QUOTE(pikkolo @ 2014 11 05, 13:02)
Trūksta bendravimo su tėčiu (bent jau mūsų atveju).
Maniškiui ne, paprasčiausiai toks charakteris, MB vaikystėj toks pat buvo
QUOTE(adrija @ 2014 11 05, 13:16)
O kodel jus taip sureiksminat pikollo ir majadi atvejus?
Tai juk vaikai,ju augime buna ivairiu tarpsniu.Man tai atrodo visiskai normalus vaikai.
Mano maziukas yra be galo jautrus berniukas.Bet as jokiu budu tao nelaikau patologija.

Jis labai nedrąsus, jautrus, susigraudina greit, toks "ptičku žalko", bet kai prisijaukina aplinką tai ohoho koks

, matytumėt kas dedasi per gimtadienius

. Galvojau, sunku bus mokykloj, stumdys visi, bet nieko panašaus, visi draugai, galėtų į gimtadienius visą klasę susikviestų. Matau kaip vaikai nori su juo draugaut

. Bet va kol susiraugauja... Prisimenu kaip į muzikos mokyklą pirmus metus vedžiau

, su niekuo nedraugaudavo, atsėdėdavo pamokas ir tiek, kaip į katorgą važiuodavo. O dabar su malonumu, pilna ir ten draugų
Papildyta:
QUOTE(Ašaka @ 2014 11 05, 13:21)
Nuoširdžiai nesuprantu, kuo blogai, kad vaikas nuo mažumės pratinamas suvokti, jog tai, kas jo, yra jo, ir atvirkščiai? Juk jei aš, tarkim, turiu gražią suknelę, tai su Jumis, Adrija, ja neprivalau dalintis,
jei to nenoriu. O Jūs man, vėl gi, ar duotumėte savo rankinę panešiot, jei aš jos užsigeisčiau? Tai kodėl vaikus reikia mokyti elgtis kitaip, nei mes, suaugusieji, elgiamės?

dėl šio punkto, bet pirmasis apie ragavimą iš visų bliūdų

...