Nostalgija dvelkianti pasaka arba Alpių karalystėj

...Leidžiamės į slėnį - vėl prasideda gražūs kalnų kaimukai









Papildyta:
...Einam pavaikštinėti po didžiausią šio slėnio kalnų kurortą – taipogi gėlėmis išdabintą, Val d'Isere miestelį

















...Pažintis su nuostabiais Val d'Isere slėnio grožiais baigiasi Atsidžiaugti negalim, kad likimas, pakoreagavęs mūsų kelionės planus, buvo nudanginęs mus į tokį nuostabų kampelį Patiko šiam slėny absoliučiai viskas Ašku, pats pačiausias čia, tai be jokios konkurencijos - Bonneval-sur-Arc kaimukas

...Vakarėja, sukam link Cormet de Roselend kalnų perėjos Alpės čia visai kitokios – jei Val d'Isere slėny vyravo pilki atspalviai, tai šioj perėjoj kalnai tarsi padažyti rusvom spalvom







...Kalnų šlaitus nubarstę aviukai taipogi gražiai susilieja su kalnų peizažu









...Sustojam prie vienos aviukų bandos Na, bet kaip jie baisiai „nukleckiuoti““ - akivaizdu, šeimininkas nepagailėjo dažų norėdamas paženklinti savąją bandą Bandom kokį garbanių prisijaukinti tiesdami duonos riekelę Deja, nepavyksta - matyt nepatikimi pasirodom

...Kylam aukštyn - kalnų formos ir spalvos keičiasi







...Netrukus atraitom iki Cormet de Roselend kalnų perėjos viršaus



...Čia, kaip ir visose kalnų perėjose, keliautojų netrūksta Vieni ilsisi



...Kiti užsiiminėja makšta



...O mes vis dar negalim atsigėrėti kalnais







Papildyta:
...Leidžiamės žemyn - akys raibsta nuo gėlėm ir akmenim nusėtų pievų



...Pamatom šalia kelio sustatytus bidonus, netoliese vaikščiojančius turistus Smalsu, ką čia keliautojai tikisi rasti Einam ir mes pasižvalgyti - gal koks netikėtumas laukia













...Super - va ir ateina nuostabus raguotas netikėtumas Ir ne vienas – jų čia visa gauja Tik matyt ta gauja labai išbadėjusi buvo – niekaip negalėjo atitraukti snukučių nuo sodrios žolės Galvojau, kad taip ir nepavyks išlaukti momento, kad galėčiau kokį normalesnį kadrą nufotkint Ačiū dievui - viena rudoji vistik nutarė papozuoti Beje, visada galvojau, kad Alpėse ganosi tik šviesiai rusvos karvės, o ši kelionė parodė, kad nieko panašaus: Italijoj vos ne su juodom „bendravom“, Prancūzijoj - pilnos pievos ryžoko raguoto grožio Prašom su keliom "prancūzėm" susipažinti

...Pasidžiaugę raguotuoju grožiu, judam toliau Vos ne kiekvienoj pievoj galima išvysti va tokį "taškuotą" vaizdelį



...Kalnų grožis nepaliauja stebinti Abejonių net nekyla: gražesni už kalnus gali būti tik kalnai

...Artėjam prie Roselend‘o ežero



…Širdis nerimsta – ant šio nuostabaus ežero kranto stovi dar viena mano svajonė – mažutė koplytėlė



...Toks relaksas užvaldo sielą realybėj išvydus išsvajotąjį grožį, kad nieko nebesinori: tik prisėdus šalia, paskęsti svajonėse žvelgiant į tokį dievišką vaizdelį Na, pažiūrėkit, argi ne gražuolė ši koplytėlė Tik lig šiol negaliu suprasti, kodėl dauguma turistų pro ją važiavo ir pravažiavo net nestabtelėdami Gal jiems ši koplytėlė pasirodė visiškai neverta dėmesio, o gal aš esu truputį išprotėjus, sugebanti mažose smulkmenose įžvelgti kažką nepaprasto







...Prigludus prie koplytėlės sienos, žvelgiu į ežerą ir užsimirštu tiek, kad nelabai besiorientuoju laike: vyrukai spėja ir nusileisti iki ežero apačios, ir sugrįžti, ir kartu su manim pasėdėti O aš kaip užhipnotizuota Vos ne dvi valandos praleistos čia prabėga kaip akimirka - nuostabi gyvenimo akimirka

nepaprastas jausmas

...Na, bet užteks relaksuoti - metas judėti toliau – visos šiandienos svajonės įgyvendintos, belieka ieškotis vietos nakvynei Netoliese esantis kempingas pasirodo visas užžėlęs žole – matyt jau senokai nebedirba Šiek tiek susikrimtę, važiuojam toliau – ieškosim kito Gerokai nusileidę į slėnį, prie upės aptinkam gražią poilsio aikštelę - joje jau įsikūrę keletas turistų grupelių Stojam ir mes – išlipus iš mašinos galva apsvaigsta nuo žemuogių kvapo Verdu vakarienę, vyrukai renka žemuoges desertui, bet... likti čia nei vienas nenorim - karštis toj vietoj tiesiog dusinantis Bevakarieniaujant sūnui į galvą šauna šauni mintis: grįžkim atgal į Roselend‘o perėją - juk šiandien paskutinė diena kai keliaujam po kalnus Super – ši idėja visiems patinka: aš apsidžiaugiu, kad dar kartelį turėsiu progą pamatyt koplytėlę, vyras prisimena lyg matęs puikią vietelę poilsiui Patenkinti raitom atgal - vyro užmatyta vietelė prie upeliuko visiems patinka



…Nieko nelaukdami statom palapinę ir kopiam į šalia esantį kalniuką pavakaroti



…Tik dabar, žvelgdama į besileidžiančios saulės spinduliais nudažytus kalnus, pradedu suvokti, kad mūsų nuostabioji pasaka tikrai eina į pabaigą Ir toks sunkumas širdį užgula, kad sunku net žodžiais apsakyt





...Vyras, mėgindamas pakelti nuotaiką, nubėga atnešti vyno, tuo pačiu prigriebia ir nelemtąjį radijuką Sėdim ant kalniuko ir paskutinis lašas: kaip tyčia (ar netyčia) užgroja “Atsisveikinimas su kalnais” Nebegaliu susivaldyti - ašaros pasrūva upeliais Jei kelionės pradžioje ta daina kvietė dar vienan gyvenimo nuotykin, tai šįkart… ji dar labiau paaštrina atsisveikinimą… atsisveikinimą su nuostabiausiom Alpėm Kiekvienas žodis lyg durklas sminga tiesiai širdin Vyras, nebežinodamas kaip nuraminti, patikina, kad tai ne paskutinė mūsų kelionė ir pažada išpildyti visas svajones nuveždamas mane kur tik panorėsiu Šiek tiek nurimstu. Sūnus jau seniai miega, o mudu, lyg bandydami kiek įmanoma ilgiau atitolinti išsiskyrimą su kalnais, iki pat išnaktų prasėdim ant kalniuko prisimindami nuostabias kelionės akimirkas Saulė nusileidžia - baigiasi dar viena kelionės diena

Dabar jau kitomis akimis skaitau Jūsų nuostabų pasakojimą - pries akis jau Alpių atlasas (toks kaip jūsiškis ) ir dedu šauktukus, komentarus rašausi, lipdukus klijuojuos Nuostabu Ačiū, kad dalinatės

Soledada, kaip smagu – tikrai vertas dėmesio šis atlasas Ech, jaučiu, net ir norėdama negalėčiau suskaičiuoti, kiek svajonių man užgimė jį bevartant

13 diena. 2013 m. liepos 14 d., sekmadienis

...Ir vėl išaušta saulėtas rytas Tik, kadangi dar gana anksti, o mes įsikūrę aukštai kalnuose ir dar pavėsiuky, ilgai lauke išbūti nelabai įmanoma Nusprendžiam nieko nelaukdami leistis atgal į slėnio apačią – vakarykštė poilsio aikštelė kuo puikiausiai tiks pusrytukams Kraunamės mantą ir iškeliaujam Gražuolė koplytėlė dar tebeskendi sutemose



...Kol vyras verda kavą, aš negaliu atsispirti žemuogių kvapui – tuoj kiekvienam prirenku po puodelį dieviško rytinio deserto Kava, žemuogės – visai netikėtai labai romantiškas rytas gaunasi Vakarykščio širdagraudžio nė lašelio nebelikę - nuostabi kelionė tęsiasi toliau Važiuojam per Prancūzijos slėnius nusėtus kaimukais









...Grožimės gražiai dekoruotais miesteliais ir namukais











Papildyta:
...Vienam miestely, pamačius į bažnyčią besirenkančius žmones, aš ir paskui juos trumpam įsliūkinu į vidų Noriu Dievuliui ir savo Angelui Sargui padėkoti už nuostabią kelionę



...Važiuojam toliau Malonus netikėtumas - nors ir sekmadienis – randam dirbančią krautuvėlę (beje, vienintelę šiandien) Nepraleidžiam progos nusipirkti prancūziškų gėrybių







...Šios, nors ir ne visai prancūziškos - taipogi tinka - galėsim Balkanus prisiminti

...Pasiekiam Sallanches miestelį, o čia sujudimas – žmonės ruošiasi ugniagesių šventei Aišku, mes ir norim sudalyvauti – tokie netikėtumai mums labai patinka Pirmiausia apžiūrim senas gaisrinės mašinas









...Vienas šventės dalyvis vaikšto gražiai apsivyniojęs "dūdele"



...Kiti rikiuojasi kuopomis, repetuoja paskutinius akordus









Papildyta:
...Šventė prasideda Kuopos vadas (ar koks kitas svarbus asmuo) išrėžia energingą kalbą, kurios, aišku, nei žodžio nesuprantam



...Užgroja orkestras



...Miestelio meras su komanda atiduoda pagarbą senajai pareigūnų kartai





...Toliau vyksta laaabai ilga jaunosios kartos apdovanojimo ceremonija

... Monotoniška šventė gan greitai pabosta, bet, netikėtai, susigalvoju atrakciją, kurią pavadinu „prancūziški veidai“ Na, pažiūrėkit, argi jie neprimena senuose prancūzų filmuose matytų aktorių bruožų