Santechniko patarimai - II

Ši sistema brangiausia, ir turbūt ilgiausiai montuojama, o dėl patikimumo, tai nemanau, kad bus labiau patikima už plastmasę, varis nėratokia atspari aplinkos poveikiui medžiaga, kaip plastmasė. Vienintelė vieta, kur variui turbūt vargiai rasi pakaitalą yra KKK aprišimas, o vandentiekiui - tik plastmasė.

Kas dėl praplečiamų, tai klausimas kas greičiau montuojasi, užspaudžiamos ar praplečiamos jungtys.

Varinių lituojamų jungčių turiu likučių nemažai, o ir kainos lituojamų jungčių vienos mažiausių palyginus su kitom sistemom, pats vamzdis tik brangesnis, darbo daugiau. Vamzdžių į betoną,grindis niekur nekišiu, atsišakojimai iš tech. patalpos max. ~4 metrai .
Dar varis turi pranašumą prieš plastikinius vamzdžius, kad juose 2kartus lėčiau bakterijos dauginasi. Kažkur skaičiau, kad plastikiniai vamzdžiai kažkokias medžiagas išskiria kurios skatina bakterijų dauginimasį, tas poveikis labai nedidelis bet yra. Todėl iš ryto rekomenduojama truputi nuleisti vandenį, jaučiasi skonis, kvapas, iškart negerti.

Šiaip tai požeminiai tinklai šiuo metu praktiškai visi iš plastmasės (PE) padaryti. Ką ten benuleisi, jei tai tiesa Nebent čia apie kažkokią konkrečią plastmasės rūšį kalbėta buvo.

Bakterijų visur yra, po žeme vėsiau tai jos lėčiau daug dauginasi, skirtingom bakterijom skirtingų salygų reikia, temperatūrų.
Variniuose vamzdžiuose taip pat dauginasi . Apie plastikinius vamzdžius tuo klausimu tik truputi pasidomėjau, nes galvojau gal tai plastikinių vamzdžių problema, kad vanduo su kvapu bėga kai pastovi. Tai siūlomas sprendimas labai paprastas, nuleisti vandenį kur jis būna užsistovėjes.

Pas mane duše karts nuo karto pasmirsta vanduo, bet paleidžiu kokiai 10 sekundžių karštą ant maksimumo, ir jokio kvapo kokį mėnesį nebūna. Tad čia ne vamzdžiuose bakterijos dauginasi, o jau už maišytuvo, dušo galvutėje ir dušo žarnoje. Jei vamzdžiuose daugintųsi, tai karšto vandens nuleidimas negelbėtų.

Beje, dar vienas niuansas, pas mane vanduo iš gręžinio su stipriu geležies perviršiu, tai reiškia, kad mano gręžinio vandenyje nėra deguonies, nes jei būtų, geležis esanti vandenyje oksiduotųsi ir iškristų nuosėdomis. O ten kur nėra deguonies, nėra ir bakterijų. Man taip iš vandens tyrimo labaratorijos specialistas paaiškino. Taip, kad mano neoksiduotam vandenį bakterijų nėra.

Čia kitoj temoj apie karšto vandens recirkuliaciją užsiminė - ar jai reikia boilerio su papildomu karšto vandens išėjimu? Nelabai įsivaizduoju, ar galimas recirkuliacjos variantas, kai boileris turi tik šalto vandens įėjimą ir karšto išėjimą.

Ar yra kažkokių minusų, jei boilerį kartą paroje pašikdysi vandenį iki kokių 75C? O jei iki 90C? Šildysiu elektra, tai galvoju - kuo karščiau pakaitinsiu, tuo ilgiau paroje man užteks.

Reikia papildomo pajungimo recirkuliacijai.


Mano nuomone kuo didesnė temperatūra - tuo didesni nuostoliai
p.s. kaip tu ten jį šikdinsi?

Galima, buvau taip sujungęs, nors beveik nenaudojau recirkuliacijos, o paskui ir siurbliuką išėmiau.
Prie išėjimo pajungiau ESBE pamaišymo termostatinį trieigį vožtuvą, kuris sumažina temperatūrą nei kuri yra boileryje. Į tą patį trieigį prijungiau vandens padavimą kur padavimas į boilerį šalto. Grįžtantį recirkuliacinį vamzdį su siurbliuku įjungiau į šalto vandens atšaką kuri eina į boilerį.

Kaip su paprastu boileriu veiktu, ant kiek sumaišytu vandenį jame nežinau, mano boileris buvo akumuliacinės talpos viršuje, tai nesijautė boilerio maišymasis.
Papildyta:


Kaip Balamūtas ir sako padidės šilumos nuostoliai, bet ir karšto vandens kiekis būtu didesnis, nors talpa ta pati. Iki kokios temperatūros įkaitins, nuo gamintojo labiausiai prilkauso, pastatai ant max ir viskas . O nurodomi gamintojų šiluminiai nuostoliai/ 24h nelabai atitinka realybė, nes kas kaip nori taip ir skaičiuoja, ima nuo 40-60C temperatūrą priklausomai nuo gamintojo.
Prie tokios aukštos temperatūros tik būtinai statyk termostatinį pamaišymo vožtuvą, kad nenusiplikintu žmonės

Papildyta:
Kaip Balamūtas ir sako padidės šilumos nuostoliai, bet ir karšto vandens kiekis būtu didesnis, nors talpa ta pati. Iki kokios temperatūros įkaitins, nuo gamintojo labiausiai prilkauso, pastatai ant max ir viskas . O nurodomi gamintojų šiluminiai nuostoliai/ 24h nelabai atitinka realybė, nes kas kaip nori taip ir skaičiuoja, ima nuo 40-60C temperatūrą priklausomai nuo gamintojo.
Prie tokios aukštos temperatūros tik būtinai statyk termostatinį pamaišymo vožtuvą, kad nenusiplikintu žmonės
[/quote]
Dėl pamaišymo vožtuvo jau pasižymėjęs iš anksčiau, kad reikia pasidaryt. Nuostoliai šildymo sezono metu - man ne nuostoliai, nes ir šildysiuos elektra. Dėkui.
Papildyta:

Kuo daugiau rankos mato statybų, tuo sunkiau telefonu be klaidų rašyti. Sėkmės visiems patiniarankiams statytojams!

Jau matau, kad atsakė, tad paantrinsiu. Net vožtuvų jokių nereikia, pastatai trišakį ant šalto vandens padavimo į boilerį ir prie vienos atšakos jungi šaltą vandenį, o prie kitos recirkuliuojamą. Kai veiks recirkuliacija, slėgis boileryje nesikeis tad į boilerį pateks tik recirkuliuojamas karštas vanduo, o kai bus pradėtas naudoti karštas vanduo, slėgis karšto vandens sistemoje sumažės ir į boilerį bus paduotas ir šaltas vanduo, nors recirkuliacija nesustos, kol veiks cirkuliacinis, tad ir šaltas bus paduodamas pamaišytas su grįžtamu šiltu.

Grįžtamas recirkuliacijos srautas į boilerį, į šalto vandens atšaką negalėtų bėgti vien dėl slėgių balanso, bet nebėgs ir dėl atbulinio vožtuvo, kuris statomas šalto vandens atšakoje, skirtas tam, kad vandeniui šylant boileryje ir besiplečiant, kad šiltas vanduo neitų į šalto vandens atšaką.
Papildyta:


Reikia žiūrėti boilerio instrukciją, kokią maksimalią palaiko, tad tik jos neviršyk .

Tavo mintis teisinga. Pas mane ilgą laiką buvo 80l elektrinis boileris. Buvau nustatęs ant maksimalios termostato temperatūros. Nežinau kokią ten palaikė, bet įtariu bus artimesnė 90°C temperatūrai. Kad nenusviltume, buvau pastatęs 65°C pamaišymo vožtuvą.

Dviese vienu metu prausdavomės po dušu, karšto vandens visuomet užtekdavo. Vėliau man susišvietė, kad jei palaikysiu mažesnę temperatūrą, ant teno mažiau kalkių nusės, ten kažkur perskaičiau, kad buvo eksperimentais patvirtinta, kad vandenį šildant iki mažesnės t° nei ~55°C, sistemoje mažiau iškrenta kalkių. Taigi, nustačiau, ir dar nespėjus nusiprausti, jau pradėjo juntamai vėsesnis vanduo bėgti, baiginėjosi boileryje sukauptas karštas vanduo, o 2kW tenui be šansų buvo staigiai užkelti jo temperatūrą. Taigi, baigėsi mano eksperimentai su vėsesniu vandeniu boileryje ir vėl grįžau prie maksimalios boilerio temperatūros. Kaip sakau, nesigilinau kokia ten laikėsi, paprasčiausiai rankenėle iki maks nusukęs buvau. Ten buvo termometras pritvirtintas bet be skaičių tik su spalvom tai nieko konkretaus apie t° pasakyti negaliu. Matuoti irgi poreikio nebuvo, o ir matuoti ten būtų sudėtinga, nes po pamaišymo vožtuvo vis tiek bėgdavo ne aukštesnė nei 65°C t°, o iki boileryje esančio vandens taip lengvai neprieisi.
Papildyta:


Matau keletą problemėlių.

1. jei esbe numuša temperatūrą įmaišydamas šalto vandens, tai labai greitai atvėsintų viso boilerio vandenį.

2. kadagi vanduo nebuvo naudojamas, o tik recirkuliuojamas karštas, vadinasi slėgis karšto vandens sistemoje nekrito ir ESBĖ neturėtų galimybės įmaišyti šalto vandens į srautą. Nežinau, kaip tiksliai jis veikia, bet jei jam vis nepavykstant sumažinti išbėgančio vandens temperatūros, jis pilnai neužsuka karšto vandens srauto, t.y. „neužsuka kranelio“? Jei taip, tai cirkuliacinis „dirbo ant tuščių“.

Bet kokiu atveju, ESBė nesuderinama su recirkuliacija.
Papildyta:


Taip, bet į juos realiai nekreipiau dėmesio ir aš. Na noriu boilerį vienu vatos sluoksniu apsukti, kai boileris padidėjo, iki 300l. Dabar net katilinėje jaučiasi boilerio įtaka, nors ir vandens temperatūrą ŠS palaiko gerokai mažesnę nei elektrinis. Ai tiesa, ŠS boilerį šildo vamzdyno pagalba, tad dideli šilumos nuostoliai per vamzdyną, ne tik per boilerio sieneles.

Grįžkim prie paliesto klausimo. Kalbant apie temperatūras boileryje, jas laikysi tokias, kad karštas vanduo būtų tiekiamas komfortiškai, kad jo nepritrūktų, kad nešokinėtų jo temperatūra. Kaip sakant, kai energinės sąnaudos pradeda pjautis su komfortu, mano atveju, komfortas buvo statomas į pirmą vietą.

Taip pajungus (jei teisingai supratau siūlomą schemą) visgi reiktų atbulinio vožtuvo ir recirkuliacijos atšakoje - atsukus karšto vandens čiaupą vanduo turėtų du kelius, iš boilerio ir tiesiai per recirkuliacijos atšaką. Srautą per pastarąją dar kažkiek pristabdytų recirkuliacijos siurbliuko sukuriamas slėgis, bet šis paprastai būna labai mizernas, smarvės daug neturi.

O šiaip tai jei jau sistema su recirkuliacija, tai statyčiaus ir boilerį su tam numatytu pajungimu.