Geoterminis šildymas - 10 tema

Geras pastebėjimas dėl srauto pamažėjimo. Pabandom toliau panagrinėt.
Jei grindys per šaltos, aplenkimas pilnai atidarytas, srautas papildomai nestabdomas - viskas gerai. Jei termostatas nusprendžia kad grindis reikia šiek tiek šaldyti, apėjimas šiek tiek pristabdomas, didėja srautas per grindis. Suminis srautas sumažėja, bet iš grindų ateina šiltesnis glikolis, kas turėtų kompensuoti srauto pamažėjimą. Gi svarbu kiek energijos atnešama iki siurblio, o ne kiek litrų glikolio. Kuo šiltesnis iš grindų grįžtantis glikolis, tuo labiau uždarytas termostatinis vožtuvas ir mažesnis srautas. Tai kažkaip atrodo kad viskas tarpusavyje susibalansuotų ir išsikompensuotų. Tik vienas iš mano paminėtų privalumų - padidėjęs ŠS COP atrodo nuplaukia.
Šiaip ar taip čia šiaip variantas pamąstymui. Sau abejoju ar taip darysiu visų pirma dėl to, kad abejoju ar statysiu šilumos siurblį aplamai.

Kas čia per keiksmažodžiai? Kokio diametro, ilgio vamzdžiai ir kiek jų pas tave po žeme? Va pas mane pvz 7 kilpos D20 apie 25m ilgio. Kaip paskaičiuoti - srautas laminarinis, turbulentinis, kuriose vietose pereidinėja iš vieno į kitą?

Norėjau pasiskaičiuoti man reikalingo cirkuliacinio siurblio galingumą, tai radau internete skaičiuoklę, kurioje suvedęs savo vamzdžio duomenis gavau šiuos rezultatus.

Mano 40mm vamzdžio blogis tas, kad visi 270m yra viena kilpa, gaunasi didesnis pasipriešinimas tekėjimui, nei kad būtų, jei būtų skeltas į kelias kilpas.

[attachmentid=233299]
Pabandžiau papaišyti savo su vienu draugu primestą vėsinimo schemą.

1.galingas cirkuliacinis kurį valdo ŠS, ir vasaros metu jisai įsijunginės kai bus šildomas boileris. Jis stovi tarp vėsinimo apėjimo ir ŠS tam, kad sukurtų pasipriešinimą srautui, kai dirba 2 numeriu pažymėtas siurblys ir termofikatas būtų imamas iš lauko kontūro, o ne tik aptekėtų ŠS šilumokaitį absoliučiai nevykstant vėsinimo.
Atbulinio vožtuvo manau statyti neverta, nes jis prisidės prie ir taip didelio srauto pasipriešinimo lauko kolektoriuje.

2. Cirkuliacinis siurblys nedidelio galingumo užtikrinantis vėsinimą. Gali būti protingas, reguliuojantis srautą pagal pakitusį pasipriešinimą 7 numeriu esančiam termo vožtuvui pridarius srautą.

3. Standartinis grindinio šildymo cirkuliacinis, kuris vasaros režime šildys tiktai boilerį.

4. atbulinis vožtuvas, kad įsijungus lauko kolektoriaus cirkuliaciniam Nr.1 nebūtų imamas srautas iš grindų (yra tikimybė sugadinti protingo cirkuliacinio siurblio Nr. 2 elektroniką).

5. Automatinis trieigis vožtuvas reguliuojamas šilumos siurblio.

6. Du trieigiai ir vienas apėjimo vožtuvas. Gerai kad jie būtų visi šalia, tad tik juos vienoje vietoje reikėtų persukti iš žieminio į vasarinį režimą. Atsarginis apėjimo vožtuvas apsaugai, jei boilerio triegis paleistų srautą ne per boilerį, o per grindinį.

7. termo vožtuvas kurio pagalba reguliuojamas vėsinimo srautas pagal gryžtamo srauto temperatūrą, arba gali būti termo daviklis kokiam valdikliui reguliuojančiam cirkuliacinio siurblio 2 darbą.

Kilpose, kadangi už kolektoriaus jų daug, manau, kad didelio pasipriešinimo nebus, bet vamzdyje iki kolektorių, tai bus didelis. Gerai, kad aš stačiau 32mm, o ne kokį 25mm, bet vis tiek, jai jau su mano ŠS reikalingu srautu turbulencijos prasideda net 40mm vamzdyje, tai reikia įsivaizduoti, koks srauto stabdis įsijungs, jam pasiekus tik 32mm diametro vamzdžius. Turiu įtarimą, kad šiluma iš grindų nekompensuos dėl srauto sumažėjimo sumažėjusią ateinančią šilumą.

Beje, dar vienas niuansas. Lauko kontūro siurblys valdomas ŠS automatikos. Taigi, vėsinimas vyks tik tuo metu, kai ruošiamas karštas vanduo, arba reikia perdarinėti cirkuliacinio siurblio valdymą.

Iš kitos pusės, primečiau, kad jei tavo schemoje pavaizduotą termo vožtuvą pakeitus automatiniu vožtuvu, kuris būtų valdomas su lauko kontūro cirkuliaciniu siurbliu ir padarius taip, kad kada lauko kontūro siurblys įsijungia jis atsidaro, kada cirkuliacinis sustabdomas jis užsidaro, srauto sumažėjimo neliks. Termo vožtuvą galima pajunginėti prie vėsinimo kontūro, ir vėsinimą patikėti trečiam cirkuliaciniam siurbliui, kažkas panašaus, kaip pavaizduota mano schemoje. Manau, kad po tokių pakeitimų, iš tavosios schemos, mano pastebėti trūkumai būtų pašalinti.
Papildyta:


Man patiko šioje schemoje tai, kad galima labai tiksliai reguliuoti nuimamos šilumos kiekį su automatinio (termostatinio) trišakio pagalba, tad nelabai papildomas cirkuliacinio valdymas ir reikalingas.

Vis tik, atsiradęs cirkuliacinis man kelia problemų bandant įkomponuoti vis dar neatjungto boilerio šildymo per automatinį trišakį . Abejoju, kad tokia schema veiks netrukdydama ŠS ruošti karštą vandenį.

yra tik gal nelabai matosi is foto, tik kol kas laidas nesujungtas su davikliu boileryje, ateityje juk bus ta protinga automatika, nes dabartine to nemoka.. o ka jus issidejes? juk SS tas pats..


atrode taip pat prietaisas... idomu, kodel nerode... gal sugedo?
Issiveze santechnikai megini rimtesniems tyrimams

na jei ateityje bus tai ok , matau ,kad dabar nera ...
Na ji turi viena trukuma maziausia min . temperatura galima paduoti tik 30lC .
Su tuo pulteliu kur ant SS virsaus guli min temperatura padavimo i grindis galima ir 20lC nustatyti .

Įdėsiu fotkių į pasyvaus namo temą. Čia gal ne visai vieta.

Aš irgi panašiai galvoju, jei siurbliui nepakaks gręžinio, tai kris ŠS efektyvumas, t.y. COP. Gerai, jei siurblys invertetinis, tai moduliuos galią. Bet jei Start-Stopinis tai per dažnai įsijunginės išsijunginės ir greičiau gali pareiti. O blogiausia, kad dėl per mažo gręžinio kris ŠS COPas. Atrodo, sukišai nemažai pinigų į siurblį, gręžinį, o čia dar moki brangiai už elektrą. Tada tai būtų absurdas.

O jus kokia automatika issigijes ar trieigi voztuva ranka sukinejat??

jeigu mano silumos siurblys tures trieigio voztuvo valdymo bloko automatika viduje, galesiu ji jums parduoti uz gera kaina.

Jus gal juokaujat , ranka . Tokia kokia priklauso , kuri valdo trieigi .

o kodel jums nereikalinga inai bus??