QUOTE(Hmmm... @ 2014 11 04, 21:31)
Savaitgalį turėjau garbės pastebėti vaiką, kuris auginamas pagal naujausias teisingo auginimo teorijas. Tėvai labai daug domisi, kaip tinkamai bendrauti su vaiku, kaip su juo užsiimti, perka knygutes, vaikšto į kursus... tokio absurdo seniai nebuvau mačiusi. Vaikui dabar 5 su viršum. Atsisėda prie stalo, apčiupinėja ir vos ne aplaižo viską, kas sukelia susidomėjimą, ir padeda atgal. Tėveliai šypsosi ir ramiu balsu, žiūrėdami vaikučiui tiesiai į akis (atsitūpę, kad būtų vienam lygy, kaip pagal taisykles priklauso), sako "taip negražu, mažuti", paglosto galvytę, apkabina, ir sėda toliau ramiai prie stalo. "Mažutis" apsidairo, ir eina prie sekančio "bliūdo" ieškot ko nors skanaus. Tėvai nieko nebesako (matyt jaučiasi pareigą atlikę ir dabar jau ramiai laukia, kol "mažučiui" dašus, apie ką jie čia. Gerai dar kad iš lėkštės tiesiai nieko neėmė, tai kiek buvau įsidėjus, tiek ir užteko.
Vaikas taip pat auginamas dvasia "tu neprivalai duoti savo daiktų, jei nenori". Atsineša kuprinę, pilną mašinyčių ir kitokių "lobių". Prieina mano vaikas tiesiog pažiūrėt. Tas baisiausiai išsigandęs puola visus daiktus saugot ir kraut atgal

Maniškis (3 m.) sako "gal gali duoti ir man vieną pažiūrėt?" Anas jau panikoje, kiša viską kuo greičiau, dar ir nugara užstoja, kad neduok die nepaimtų

Man jau juokas pradėjo imt, pasiėmiau savąjį ir nuėjom mes žaist kitą žaidimą. Tėveliai sėdėjo šalia ir šypsojosi

Finale vietoje to, kad su mumis eitų žaist, vaikas visą vakarą prasėdėjo ant kuprinės (tiesiogine ta žodžio prasme) ir "prasaugojo" tai, kas niekam nebebuvo įdomu.
Nu čia tik pora tokių ryškiausių epiozodų, visumoj galiu pasakyti, kad knygos aniems nepadėjo
Šiaip tokie supermamytės/supertėveliai atrodo gana komiškai.
bet tai visiškai nereiškia, kad jei nemuši savo vaiko diržiuku per subinytę, automatiškai esi va toks va.
Berods minėjau - manęs mama nėra nė karto baudusi fizine bausme. Kažkaip rasdavo kitų būdų susitvarkyti, o apie tokias situacijas, kokią aprašėt, net minties nebūtų galėję man kilti