Geoterminis šildymas - 10 tema

O ką darys 6 kW siurblys, jei gręžinys duoda tik 5 kW. Galbūt namui ir 5 kW bus per akis,bet kur dings 1 kW skirtumas? ŠS tiesiog veiks tokiu galingumu, kokio reikia maksimaliai, t.y. 5 kW.

Kitas dalykas: kiek reikia energijos karšto vandens pašildymui? Jei tarkime prie -23 šilumos poreikis yra 3,6 kW, tai kiek reikia karštam vandeniui? Ar 1,4 kW likučio pakaks?

Klausimas geologui Mantui. Vienas jūsų kolega sakė, kad vanduo eina visur vienodame gylyje. Tik žemės reljefas skiriasi, todėl išeina skirtumas. Kiek čia tame tiesos?

Dar vienas geologas tokią mintį apie Kauno hidrogeologijos variantą, kad reikia pradurti vandeningą sluoksnį ir sukelti vandenį, pasakė štai ką:

"Kai papasakojot apie Kauno hidrogeologijos pasiūlymą net susimasčiau kodėl mes taip niekada nedarom, bet šis variantas turi didelių trūkumų. Pragręžus vandeninga horizontą, pragręžtoje kolonoje vandens lygis sukiltų iki maždaug 12-13m, tačiau vanduo praktiškai necirkuliuotu tokiu variantu, o jeigu zondas suleistas į vandeninga horizontą toje vietoje vyksta vandens cirkuliacija, vanduo visada keičiasi jo dirbantis zondas neatvėsina".

Na del sluoksni paplitimo tai tikrai nera visur viename lygyje vienur storeja kitur ploneja treciur dingsta. upiu sensleniuose dar kita situacija niuansu daug bet tikrai nera kad gylys nuo realjefo skaiciuotusu. taip i ji reikia atsizvelgti bet daznai reikia ziuret bendra sluoksnio krypti ir pokycius.

O kas as jau senai sakau del vandens kolonoje is jo jokios naudos jei jis necirkuliuoja, o jis necirkuliuoja. Jei taip butu uzterstume greit gilesnius sluoksnoius gruntiniu vandeniu. O kad vandeningame juda tai racijos yra tik judejimo greitis yra matuojamas centimetrais. Vandeningas geriau todel kad vanduo puikiai perduoda salti i skirtingas puses ir jis greiciau atsistato

Sveikinam uzbaigus dar viena svarbu etapa
Priminkit tos " namo sirdeles" pavadinima ir galia.

Na, o grezejai galejo issik viska padaryti kaip reikiant, ko cia grybauja? O jeigu butumet nepatikrine uzsalimo temperaturos, kas tada, taip butu ir likes reikalas? Vistiek kazkaip turejo pasiteisinti, kodel atskiesta glikoli supyle...

Niekuo negalima pasitiketi siais laikais, ziauru . Prie kiekvieno reikia stovet su automatu...

Ten vanduo su glikolio priemaišomis buvo.

Jei šilumos siurblys ne inverterinis, tai jis kaip sukurtas dirbti 6kW galingumu, taip jis tokiu galingumu įsijungęs ir dirbs, nors bus šiokių tokių korekcijų šilumos nuėmimo galingume, dėl temperatūrų skirtumo, bet jas galima šiam kartui ignoruoti. Bet situacija eina apie atsinaujinantį galingumą. Jei šilumos siurblys parinktas tiksliai pagal šilumos poreikį, tai lauko kolektorius turi būti parinktas irgi tam pačiam poreikiui. Situacija keičiasi, kai ŠS galingesnis nei reikia namui. Tokiu atveju, jis kartą įsijungęs, ženkliai greičiau nuims tą mažesnį galingumą (nes mažesnio iš tikrųjų ir reikia) ir labai greitai išsijungs. Nors siurblys galingesnis, bet jis dirbs trumpesnį laiko tarpą, nei mažesnio galingumo siurblys, ir šilumos nuims vis tiek tą patį kiekį, tik tiek, kad greičiau.

Taigi, nesvarbu, kad ŠS galingesnis, jis iš lauko kolektoriaus vis tiek nuiminės tik tą energijos dydį, kurio reikia namui šildyti ir vandeniui pašildyti ir tas dydis turi būti ne didesnis, nei lauko kolektorius yra pajėgus surinkti nuolatos, pastoviai, o ne momentaliai.



Kiek reikia karštam vandeniui, reikia skaičiuoti pagal sunaudojamą kubatūrą. Jei sunaudoji vandens mažiau, nei 1,4kW gali jį pašildyti, tuomet užteks. Kadangi, aš karšto vandens sunaudoju apie 3,6m3, tai valandai jo gaunasi 5 litrai. 2kW elektrinis bileris tokį vandens kiekį pašildo per 9min. Tad skaičiuojant vatvalandėmis, gaunasi, kad man papildomai prie šildymo, karšto vandens paruošimui reikia tiktai 0,3(3)kW galingumo iš žemės kolektoriaus. Dydis tikrai labai nedidelis. Primetus mano skaičiavimus, matosi, kad su 1,4kW lauko kolektoriaus ar gręžinio galingumu, galima paruošti iki 15m3 karšto vandens per mėnesį.

Beje, dabar žiūrėdamas į gautus skaičius, manau galima grubiai, supaprastintai skaičiuoti, kad 1kW gali paruošti 10m3 karšto vandens per mėnesį.

OT senai maciau kokia fotke is pacio statybu, kaip sekas sandarint 2a langus ?

Tie kW - tai tiek gręžinio, tiek siurblio nominalai, o ne fiksuotos reikšmės. Va pvz siurblio paprastai konstanta yra elektrinis galingumas. Šiluminis priklauso nuo COP. Bus nepakankamas gręžinys, COP kris, tai kris ir SS šiluminė galia.
Jei 6kW siurblys nenutrūkstamai dirbtų su 5kW gręžiniu, tai būtų maždaug taip: Dėl per daug intensyviai eksploatuojamo gręžinio pradės kristi iš gręžinio gaunamo glikolio temperatūra, dėl to mažės SŠ COP, atitinkamai mažės jo išduodama šiluminė galia. Mažėjant šiluminei galiai, mažės ir imamas energijos srautas iš gręžinio. Galų gale visas procesas nusistovės ties sakykim 5,5kW ar panašiai. Bet niekas ten nesprogs. Tiesiog dirbs ne pačiu optimaliausiu rėžimu.
Bet visų pirma nenutrūkstamas 6kW siurblio darbas pas tave mažai tikėtinas, atitinkamai visa tai ką prieš tai rašiau, praranda aktualumą.


Ne, ten buvo vanduo, įpiltas į bakelį nuo gliukolio. Maisto pramonėje tai vadinama "gali būti pėdsakų"


Pasigirsiu, kad nesupratau tos schemutės. Tai vietoj to pamąstymui savo papaišiau. Esmė - iš geoterminio kontūro glikolis pirmiausia patenka į grindis, ten atvėsindamas grindis pats kažkiek dar labiau pašyla, ir taip padidina ŠS COP. Iš grindų toliau į ŠS. Kad grindys per daug neatšaltų, termostatinis vožtuvas atidarinėja tiesioginį grindų aplenkimą, priklausomai nuo to, kokios temperatūros vanduo grįžta iš grindų.
Privalumai - nereikalinga jokia papildoma elektronika, nereikalingas papildomas cirkuliacinis siurblys, naudojantis grindų šaldymu tuo pačiu gerėja ŠS COP.
Trūkumas - grindys šaldomos tik kai ruošiamas karštas vanduo.
Galbūt ne visada pakaks vėsinimo galingumo, bet turint omeny sistemos paprastumą, tai vienareikšmiškai geriau nei nieko, ir dėl pagerėjusio COP atsipirks ypač greitai.

ES - 6kW

Siandien ijungem siurbli, veikia graziai, netriuksmauja daug, zodziu baisiai drziaugiuosi tik dar sildyt gal nepradesiu, nes rodo +18 kambaryje.. dar palauksiu biski.

Beja kas del gliukolio, pasirodo false aliarmas ivyko. Santechnikai matavo su prietaisu kuris ismatuoja be alkoholio gliukolio temperatura ir sito jis nematuoja (pas mane naudotas alkoholinis M1000). Taigi su gliukolio temperatura viskas gerai! Atsiprasom grezeju.

Siurblio pardavejai isgyre mano katiline, o ir pati esu baisiai patenkinta montuotojais, tad garsiai rekomenduoju - dekoju vyrukams is Saules siluma

Galutinis vaizdelis:


Finansine ataskaita galesiu pasidalinti, kai uz viska sumokesiu

nematau pas jus trieiges pavaros valdymo bloko ,kad perjunginetu sildyti DHW... ,t.y. pajungtas standartinis pultelis
Papildyta:

Jei su tokiu matavo http://diurablis.eu/...-refraktometras turejo nustatyti .

Svarsčiau, kaip pajungti savo grindis prie lauko kontūro, tai buvau apsistojęs ties šia schema, bet joje radau vieną labai rimtą trūkumą.

Mano ŠS etiketėje, nurodyta, jog reikia užtikrinti lauko kolektoriui 2,23m3 per valandą vandens srautą. Taigi, lauko kolektoriui parenkamas atitinkamas cirkuliacinis, galintis nugalėti lauko kolektoriaus pasipriešinimą. Grubiai 90W-120W cirkuliacinis siurblys. Grindims reikalaujamas mažesnis srautas -1,7m3/h, tad cirkuliacinis gali būti truputį mažesnis, bet irgi bus ~70W.

Dabar įsivaizduok situaciją, atėjo vasara, atjungiam grindų cirkuliacinį ir prie lauko kontūro, pagal tavo schemą pajungiam grindis. Iš tik lauko kontūro pasipriešinimo, cirkliacinis siurblys gauna dar ir grindinio šildymo pasipriešinimą. Reikiamo užtikrinti srauto iškarto nelieka. Įtariu gresia ŠS kompresoriaus sugadinimu.

Iš pat pradžių buvo iškilęs klausimas, ar galingas ŠS prapompavęs nemažą šalto vandens kiekį, nenuims per didelį šilumos kiekį nuo grindų, bet iš principo, su srautą nutraukiančių ventyliu, galima koreguoti į grindis paduodamo srauto intensyvumą, tavo atveju, ten termostatas, sakyčiau net geresnis sprendimas, automatizavimo klausimu, bet tokios schemos atveju, būtinas termoventilio apėjimas, kad žiemą, nebūtų sudaromas papildomas pasipriešinimas.

Dar vienas niuansas, lauko kolektoriui, pas mane sukuriamas toks srautas, kad jis jau iš laminarinio vietomis pereidinėja į turbolencinį, kas labai stipriai didina cirkuliacinio reikalingą galingumą.

Dar niuansas, cirkuliacinis siurblys dirba tik nuo ŠS valdiklio ir tik tada, kai šildomas vanduo boileryje.

Mano nuomone teisingiau būtų statyti atskirą cirkuliacinį tiktai vėsinimui.
Papildyta:


Siūlau pačiai paimti mėginį į buteliuką ir įdėti į šaldymo kamerą. Blogiau nebus, o miegosis ramiau.

Modifikacija su pamaišymu

Šitoks variantas vos vos vėsintų grindis ir išsijungus cirkuliaciniam, nes pataupyta automatinei pavarai. Bet gal nieko blogo nebūtų.