Nostalgija dvelkianti pasaka arba Alpių karalystėj

12 diena. 2013 m. liepos 13 d., šeštadienis

…Nors realiam gyvenime mudu su vyru esam ankstyvi vyturiukai, šįryt kaip niekad ilgai miegam Galbūt ir dar ilgiau būtume snūduriavę, bet išgirdom kažkokius keistus garsus - lyg kažkas aplink palapinę šmirinėtų Kas belieka – keliamės ir lendam laukan Išvydus tai, kas sukėlė nerimą, toks nevaldomas juokas suima, kad sunku žodžiais apsakyt Spėju net vyrą apkaltinti: prigirdei vakar karviukų prižiūrėtoją vynu, tai „vaikai“ iš darželio sugebėjo pabėgti Gražūs tokie, net garbanoti









…Na, jei jau pakilom, tai gurkšnodami kavą galim aptarti šios dienos planus Gal vertėtų paminėti – iš tiesų – nei vakarykštės Italijos, nei ateinančių kelių dienų Prancūzijoj, šioje kelionėje net neturėjo būti Jos atsirado tik lietui privertus mus atsisakyti Austrijos Prieš kelionę maniau, kad iš Gruyveres suksim tiesiai į Vokietiją, o, pasirodė, kad likimas mus nuvedė visiškai priešingon pusėn Džiaugiuos, kad išsvajotų pamatyti vietelių Europoj nemažėja ir pasikeitus planams, drąsiai galiu improvizuoti keisdama kelionės maršrutą Tereikia tik pabandyti “atgaminti”, ką viena ar kita “varna” mano kelionių atlase galėtų reikšti Kartais - prisimenu, kartais - nelabai, bet visuomet žinau, kad po kiekviena mano “varnele” slepiasi kažkas ypatinga Va, kad ir vakarykščios “varnos” – Aosta ir Fenis pilis - paliko kur kas didesnį įspūdį nei galėjau įsivaizduoti Šiandien, tikiuos, bus ne ką prastesnė dienelė Kraunamės mantą ir vėl leidžiamės į kelią. Vėl raitom mažąja Sankt Bernardo perėja viršun Vakar jau matytas ežeras



…Ir mažosios Sankt Bernardo perėjos viršus - čia jau prancūziškoji jos pusė



...Ir perėjos simbolis - senbernaras - nors ir netikras, bet vistiek mielas



...Minkštučiai suvenyrai



Papildyta:
…Perėjos viršuj esanti kalnų koplytėlė



…Paminklas garsiajam vienuoliiui Bernardui atminti





…Romantiškas suolelis Einam prie jo - prisėsim ir pažiūrėsim, koks vaizdelis iš čia atsiveria

…Kalnais raitom toliau: Sankt Bernardo perėją keičia gerokai žemesnė La Rosiere











...Pagaliau ir išsvajoti senbernarai Senutėliai tokie, bet jau kokie aršūs Sunervinau matyt šiuos "meškiukus" neduodama ramybės Įkišau tarp vielų objektyvą, norėdama juos nufotografuoti, tai kaip puolė – vos fotikas vieno jų dantyse neliko O, įsivaizdavau, kad šie šuniukai visiški geriečiai





…Ką gi, svajonė išsipildė – senbernarus pamatėm, dabar didžiųjų Alpių keliu (Route des Grandes Alpes) sukame link vienos aukščiausios automobiliu pasiekiamos Col de l‘Iseran kalnų perėjos Norint pasiekti šią perėją teks net į 2770 m aukštį užraityti Tikimės, kol perėją pasieksime, ne vieną gražią vietelę išvysime Tik įsukus į kelią, užmatom ant kalno stovinčią gražią bažnytėlę



...Netrukus turime sustoti - kelias trumpam uždaromas, kad malūnsparnis galėtų paimti kokį tai krovinį

…Didžiųjų Alpių keliu kylam aukštyn Netrukus pamatom tolumoj šmėžuojantį ledyną su nediduku kriokliuku





...Važiuojant tuneliais, tenka ir po kriokliais palysti



...Kalnų peizažai šiam kely taipogi žavingi









Papildyta:
…Gražus ir kely sutiktas, užtvenktas Lac du Chervil ežeriukas

Aidluka net piktžoles taip įkomponuoja kadre, kad negali atsižiūrėti

Keliaujam toliau

…Pasiekiam vieną iš Val d'Isere miestelių La Daille Suprantu, kad Val d'Isere slėnio miesteliai yra tiesiog žiemos malonumų rojus

http://www.valdisere...ldisere/accueil

…Bet, ir vasarą, išvydus La Daille’s gėlynus (šįkart normalius – ne piktžoliškus ) sustingstu be žado Ryškiaspalviai lubinai ir didžiulės aguonos tokį užburiantį grožį sukuria, kad sunku net žodžiais apsakyti















...Pats La Daille irgi labai gražus - kaip ir visi kiti šio slėnio miesteliai, apstatytas akmeniniais nameliais

...Išvažiuojam iš La Daille's Noriu parodyti, kaip atrodo šio slėnio miestelius žyminčios nuorodos Atrodo, kur bevažiuotum, vis Val d'Isere Tik, pamatę keletą tokių ženklų, supratom, kad tikrasis kiekvieno kaimuko pavadinimas, lyg tarp kitko, nuorodos apačioj, skliausteliuose, yra pažymėtas



...Pakely pamatę sustatytus įdomius traktoriukus, irgi turim sustoti Visai įdomu pamatyti, kokiom technikos priemonėmis yra valomi kalnų keliai

...Kylam viršun – laukiniai pakelės gėlynai ne ką prastesnį nei ką tik matyti "naminiai" La Daille'j













Papildyta:
…Užsimiršti, kur keliaujame, neleidžia slėnį žyminčios vėliavėlės – jų čia tikrai netrūksta



… Kylam dar aukščiau: kalnai "plikėja", sniego vis daugėja Atrodo, visai neseniai buvom sustoję prie Lac du Chervil ežeriuko, o dabar jį, iš aukštybių, vos įžiūrėti galima











...Kai kur sniego lopinėliai atrodo, lyg krauju būtų pasruvę

nesusilaikau... nu jau nuotraukų groooožis... - absoliučiai fanė jaučiuosi, ir labai laukiu toliau nuosatbių matytų vaizdelių.. Koks kaifas juos kito žmogaus akimis pamatyt, o dar toookio fotografo akimis!
keliaujam - laukiam!

Juki, dėkui

---------------

...Na, ir Col de L'Iseran viršūnė - aukščiausia kada nors mūsų pasiekta kalnų perėja Vaizdai perėjos viršuje nėra iš kojų verčiantys, bet vistiek gražu: ir nemaža bažnytėlė stovi, ir vieną kitą altorėlį kalnams pastatytą aptinkam Šiaip, mane kiekvienos perėjos viršuje žavi ten tvyranti tokia gera aura: visi keliautojai laimingi, atsipalaidavę, lengvoj euforijoj paskendę















...Pavaikštinėjam, akimis nulydim nuriedančius riaumojančius “keliautojus” - netrukus ir mes raitysim kiton perėjos pusėn





Papildyta:
...Šiek tiek nusileidę net veikiančią slidinėjimo trasą pamatom Negalim savom akim patikėti, bet pora žmogeliukų kaip tik leidžiasi nuo kalno

Labai labai aciu uz tokias nuostabias nuotraukas ir aprasymus! Toki puiku laiko praleidima jusu deka turiu,nekantriai laukiu nauju nuotrauku.Atrodo,net kartais vaziuoju serpantinais,ziuriu i pravaziuota kelia is virsaus zemyn Lengva isivaizduoti,nes uzpraeita vasara keliavome va taip su masina po Norvegija,miegojome kempinguose...Ech...

Smaika, džiugu, kad patinka su manim keliauti Mes praėjusią vasarą irgi buvom Norvegijoj – tai vis pagalvodavom, kad po Alpes, tik kur kas mažesniais aukščiais, važinėjam Dabar, atrenkant nuotraukas šiam reportažui, ne kartą aplankė jausmas, kad čia ne Alpės, o… Norvegijos kalnų keliukai Ypač tas užpelkėjęs ežeras Italijoj - bent jau man, jis visiškai niekuo nesiskiria nuo skandinaviškų grožių

…Pakeliaukim dar po Prancūziją Šiek tiek paraitę žemyn Col de L'Iseran perėja, sukam į kalnuose esantį nenusakomo grožio autentišką Bonneval-sur-Arc kaimelį Bent jau man, šis, pasakiškas akmeninis kaimukas, pasirodė tikrų tikriausia nerealybe Gal neverta daugžodžiauti – tiesiog, eikim pasivaikščioti po patį nuostabiausią mano gyvenime matytą kalnų kaimelį