Myliu savo vyrą, bet jis paliko mane

Sveikutes visos,
Aišku keistai čia pasirodys, kad ne iš šio nei iš to dabar vėl gryžau i sita tema. Bet kazkaip noras kilo padaryti reziume. Susitvarkiau savo gyvenima isties gerai: dirbu megstama, gerai apmokama darba, keliauju, esu visiskai rami, vaikai irgi labai pasikeite, pasidare mano draugai didziausi. Vyresnelis jau net kalba, kad jam labai gerai taip gyventi kaip dabar mes gyvenam. O as nusprendziau padaryti dovana savo mamai ir vyresniam sunui-nupirkau kelione i turkija ir issiunciau juos pailseti. O su mazuoju likau pati: nuvedu i darzeli, begu i darba, vakarais leidziu laika su vaiku. Zdz viskas puiku. Dar kas idomu, kad tai pirmoji mano pačios apmokėta kelionė, nes nė karto nesu tokių dalykų dariusi Be to pardaviau savo seną klipata mašiną ir dabar renkuosi naują. Pirmą kartą turėsiu mašiną savo pačios lėšomis nusipirktą ir kas svarbiausia, kad dar naują. Be to geras jausmas kai pati galiu sau pirkti dar geresnius daiktus, nė gyvendama su vyru. Dabar geriau rengiuosi, vaikai geriau aprengti, lanko įvairias mokyklas lavinimosi. Mąstau kaip pasikeisti būsta, kad būtų didesnis, bet gal kol kas šį dalyką paliksiu ateičiai. Ždž finansus savo išsisprendžiau. O geriausia naujiena ta, kad sutikau žmogų, kuris mane priima tokią kokia esu, su visais mano čiūdais Esu tikrai laiminga ir džiaugiuosi gyvenimu. O savo vyrui vis profilaktiškai karts nuo karto pasakau AČIŪ, kad mane paliko Taigi įmanoma viskas, tik reikia mokėti savęs nenuvertinti ir jokiais būdais nepasiduoti blogai nuotaikai.

Saunuole Tu NERAMIOJI... Dziugu kad atsitojai ant koju...
Taip noreciau tiket kad taip pat bus ir pas mane...Einam skyrybu link,nors dar gyvenam kartu...yra trecias zmogus..is jo puses...
Kad ir kaip aman skaudu stengiuos graziai su juo bendrauti...bet jis...atrod megausjasi skaudindamas.Sakau kaip bebutu viskas buis gerai,isgyvensim.O jis-as tai isgyvensiu,o tu...? Nu kam...kam taip skaudint,juk ir taip vos laikausi kad galeciau kalbet su juo be asaru....

Džiaugiuosi už tave neramioji Šaunuolė
perskaičiau Tavo pirmą ir paskutinį pasisakymą ir apsiverkiau nes dabar aš blaškausi ir laukiu kada galėsiu kaip Tu pasakyti savo buvusiam vyrui ačiū už tai kad mane paliko. Jau praėjo pusmetis, jau buvo kaip ir dienos šviesesnės pasidariusios, bet... užteko pamatyti jį einantį su nauja savo drauge ir vėl viskas grįžo... Tiesiog būna minučių, kad taip suspaudžia širdį, na bandžiau aš su juo atsisveikinti mintyse, kad tu jau ne mano jau nebe mano žmogus. Ir kai užeina tos blogos minutės tiesiog negaliu net pagalvoti, kad jis ne mano, juk jis mano žmogus, mano brangiausias buvo 12 metų. Sorry, kad aš čia taip, tiesiog rytoj mano gimtadienis ir matyt visos emocijos dar suaštrėjo
Wilmina Tu tiesiog mano likimo sesė iš pradžių irgi dar gyvenom kartu o iš tikrųjų tai atskirai, o paskui išvis išsikraustė Stiprybės Tau, gal dar viskas pasikeis, tikėk gal viskas bus taip kaip tu norėsi. Gal mums skirta kažkiek skausmo, kad paskui sulauktumėm didelio džiaugsmo
Papildyta:
Atsiprašau, ne taip vardą parašiau Wilmita

Labutis,
Begalo džiaugiuosi kad vėl atradai džiaugsmą, meilę, savąją laimę. Skaičiau ir verkiau, tik iš džiaugsmo, kad nepalūžai, kad atsitiesei, kad vėl esi laiminga.
Lai visos svajonės pildos

Vaje kaip šaunu. Malonu skaityti kaip moterys puikiai pačios susitvarko Laimės ir tikros meilės tau

Šaunuolė O kaip vyro gyvenimas susiklostė?

Taip...liudna kad tas pats pas tave buvo-yra...bet kartu smagu kad yra tokioj pacioj situacijoj zmoniu is kuriu gali imti pavyzdi kad jie sugebejo atsitiest,kad yra zmoniu kuriems vis dar sunku ir galima pasiguosti...
o siandien yra ta diena,kada pries 5 metus buvo nuostabiausia diena gyvenime...

Sveikute,
Kaip šiandien laikaisi, gal saulutė ryškiau šviečia? Aišku aš visko nežinau apie jūsų situaciją, tik kiek supratau Tave su malonumu skaudina O ar bandėt pasikalbėti iš "dūšios" kodėl jis taip daro ir kodėl iš vis taip padarė? Gal dar galima ką pakeisti. Juk kad taip atsitinka niekada vieno kalto nebūna Aš savo dūšią savo buvusiam MB atvėriau iki pat gelmių tik tada, kai pasakė, kad išeinu, iki tol to man neleido daryti mano principai, nors ir nieko nelaimėjau, nes pasakė, kad myli kitą... Tik pasakė, kaip aš tavęs nepažinau... O aš žinau , kad dariau didelę klaidą nes NEBUVAU SĄŽININGA PATI SU SAVIMI, mylėjau labai, bet turbūt nemokėjau to parodyti ar nenorėjau to parodyti

Sweikute...
Siandien jis menesiui laiko isvyko i komandiruote i vokietija...Vakar isvaziavo lagamino pasverti ir gal 3val negrizo.Pasirodo uzsuko atsisveikinti su ta merga kuri jam visa prota knisa...Aisku ten tam nuomojamame bute ne tik ji bet dar 4draugai-grupiokai gyvena,bet faktas kad buvo ir mate ir ja.SAkau gal ir permiegot spejai?supyko baisiausiai...Padariau vakar paskutine vakariene asaras sluostydamasi...nezinau...esu ant tokios ribos kad nezinau,gal tai buvo paskutinis musu vakaras kartu...nors mes tebemiegam kartu...uzmigo vakar jis mane apsikabines...ryte ne karta pabuciavo...nesuprantu jo elgesio...sako kad nemyli,sako kad as ji nervinu vien savo buvimu...kad nemiela grizti po darbo namo...bet tai ko jis neina lauk...as jo neveju nors tie zodziai kaskart kai asarom paplustu ant liezuvio galo...(as dar skyrelyje SKIRIUOSI lankausi,tai ten siek tiek daugiau gal yra)

Aisku sunku padaryt, lengva patarti. Na bet nustok kankintis! Žinok, kad tas bambagyslės nukirpimo momentas sunkiausias (t.y. tavo atsikabinimas nuo vyro ir neberegavimas į jo visokias nesamones), bet tai įmanoma, galiu tau tą užtikrinti. Pati patyriau visa tai. Svarbiausia mylėk save. aš kai pradėjau elgtis, kad vyras visiškai man dzin patapo, kai nustojau graudžias ašaras liet, tada ir jis kažkaip keistai pradėjęs buvo elgtis: atvežęs vaikus vis ilgiau užtrūkdavo, vis kažką pakalbėt norėdavo. Na, o aš vaidindavau, kad labai daug reikalų turiu, tipo labai visa užsiėmusi. Po to prieš jo atėjimą pasipuošdavau, dar suvaidindavom spektaklį su vaikais, kad ale pas mus diskotekos vyksta, kad mes klausom muzikos garsiai ir šokam, linksminamės ir net, ups neišgirdom, kad TAMSTA, atėjote Na, tai jam jau kažkaip neramu pradėjo darytis, bo gi matote mums labai super gyvenimas ir be jo. Na po truputuką jam neramu pradėjo darytis ir vis norėdavo išidamas apsikabint ir pabučiuot. O aš tipo sakydavau, kad kaip ir man jau dzin tie jo apsikabinimai. Tai vis mane per dantį patraukdavao, kad gi gali savo mielą žmoną apkabinti... Na, net nežinau ar čia ta mano ignore programa taip suveikė man pačiai ar šiaip laikas žaizdas užgydė, bet esmė ta, kad man iš tikrųjų pradėjo darytis dzin jisai. Netgi turėjau tokią terapiją sau susigalvojusi, kad kai tik apninka liūdesys ir pradedu savęs gailėtis kokia nabagėlė aš be vyro, iš karto imdavau kažką veikti asmeniškai sau(pvz grodavau, piešdavau, skaitydavau vaikams pasakas ir neleisdavau savo mintims ilsėtis ir dirbdavau ties tuo, kad man pačiai laiko trūksta ir kad JIS per daug kišasi į mano mintis) Tai vat, tokios procedūros iš asmeninės patirties.

Svarbiausia mylėk save. aš kai pradėjau elgtis, kad vyras visiškai man dzin patapo, kai nustojau graudžias ašaras liet, tada ir jis kažkaip keistai pradėjęs buvo elgtis: atvežęs vaikus vis ilgiau užtrūkdavo, vis kažką pakalbėt norėdavo. Na, o aš vaidindavau, kad labai daug reikalų turiu, tipo labai visa užsiėmusi. Po to prieš jo atėjimą pasipuošdavau, dar suvaidindavom spektaklį su vaikais, kad ale pas mus diskotekos vyksta, kad mes klausom muzikos garsiai ir šokam, linksminamės ir net, ups neišgirdom, kad TAMSTA, atėjote Na, tai jam jau kažkaip neramu pradėjo darytis, bo gi matote mums labai super gyvenimas ir be jo. Na po truputuką jam neramu pradėjo darytis ir vis norėdavo išidamas apsikabint ir pabučiuot. O aš tipo sakydavau, kad kaip ir man jau dzin tie jo apsikabinimai. Tai vis mane per dantį patraukdavao, kad gi gali savo mielą žmoną apkabinti... Na, net nežinau ar čia ta mano ignore programa taip suveikė man pačiai ar šiaip laikas žaizdas užgydė, bet esmė ta, kad man iš tikrųjų pradėjo darytis dzin jisai.
Zinok pilnai tikiu kad tai padeda...Bet as durniuke jau nurimstu nurimstu ir pasiziuriu budavo i ji,pagalvoju kas buvo palnuota,kiek svajota...kiek demesio anksciau sulaukta...ir taip abydna pasidaro...asaros upeliais teka....o ji atrodo tai veikia kaip palaikomoji terapija,ir toks pasiputes vaikstineja...ziuri ciniskom akim i mane... tipo o ma pochuiu,nors apsimyzk bezliumdama
Mano mamai panasi situacija buvo,zliumbe zlimbe...tai metus laiko su tevu atskirai gyveno,o kai atsisitojo ant koju,susidejo langus i nama,namus isremontavo po metu laiko grizo tetis ir issiveze i londona...nu ir ka...jau pora metu gyvena jie ten Nors mama sako-kartais pagalvoju-velniams man reikejo taikytis...
Na tai va...ziuriu mums su suneliu visai neblogai sekas-nupirkau detales ir sutaisiau dviratuka vakar kur nesugebejo "brangusis"to padaryt... Pati po miesta su masiniuku pradejau vazinet,nors 5m teises turejau bet nevaziuodavau. Ryt vaziuosiu mazeliui pasa padaryt,ir liepos vidury porai sav pas tevus i londona pabut vaziuosiu....
Skambino siandien jis...balsas toks saltas.... Zinutes ir tik apie vaika...nerasau ir as jam...turbut pades man tas menuo nuo jo atsalti...Tik va reikia tokiu protingu minciu pasiskaityti karts nuo karto...nes vistiek toks silpnumas uzeina

[quote=wilmita,2007 06 19, 17:03]
Zinok pilnai tikiu kad tai padeda...Bet as durniuke jau nurimstu nurimstu ir pasiziuriu budavo i ji,pagalvoju kas buvo palnuota,kiek svajota...kiek demesio anksciau sulaukta...ir taip abydna pasidaro...asaros upeliais teka....o ji atrodo tai veikia kaip palaikomoji terapija,ir toks pasiputes vaikstineja...
tai vat ką gi tu čia dabar rašai?? galvoji kas buvo planuota ir t.t-nugi gailiesi savęs. Nustok savęs gailėtis, juk nieko nepakeisi, juk tai praeitis tavo. Kaip tu galėsi įsileisti į savo gyvenimą kažką naujo, jei nesugebėsi atsikratyt savo praeities. Nu ir ką, mano diedas baigia namą statytis, kurį suprojektavau pati su architektu, važinėjasi su mano mašina(kurią išeidamas pasiėmė iš manęs), važinėjasi su motociklu, kurį mes su draugu jam išrinkom(nes rinkausi kaip sau ), nu ir kas....irgi pamąstydavau kaip trūksta rytais kavos į lovą, kaip trūksta jo dėmesio(kurį kažkada gaudavau), kaip čia vaikai be tėvo bus ir raudodavau vėl. Bet gi viskas taip laikina, todėl reikia sukaupti visą savo stiprybę ir gyventi sau ir savo vaikams. Dabar man net juokas ima, kad verkiau dėl jo: atvažiavo pas mane, fui pasižiūriu ir sakau, ar tu toks mažas buvai ar tik dabar susitraukei??? Sako buvau toks Nes aš kai kablus užsidedu, esu už jį gerokai aukštesnė Po to žiūriu, stovi su briketų pilna burna. Fui galvoju koks netikęs . Jis man sako, kad tu labai gerai atrodai, o aš jam, kad apie tave to paties negaliu pasakyt. O geriausia buvo dar, kai sugalvojo mane truputį pagražinti tokiam eksperimentui: ždž draugė visažistė padarė makiažą, gavau rūbus išsimatuot, nu dar Rimdžius plaukus nudažė, nukirpo, nu ždž stilistai padirbėjo nuo dūšios. ir ką tu sau galvoji, draugės pamatė, tai net stalčiai atsidarė, sako atrodai kaip už 1 mln dolerių. Na tai aišku ir dar sugalvojau priežastį vyrui pasirodyt, kad tokią lėlę pamatytų. Nu tai tas kai pamatė, tai išvis negalėjo atplėšt akių. po to ant rytojaus pylė per skypę savo pasisakymus apie tai kokia aš nerealiai graži. Tai jam trumpai ir aiškiai pasakiau, kad deja, deja, gal ir graži, bet jau nebe tavo nosiai ir kad gali žiūrėt ir varvint seiles Tai pasipylė pasiūlymai, kad gal susitinkam kada.... O aš nosį savo riestą, dar labiau užkėliau į viršų ir pasakiau, kad net nebeprasidėčiau su tavim, net jei ir paskutinis vyras būtum žemėj, kad geriau vibratorių isigyti.
Na, nukrypau truputį, o norėjau kažkaip tave wilmita paguosti, palaikyti. Ar darai ką nors tokio, kad padėtum sau, ar tik gailiesi savęs??? Tu nepyk ant manęs, gal aš čia per stipriai šneku, bet iš tikrųjų nuoširdžiai noriu padėti tau išsikapanoti.