Bet Samis, kad ir kaip uz savo rustaus veido sleptu jausmus, vis del to myli jis savo vaikus, rupinasi, ir as bent jau matau, kad jis Kuzeju labiau myli, vien tai, kad rupinosi, kad jam kaleime nieko nenutiktu, isvis jie abu panasus, abu slepia savo jausmus, nenori pasirodyti kokie istikruju yra-jautrus, mylintys, verkiantys...jie man isvis abu tokie kaip sielos broliai, net kalbedami ar tyledami jie ta pacia tyla, tiek daug pasako...O Giunejus - mamos vaikas, mamos neissipildziusiu svajoniu igyvendintojas,jos pasididziavimas.. todel mama ji ir palaiko labiau, net ir ta pacia avarijos diena, juk Giunejus mokesi,sieke gyvenime pasiekti daugiau,manau visi suprato, kad jo laukia tikrai gera ateitis, o is Kuzejaus manau buvo tikimasi jei ne anksciau tai veliau, kad lauks jo kaleimas, todel suprantu net ir ta mama kuri ji kaltino, nes realiai kazkiek jis ir kaltas, nes jei Giunejus nebutu jo ejes parsivesti, nebutu buve ir avarijos, bet cia velgi kas butu jei butu...manau abu jie vienodai kalti del avarijos, abu ta kalte ir isperka...
Dzemre mamukas man labai patinka, tokia turkiska fyfa

jos rupestis dukterimi man toks suprantamas, o jau kaip grazu ziureti, kokie ju grazus santykiai su dukra, pasipyksta ir vel susitaiko, kaip tikram gyvenime
Kaip galima nemyleti turku, vien uz tai kad kuria tokius puikius, gyvenimiskus serialus..juos ant ranku nesiot reikia..kartu su lnk

kad nebekisa meksikieciu slamsto, o rodo tokius puikius filmus