai ir tvarkingai neuztamponavus grezinio turetumet gruntinio prietaka i giluji sluoksni.

Priemolis priesmelis tokiose vietose labai retia buna visiskai sausas pagal varzas matosi kad vietom jis yra dregnas del esanciu smelio linziu (sluoksneliu mikro)

beja vandeningas eina giliau nei iki 100 m kas sudaro puikias salygas vienam gilesniam greziniui pamirskite du seklius kurie nekerta vandeningo

1. Aš taip suprantu, kad sukėlus spūdinį vandenį į gręžinį iki kokių 20 metrų nuo paviršiaus būtų ilgesnis vandens paviršius iš kurio zonas nuiminėtų šilumą, t.y. nuo 20 metrų iki kokių 90 metrų. Išeitų apie 60 papildomų metrų pačio gręžinio skylėje. Kiek suprantu gręžinio ertmę iš viršaus turėtų uždaryti ir paviršinis vanduo nepateks. Vat įdomu kiek galima gauti šilumos iš vandens esančio gręžinio skylėje? Ar čia tik katino ašaros?

2. Aš irgi po truputį linkstu link vieno gilesnio gręžinio. Man tik įdomu, kiek pagrindo turi kai kurių geologų pasisakymai, kad gilesnį gręžinį gali užversti rieduliai ir jis duos mažai naudos. Atsieit iš dviejų trumpesnių bent vienas tikrai nebus užverstas. Kita vertus, jei ir bus užverstas koks vienas gręžinys, tai iš likusio bus mažai naudos, nes jo galios nepakaks.

jei grezimo metu sukisi vamzdzius i skyle tai versk nevertes vamzdziai jau bus 100 metro gylyje. jei uzvirs dar neisgrezus ir nesukisus vamzdziu tia cia grezeju bedos tegu grezia is naujo ir pila tirstesni skiedini. Moliuose aplamai nera kam griuti, o kad tau grezstkylej bus vanduo laikinai tia nulis is jo naudos nes vanduo vienas dalykas dings uzpylus skyle smeliu likusi dalis susigers i grunta ir tiek tematysi tu ji o spudis nera toks daiktas kad pramustu istisai i virsu vis sviezio vandens kad jsi galetu gertis i sausus molingus gruntus. zodziu teorija be pagrindimo ir neverta demesio.

Gerai pasakyta - gręžėjų bėdos perkeliamos užsakovui. "jeigu gręžtume dvi seklesnes tai bent viena duobė tikrai neužgrius" - nu super pavaro.
Cibuli, reikia matuoti kiek vamzdžio sukiša, nes sukiš 90m, toliau kas nors nepavyks ir sakys kad gręžinys 120m nors vamzdžio tiek nesukišo.

Cia tikra tiesa ka raso mantesas ir banga .
Mano atveju buvo sutara isgrezti ir suleisti 120m ,bet beleidziant zonda pirma buvo uzstrige apie 70m-80m ... .Grumdo kisa hebra nu neina ... . Sakau duokit pabandyt man grumdziau kisau vos pompos negavau ,bet kazkaip prasimuse ir ,,paslo'' ... tai kaip griebe man grezejiai is ranku slangas ir sako greiciau kisam kisam,... ir ... vel 114m stop .ir nei per kur sako ka darom ? netrauksim atgal gal ...ir ziuri i mane ...

Priminkit kokia temperatura turi buti gliukolio?? -10? Pasitvirtino dar vienas faktas - ismatavo santechnikai grezinyje tik -2.. kelsim veja!

Tiesa, o kokia minimalia vidaus temperatura patalpose reiketu palaikyti per ziema?

Nu bet kaip viska sujunge koks grozis! Patinka man tokios raizgalynes

o ka as jums sakiau del glikolio ...
Ar izoliavo gliukolio rato vamzdzius ?Nes maciau gana ilgi atstumai...

Ha ha pataupe ant praplovimo skyscio padare liesesni todel vandeninguose sluoksniuose (ypac kur stambus zvyras) ir neatlaiko sieneles ir uzgriuna Esu mates vietu kai praplovimo skystis yra vos ne zelatina nes taip griuna sienos, kad kitokiu skiediniu neina sutvirtint grezimo sieneliu. O kad paskutiniai penki metria kokie buna uzgriuve tai cia daznai vistiek kisant vamzdzius nusigrando nuo sieneliu ir siaip pribyra visko per toki gyli.