Nu aišku, lengviausia už paauglystės klaidas pasmerkti, kaip katik mane čia pusė temos nurašė jau. Tai ir nesistebiu kodėl mamos su savais vaikais nesutaria.
Taip, kai kam košmaras gal ir atrodo mano paauglės gyvenimas, bet aš galiu pasakyti kad nesigailiu jog tiek patyriau ir išbandžiau, nes dabar ramiai mokausi, ramiai gyvenu ir nesąmonių neišsikalinėju
Aišku, suprantu, kad galėjau daug ko ir nebandyti, bet suprantu tai dabar. Bet kas jau buvo, tas buvo ir nėra ko čia gailėtis. Su manim turbūt kitaip ir būti negalėjo. Visada buvau labai smalsus vaikas, kuriam rūpėjo viską ant savo kailio išmėginti. Tik tai dariau protingai - ne be atodairos, apsvarstydavau visus už ir prieš. Nu parūkiau žolės - buvo įdomu kas ten "per kaifas" - nu nesupratau. Pamėginau antrą, trečią kartą - vistiek likau nesupratus. O po ketvirto karto tik apsivėmiau - ai galvoju - na.... man to reikia. Ir jokių kitų narkotikų nekyla noras bandyti net. 
Kas dėl sekso 16 metų - turėjau vaikiną kurį mylėjau, su juo dar dabar tebesu kartu. Žr. liniuotes. Tai manau kad natūralu.
O kas dėl 10 tukų - neturėjau aš tikslo sėdėti prie vadovėlių - tuo metu dirbau su 3d grafika, piešiau, darydavau www puslapius, tai man buvo daug maloniau ir prasmingiau. Todėl mokyklą galima sakyti baigiau iš bendro išsilavinimo - namų darbų nuo 5 klasės nebedarydavau visiškai. O lankomumu geru nepasižymėjau. Visada labai daug skaičiau, nuo pat 4 metukų, kai tik išmokau skaityti skaitydavau įvairias mokslines knygas, enciklopedijas, žodynus. Pasakos prasidėjo kur kas vėliau, perdaug jų nepamėgau. Labiau mėgau visokiausias sakmes.
Aš manau kad su manim kitaip būti ir negalėjo. Žinojau kad kenkia žolė, rūkymas, gėrimas, bet nu reikėjo ant savo kailio išbandyti, nes to ką perskaitydavau ir ką papasakodavo - neužtekdavo. Nebuvau piktybinė, nenorėjau būti "krūta", buvau visiškai "dėjus" ant bendraamžių nuomonės. Tiesiog buvau labai labai smalsi. Paauglystėj net mėginau kaip elektra veikia žmogaus organizmą - vos nemiriau, bet smalsumas buvo stipresnis už baimę. Prisijungiau tiesiog prie 220 v is rozetes trafo pagalba, keitinėjau amperus ir pan. Tai užkeičiau vieną syki taip, kad vos neiškepiau.
Nu ir prirašiau čia niv temu aš. Šiaip manau, kad negalima vaikui prisidirbus ko, jo pasmerkti arba uždaryti ir namų areštą uždėti. Mano mama jei būtų žinojus ką aš išdarinėju ir jei būtų paklausus manęs kodėl taip darau - būtų gavus tik vieną atsakymą - "Įdomu man. Įdomu, noriu pajausti ant savęs"
O kaip čia kažkas rašė kad gal reiktų vaikui su mama susėdus žolės parūkyti ir apie bernus pasikalbėti - nu sakyčiau kam taip į kraštutinumus pulti. Nors manau, kad jei motina būtų rūkanti ir vaikui kokių 16 metų - laisvai galima būtų ir cigaretę surūkyti ir apie berniukus ar mergaites pasikalbėti, blogiau dėl to nebūtų.
Taip, kai kam košmaras gal ir atrodo mano paauglės gyvenimas, bet aš galiu pasakyti kad nesigailiu jog tiek patyriau ir išbandžiau, nes dabar ramiai mokausi, ramiai gyvenu ir nesąmonių neišsikalinėju
Aišku, suprantu, kad galėjau daug ko ir nebandyti, bet suprantu tai dabar. Bet kas jau buvo, tas buvo ir nėra ko čia gailėtis. Su manim turbūt kitaip ir būti negalėjo. Visada buvau labai smalsus vaikas, kuriam rūpėjo viską ant savo kailio išmėginti. Tik tai dariau protingai - ne be atodairos, apsvarstydavau visus už ir prieš. Nu parūkiau žolės - buvo įdomu kas ten "per kaifas" - nu nesupratau. Pamėginau antrą, trečią kartą - vistiek likau nesupratus. O po ketvirto karto tik apsivėmiau - ai galvoju - na.... man to reikia. Ir jokių kitų narkotikų nekyla noras bandyti net. Kas dėl sekso 16 metų - turėjau vaikiną kurį mylėjau, su juo dar dabar tebesu kartu. Žr. liniuotes. Tai manau kad natūralu. O kas dėl 10 tukų - neturėjau aš tikslo sėdėti prie vadovėlių - tuo metu dirbau su 3d grafika, piešiau, darydavau www puslapius, tai man buvo daug maloniau ir prasmingiau. Todėl mokyklą galima sakyti baigiau iš bendro išsilavinimo - namų darbų nuo 5 klasės nebedarydavau visiškai. O lankomumu geru nepasižymėjau. Visada labai daug skaičiau, nuo pat 4 metukų, kai tik išmokau skaityti skaitydavau įvairias mokslines knygas, enciklopedijas, žodynus. Pasakos prasidėjo kur kas vėliau, perdaug jų nepamėgau. Labiau mėgau visokiausias sakmes.
Aš manau kad su manim kitaip būti ir negalėjo. Žinojau kad kenkia žolė, rūkymas, gėrimas, bet nu reikėjo ant savo kailio išbandyti, nes to ką perskaitydavau ir ką papasakodavo - neužtekdavo. Nebuvau piktybinė, nenorėjau būti "krūta", buvau visiškai "dėjus" ant bendraamžių nuomonės. Tiesiog buvau labai labai smalsi. Paauglystėj net mėginau kaip elektra veikia žmogaus organizmą - vos nemiriau, bet smalsumas buvo stipresnis už baimę. Prisijungiau tiesiog prie 220 v is rozetes trafo pagalba, keitinėjau amperus ir pan. Tai užkeičiau vieną syki taip, kad vos neiškepiau.
Nu ir prirašiau čia niv temu aš. Šiaip manau, kad negalima vaikui prisidirbus ko, jo pasmerkti arba uždaryti ir namų areštą uždėti. Mano mama jei būtų žinojus ką aš išdarinėju ir jei būtų paklausus manęs kodėl taip darau - būtų gavus tik vieną atsakymą - "Įdomu man. Įdomu, noriu pajausti ant savęs"
O kaip čia kažkas rašė kad gal reiktų vaikui su mama susėdus žolės parūkyti ir apie bernus pasikalbėti - nu sakyčiau kam taip į kraštutinumus pulti. Nors manau, kad jei motina būtų rūkanti ir vaikui kokių 16 metų - laisvai galima būtų ir cigaretę surūkyti ir apie berniukus ar mergaites pasikalbėti, blogiau dėl to nebūtų.
QUOTE(Simulcika @ 2007 01 15, 13:14)
Šiaip manau, kad negalima vaikui prisidirbus ko, jo pasmerkti arba uždaryti ir namų areštą uždėti. Mano mama jei būtų žinojus ką aš išdarinėju ir jei būtų paklausus manęs kodėl taip darau - būtų gavus tik vieną atsakymą - "Įdomu man. Įdomu, noriu pajausti ant savęs"
Ir tik todėl vaikų negalima bausti ir moralizuoti. jei kas draudžiama- būtinai bus išbandyta, ir slėpti bei išsisukinėti vaikučiai puikiai moka- visgi jie pažysta mus kaip nuluptus. O temos autorei linkėčiau pelnyt dukters pasitikėjimą ir padėt jai surasdama supratingą ginekologą- kad neįžeistu mergaitės, pakonsultuotu, paskirtu kontraceptines. Lai mama įveda vaiką į suaugusių pasaulį ir parodo koks jis ištiesu, vaikams atrodo jog cigaretė smagus malonumas, jaučiasi kieti ir bet kada gali mesti
deja vargu keliems teko pasivaikščiot onkologiniam ar bendraut bandančiais atsikratyt to įpročio. O dėl svaigalų.. Ar mergaitė suvokia, kad kai ji apsvaigusi gali tapt lengvu grobiu plėšikams, prievartautojams, sadistams ir t.t. o bjauriausia, kad taip gali nuskriaust ir draugai iš vakarėlio. Kartais l. gerai truputi ikrist į brūdą, kad žinotum kaip smagu būt švariam, o tėvų pareiga pasirūpint jog vaikas neįkristu per giliai. 
Nors dar maniškiams iki paauglystės yra keli metai, bet jau dabar rūpinuosi kiek galiu kaip ten reiks su tuo "mielu" laikotarpiu išgyventi.
Save tai pamenu. Pamenu, kad buvau šiek tiek pamaištaujanti, bet šiaip geras vaikas. Tėvai neturėjo problemų, o ir pati labai anksti supratau, kad viskas tik nuo manęs priklauso. Visokie parūkymai, pasigėrimai ar su berneliais trali vali, man buvo neįdomūs ir visuomet galvojau, kad viskam yra vieta, laikas, o gal net visai neverta pabandyti. Į namus iki ryto negrįžusi esu ne kartą ir tėvų perspėti nebūdavo kaip, jei viskas netikėtai susiklostydavo. Vieną kartą tėvai buvo jau rimtai išsigandę, bet tuomet ir aš pati jau bijojau grįžti, kai iki kitos dienos pietų užsibuvau. Va tuomet pati sau pasižadėjau taip nekrėsti kvailysčių ir tėvai turi žinoti kur aš esu. Pasitikėjo manimi, nes žinojo, kad visus "skanėstus" turėsiu pati ir suvalgyti
Vyras tai visai šventasis buvo. Kad man tokius vaikus paauglystėje. Jam tik mokslai, išradimai ir panašūs dalykai rūpėjo.
Kai dirbau mokykloje, tai su paaugliais daug bendraudavau ir didžioji dalis sakydavo, kad jie mano vaikams pavydi, kokia aš būsiu super supratinga mama. Vat net pačiai įdomu ar mano pačios vaikai taip galvos
Tačiau aš jiems sakydavau, kad man lengva nuo šono kalbėti, kai nesu jų mama ar tėtis. Jie bijo dėl vaikų, jais rūpinasi ir nori tikrai apsaugoti nuo nereikalingų savęs žalojimų. Ir tie visi pabandymai nėra gerai, tegu mane nors prie kryžiaus kala, na nėra ir nebus gerai. Visaip būna: geri vaikai tampa blogiukais ir atvirkščiai. Geri ir lieka geri, blogi ir lieka blogi. Visko būna, nėra vieno recepto ir vienos taisyklės. Tačiau aš vis dar manau, kad auksinis dalykas, tai vaizdai šeimoje: jei joje tėvai moka bendrauti ir spręsti tarpusavio problemas, tai ir vaikai išmoks. Jei šeimoje tarp suaugusių yra pasitikėjimas, supratingumas, nėra melo, apgaulės ir t.t., tai ir vaikai pasitikės savo tėvais, išgirs jų žodžius, o jei ir kur paklaidžios, tai daug lengviau grįs į teisingą kelią. Gal ir naiviai galvoju, bet ne taip ir ilgai liko išbandyti "ant savo kailio" paauglius. Bijau, tikrai bijau ir jau dabar tam ruošiuosi kiek tik jėgos leidžia. Daug kalbu, aiškinu, leidžiu jiems kalbėti ir aiškinti man ...
Save tai pamenu. Pamenu, kad buvau šiek tiek pamaištaujanti, bet šiaip geras vaikas. Tėvai neturėjo problemų, o ir pati labai anksti supratau, kad viskas tik nuo manęs priklauso. Visokie parūkymai, pasigėrimai ar su berneliais trali vali, man buvo neįdomūs ir visuomet galvojau, kad viskam yra vieta, laikas, o gal net visai neverta pabandyti. Į namus iki ryto negrįžusi esu ne kartą ir tėvų perspėti nebūdavo kaip, jei viskas netikėtai susiklostydavo. Vieną kartą tėvai buvo jau rimtai išsigandę, bet tuomet ir aš pati jau bijojau grįžti, kai iki kitos dienos pietų užsibuvau. Va tuomet pati sau pasižadėjau taip nekrėsti kvailysčių ir tėvai turi žinoti kur aš esu. Pasitikėjo manimi, nes žinojo, kad visus "skanėstus" turėsiu pati ir suvalgyti
Vyras tai visai šventasis buvo. Kad man tokius vaikus paauglystėje. Jam tik mokslai, išradimai ir panašūs dalykai rūpėjo.
Kai dirbau mokykloje, tai su paaugliais daug bendraudavau ir didžioji dalis sakydavo, kad jie mano vaikams pavydi, kokia aš būsiu super supratinga mama. Vat net pačiai įdomu ar mano pačios vaikai taip galvos
Tačiau aš jiems sakydavau, kad man lengva nuo šono kalbėti, kai nesu jų mama ar tėtis. Jie bijo dėl vaikų, jais rūpinasi ir nori tikrai apsaugoti nuo nereikalingų savęs žalojimų. Ir tie visi pabandymai nėra gerai, tegu mane nors prie kryžiaus kala, na nėra ir nebus gerai. Visaip būna: geri vaikai tampa blogiukais ir atvirkščiai. Geri ir lieka geri, blogi ir lieka blogi. Visko būna, nėra vieno recepto ir vienos taisyklės. Tačiau aš vis dar manau, kad auksinis dalykas, tai vaizdai šeimoje: jei joje tėvai moka bendrauti ir spręsti tarpusavio problemas, tai ir vaikai išmoks. Jei šeimoje tarp suaugusių yra pasitikėjimas, supratingumas, nėra melo, apgaulės ir t.t., tai ir vaikai pasitikės savo tėvais, išgirs jų žodžius, o jei ir kur paklaidžios, tai daug lengviau grįs į teisingą kelią. Gal ir naiviai galvoju, bet ne taip ir ilgai liko išbandyti "ant savo kailio" paauglius. Bijau, tikrai bijau ir jau dabar tam ruošiuosi kiek tik jėgos leidžia. Daug kalbu, aiškinu, leidžiu jiems kalbėti ir aiškinti man ...
Simulcika, tavo istoriją galima pavadint "gerai kol gerai". ir tau, sakyčiau, užteko ne tiek proto, bet laimės (tą patį apie save galiu pasakyt).
pvz. dėl narkotikų. tu paeksperimentavai su žole, tau nepatiko. o jei būtų patikę? o jei būtų patikę per daug? juk čia galų gale ir ne nuo proto priklauso, kaip organizmas sureaguos. juk dauguma narkomanų nepradėjo iškart leistis ir neturėjo ketinimo narkomanais tapt.
dėl sekso. juk nėra 100proc. apsaugančios priemonės. nebent sterilizacija. jei būtum pastojus, o bernas būtų dėjęs į krūmus? arba būtų jis tau kokią ligą užnešęs. ką būtų protas ir pažymių vidurkis padėjęs?
na, bet čia pagrindinė kalba ne apie tave. reikalas tame, kad proto ne vienodai visiems duota, o dėl laimės tikras negali būt.
o tėvai tam ir yra, kad skiepytų vertybes, ir kartais velnių duotų. galų gale, juk ne viską reikia būtinai ant savęs išbandyti.
noriu tik dėl alkoholio vartojimo mest akmenį į tėvų daržą. visi suaugę kažkodėl tikisi, kad geras vaikas išgert nenorės ir laisvalaikiu butelio nepalies bent jau iki 18 metų. tuo tarpu, kiek suaugusių sugeba linksmintis negerdami? kad būtų balius, pvz. kažkieno gimtadienis, ir ant stalo -- tik sultys ir limonadas. sunkiai įmanoma. o vaikai tai viską mato ir priima. todėl naivu tikėtis iš jų kažko daugiau.
pvz. dėl narkotikų. tu paeksperimentavai su žole, tau nepatiko. o jei būtų patikę? o jei būtų patikę per daug? juk čia galų gale ir ne nuo proto priklauso, kaip organizmas sureaguos. juk dauguma narkomanų nepradėjo iškart leistis ir neturėjo ketinimo narkomanais tapt.
dėl sekso. juk nėra 100proc. apsaugančios priemonės. nebent sterilizacija. jei būtum pastojus, o bernas būtų dėjęs į krūmus? arba būtų jis tau kokią ligą užnešęs. ką būtų protas ir pažymių vidurkis padėjęs?
na, bet čia pagrindinė kalba ne apie tave. reikalas tame, kad proto ne vienodai visiems duota, o dėl laimės tikras negali būt.
o tėvai tam ir yra, kad skiepytų vertybes, ir kartais velnių duotų. galų gale, juk ne viską reikia būtinai ant savęs išbandyti.
noriu tik dėl alkoholio vartojimo mest akmenį į tėvų daržą. visi suaugę kažkodėl tikisi, kad geras vaikas išgert nenorės ir laisvalaikiu butelio nepalies bent jau iki 18 metų. tuo tarpu, kiek suaugusių sugeba linksmintis negerdami? kad būtų balius, pvz. kažkieno gimtadienis, ir ant stalo -- tik sultys ir limonadas. sunkiai įmanoma. o vaikai tai viską mato ir priima. todėl naivu tikėtis iš jų kažko daugiau.
QUOTE(Dios @ 2007 01 18, 12:51)
noriu tik dėl alkoholio vartojimo mest akmenį į tėvų daržą. visi suaugę kažkodėl tikisi, kad geras vaikas išgert nenorės ir laisvalaikiu butelio nepalies bent jau iki 18 metų. tuo tarpu, kiek suaugusių sugeba linksmintis negerdami? kad būtų balius, pvz. kažkieno gimtadienis, ir ant stalo -- tik sultys ir limonadas. sunkiai įmanoma. o vaikai tai viską mato ir priima. todėl naivu tikėtis iš jų kažko daugiau.
Su tuo 100 % sutinku. Iš savo šeimos patirties. Mes su vyrų begalo mažai vartojam alkoholio. Vienas kito nesam matę girtų
Kai užsuka draugai, kartais alaus kokį butelaitį išgerdavom, kartais martinio su ledukais stiklinaitę. Ir visai nieko blogo negalvodavom, kad vaikai mato. Tai kartą dukra ir sako: "ir vėl pijokausit?" Aišku pradžioje mes chi-chi-cha-cha. Bet paskui pagalvojom, kad vaikas viską kitaip supranta ir jis bus teisus, jei darželyje/ mokykloje pasakys, kad vakar tėvai gėrė. Paskui būdami pas senelius dar tokių vaizdelių pripasakojo, kad atrodo, kad ten kažkoks bomžynas. O seneliai kai pasakoja, tai viskas kitaip atrodo. Tačiau vaiko galvelėje tie vaizdai o jojoj kokie piešiasi. Todėl dabar labai griežtai šalia vaikų jokio alkoholio. Jei vyksta suaugusiųjų vakarėlis, tai suorganizuojam kažką taip, kad ten vaikų nebūtų. O jei vaikai yra, tai alkoholio, bent mūsų namuose negeriama. Tačiau visai neseniai išgirdau kaip tarpusavyje vaikai kalbėjosi (7 ir 6 metų). Maždaug: anksčiau tėvai gerdavo, o dabar kaip pasitaisė, nebegeria ir draugai tapo kokie teisingi, visai negeriantys. Turbūt suprato, kad gerti yra blogis ir kenkia sveikatai. Va taip. Vaikų akyse mes buvom geriantys tėvai. Ir visai tai nejuokinga.
Dios, kas del berno, tai ka? nori pasakyt, kad kai esi pilnametis tai ir kontracepcija 100proc. apsaugo, ir ligu nebeuznesa niekas niekam? Nemanau, kad cia amzius labai jau svarbu, jei yra ir pasitikejimas ir galu gale jausmai.
o del viso kito tai sutinku, bet va - jei proto neturesi tai ir laime nieko nepades, nes tiesiog ja nepasinaudosi
o del viso kito tai sutinku, bet va - jei proto neturesi tai ir laime nieko nepades, nes tiesiog ja nepasinaudosi
QUOTE(RamuneM @ 2007 01 18, 13:11)
Va taip. Vaikų akyse mes buvom geriantys tėvai. Ir visai tai nejuokinga.
beda ta, kad vaikai mato ne tik tevus, bet ir tevu draugus, draugu tevus, kitus suaugusius. pas mane tevai irgi beveik negeriantys, nebent per naujuosius ar gimtadienius sampano taures pakilnoja. bet kai jie papasakoja, va -- darbe buvo balius -- Jonas apsiveme, Kazys po stalu nugriuvo. O darbovietes solidzios, tokios kur zmones diplomuoti ir kostiumuoti. tai kazkada su mama kalbejom ta tema, tai as sakau -- jeigu visuomeneje gerbiami, issilavine asmenys taip elgiasi, tai kaip galima noret is jaunimo daugiau blaivybes ir galu gale -- kulturos?
QUOTE
Dios, kas del berno, tai ka? nori pasakyt, kad kai esi pilnametis tai ir kontracepcija 100proc. apsaugo, ir ligu nebeuznesa niekas niekam? Nemanau, kad cia amzius labai jau svarbu, jei yra ir pasitikejimas ir galu gale jausmai.
reikalas tas, kad jeigu nepilnameti tokios problemos istiks, tai visa kose tures srebti tevai. nes be tevu paraso siais laikais net gydytojai neisileidzia. ir tokiu atveju joks pazymiu vidurkis reiksmes nebeturi.
o jausmai -- zinoma, yra meile ir i ja daug vilciu visad dedama, tik deja negali uz ja garantuot.
QUOTE(Dios @ 2007 01 18, 18:12)
beda ta, kad vaikai mato ne tik tevus, bet ir tevu draugus, draugu tevus, kitus suaugusius. pas mane tevai irgi beveik negeriantys, nebent per naujuosius ar gimtadienius sampano taures pakilnoja. bet kai jie papasakoja, va -- darbe buvo balius -- Jonas apsiveme, Kazys po stalu nugriuvo. O darbovietes solidzios, tokios kur zmones diplomuoti ir kostiumuoti. tai kazkada su mama kalbejom ta tema, tai as sakau -- jeigu visuomeneje gerbiami, issilavine asmenys taip elgiasi, tai kaip galima noret is jaunimo daugiau blaivybes ir galu gale -- kulturos?
Ir vėl tu visu 100% teisi. Mes tai nepasakojam tokių dalykų, nes gal ir keistai nuskambės, bet darbe tokiose "pasigerkime" nedalyvaujame. Bet bendrai paėmus, tai tikrai, kad iš jaunų žmonių reikalaujama nepagrįstai perdaug, kai pavyzdys visai kitas. Ir taip visur. Tik paskui kažkaip iš tų suaugusiųjų subręsta super teisuoliai ir moralistai, kurie mato tik juoda-balta
Deja.
QUOTE(Sijule:) @ 2007 02 01, 20:20)
O diržu ar šlanga neperauklėsi jokio paauglio, aš pati tokiu atveju ne klausyčiau, o kerštaučiau
aš pati jau mama.. bet tai ką parašei man visai nesvetima ir dar puikiai priisimenu.... mano mama buvo pakankamai liberali.. aš kažkada buvau padauža... bet dar gilesnėj vaikystėj jei prilupdavo diržu, tai tik ir norėdavosi kuo didesniu zbitkų prikrėst... o šiaip šaunuolė esi
aš su baime laukiu kai mano babaužiukas užaugs.. man klaiku kai matai kokį 10-13metų berniuką ar mergaitę rūkąnt
siaubas.. aš tokių metų dar su barbėm žaidžiau 
o šiiap pabandžiau visko ko galėjau... ir nesigailiu nieko... ir pritariu tau kad svarbiausia atvirumas ir pašnekesiai.. pas mus šeimoj to nebuvo apie viską sužinojau ne iš tėvų... gaila....
Mano dukros mokykloje buvo paskaita septintokams ir vyresniems apie narkotikų ir kitų svaigalų žalą. Rodė ir video, ir nuotraukų. Dalino visiems po tokias trumpas knygeles. Neseniai važiavome pas draugus į Nidą ir dukra kažko paklausė apie narkotikus, tai visą kelią taip ir pradiskutavom 
