Na manau man kosmaro didelio nebuvo, taciau ir nemanau, kad labai rimtai i mane ziurejo, 18os tada dar tik buvau:) Labai mandagiai, be piktumu, be dideliu dziaugsmu, na sklandziai praejo. Uztai paskui teko kartu pagyvent, tai pamatem vieni kitu blogybes ir santykiai manau visam laikui liko mandagus, bet ne silti.
Man su vieno vaikino mama tai ypač nepasisekė. Mes su juo ir krūva draugų susirinkom žiūrėti krepšinio varžybų. Na, o vaikinai kaip visada - alaus pasirūpino kad nepritruktų. taip mes linksmai ir su visokiais rėkimais pažiūrėjom tas rungtynes, na o tada jau visi po truputį skirstosi namo. Aš aišku, buvau jau susitarus, kad lieku pas jį nakvoti. Taigi, liekam dviese, dar susitvarkom, ir jau lipam į viršų (pas jį į kambarį)... ir jo mama nežinia iš kur išlenda.. (mačiau ją pirmą kartą, nes mes dar su tuo vaikinu neseniai buvom kartu). Ir kaip ji man pradėjo rėkti, ką aš čia veikiu, kur ruošiuosi eiti (kai suprato, kad pas vaikiną į kambarį ruošiausi eit), kad čia pas ją padorūs namai,o ne šiaip visokiom mergom, vos ne k.... mane išvadino.. Patikėkit, man tada grynai šokas buvo
Nebežinojau nei ką sakyt, nei ką daryt. stoviu kaip įkalta... Dar tas vaikinas pradėjo aiškintis su mama, vos ne riksmai prasidėjo, tai aš galiausiai jam ir sakau, kad geriau jau važiuoju namo. Tai išsikviečiau taksą, ir išvažiavau. Bet ne namo, o pas draugus.. Nes galvoju, jei mane tokią būtų dar ir tėvai pamatę, tai iš vis būtų smagu.
Dbr kai pagalvoju, tai ir gerai, kad mums su tuo vaikinu daugiau nieko neišėjo. O tai su tokia jo mamyte dar kažkada susitikti gyvenime nenorėčiau. Ji tikrai nenormali...


Dbr kai pagalvoju, tai ir gerai, kad mums su tuo vaikinu daugiau nieko neišėjo. O tai su tokia jo mamyte dar kažkada susitikti gyvenime nenorėčiau. Ji tikrai nenormali...


Nebuvo labai baisu
...Tiesiog isejo taip, kad patapau jo tėvams naujametiniu siurprizu
.Sutiko graziai ir siltai. Kol kas nusiskundimu neturiu



Buvo baisu
Bet mane taip šiltai priėmė (ypač mama), kad visa baimė išgaravo
Na man su jo tėvais pasisekė



O man tai savotiskai - draugo tetis syveno uzsienyje, tai reikejo tik su mama susipazinti - draugas mane specialiai pasikviete savo namu aprodyti ir specialiai kai mamos nebuvo, o jis tuo metu jauna 4 menesiu suniuka turejo, o as sunis nu dievinu
tai as vien tuo suniuku uzsiemus buvau ir mums bezaidziant tas kazkaip paslydo ir koja issinarino
, tai mes su draugu i ligonine iskart su tuo suniu, o iseinant is laiptines kaktomusa susiduriau su jo mama (man ant ranku per mano kalte issinarinusia koja jos suo
), jau norejau aiskintis, kad netycia, bet draugas iskart prisieme visa kalte sau, tai tas pirmas susipazinimas toks nelabai malonus buvo..



... pirma karta su saviskiu susimaciau jo mociutes gimtadieni, aisku ten buvo ir jo tevai, taciau minciu kad tai bus tas, su kuriuo nuo tos dienos as draugausiu, net nebuvo, tad jo tevu takart nepazinau
mazdaug po menesio, draugas pasikviete i nemokama spektakli...aisku ejo ir jo tevai... tai lig siol pamenu jo tecio uzmusanti zvilgsni i mane
ziauriai jauciaus! aisku dideliu poklabiu kartu su jais nebuvo... tad silumos ir nejauciau...
deja, tos dideles silumos nejauciu ir iki siol.. nors mes kartu jau 5,5metai...
tiesa, tetis siltesnis, bet jo mama...

mazdaug po menesio, draugas pasikviete i nemokama spektakli...aisku ejo ir jo tevai... tai lig siol pamenu jo tecio uzmusanti zvilgsni i mane

deja, tos dideles silumos nejauciu ir iki siol.. nors mes kartu jau 5,5metai...


Viskas išėjo kažkaip natūraliai jokio pristatymo oficialaus ir nebuvo
tiesiog jie jau prieš tai žinojo pas ką jų berniukas taip skuba...


Nebuvo malonus pirmasis susitikimas, anyta nužiūrėjo nuo galvos iki koju tokiu šaltu žvilgsniu... tik dėl to aš visai nepergyvenau
dabar "dukrele" vadina, bet įtariu, kad ji kuo puikiausiai supranta kodėl aš jos baisiai "nemyliu"


Mane tai labai šiltai priėmė
ir nužvelginėti nuo galvos iki kojų nereikėjo, nes buvo jau nuotraukose matę ir jau n kartų būsimajam buvo užsiminę, kada gi parodyti atveš (kelio gabalas visgi, o aišku ir nesiveržiau perlabiausiai
).
O šiaip manau, kad tėvams savo antrąją pusę verta pristatyti laiku, nes neįsivaizduoju teigiamos nei vienos mamos ar tėvo reakcijos, atsitiktinai radusio savo brangiausiąjį sūnelį su "kažkokia ten" lovoje.


O šiaip manau, kad tėvams savo antrąją pusę verta pristatyti laiku, nes neįsivaizduoju teigiamos nei vienos mamos ar tėvo reakcijos, atsitiktinai radusio savo brangiausiąjį sūnelį su "kažkokia ten" lovoje.
Na siaip as dar nemaciau ju, tik tel kalbejau daug kartu, pokalbiai malonus, mane palaiko. O nemaciau, nes jie gyv net uz mazdaug 2000 km, taip kad ir nemanau jog greitu metu pamatysiu ir manau , kad kai tai ivyks, sutiks siltai, juk pagimdziau ju anuka
QUOTE(Tonydi @ 2007 03 29, 16:26)
O nemaciau, nes jie gyv net uz mazdaug 2000 km, taip kad ir nemanau jog greitu metu pamatysiu ir manau , kad kai tai ivyks, sutiks siltai, juk pagimdziau ju anuka
Kažkaip nemanau, jog tie 2000 km jums būtų perdidelė prabanga, ypač kai gretimoje temoje savo briliantų nuotraukas dedi.
