QUOTE(linosiuke @ 2015 01 01, 22:52)
Nu kaip smagu kad laikas gerai jusu seimynos leidziamas

Isivaizduoju kaip gera kai viskas taip gerai susideliojo ir du maziukai jau pas tave

Ar nebuvo problemu del dvieju ikelimo?
Tiesa, kaip Naujus sutikot

?
Tiesa sakant idomus jausmas dabar tvyro ore

kaip minejau anksciau, kazkaip kai atrode tas tikslas kaip kokia svaja ir toks tolimas dar, megavausi procesu ir viskas buvo tiesiog puikiai, pozityvo upes, o dabar kazkaip kai toks tarpinis tikslas pasiektas ir tustuma kazkokia, nei didelio dziaugsmo nei ramybes - nuolat galvoju apie jausenas, pozymius ir atsirado baimiu

bet stengiuosi nepasiduoti niurioms mintims ir tikiu, kad Dievas sudelios viska teisingai musu seimynai
Del ikelimo absoliuciai nebuvo jokiu problemu - paskutine stimuliacijos diena, kai mane apziurejo Semra, ji pati istare aukso zodzius - desim tau du, kitus uzsaldysim (ir man taip paiko jos pozicija, kad bus ir ka deti ir ka saldyti

ji nerealiai tiki ir pasitiki savo kolektyvu ir jo darbu!

). Embriologas visiskai nesipriesino del dvejetuko, bet paklause ar suvokiu kad esu jauna labai dar ir kad gali jie du ir pasilikti - o as jam pasakiau, kad dvynukai buvo mano gyvenimo svajone - neliko niekam jokiu pries

tik i ta ataskaita neirase kad idejo du, nes jie negali rodyti kad deti du maziukai, o ikelimo procese irgi pamaciau tik viena sviesyte kaip Nica79 sako tai kazkaip sunerimau, bet Semra sake kad jie abu dabar pas mane - tai ir tikiu kad jie ten baisiai susiglaude buvo vienas prie kito
Naujieji buvo ramus ir lovoje, o fejerverkai stebimi pro langa, nes oras Turkijoje tragiskas buvo - vejas ir kiaura diena pliaupiantis lietus - pareiti po isodinimo jau buvo zygdarbis