Man buvo taip - velai nakty paprase nulipti i apacia. Nulipau. Sako - sekis. Atsisedau. Kazkaip idomiai pasijauciau, lyg ir nieko gero is to nelauk, o po to laimingas paklause, ar noriu rytoj i jo gimtine
Aisku man pirmoji mintis nebuvo, kad susitiksiu jo tevus. As buvau euforijoj, kad i savo issvajota sali pagaliau nuskrisiu. Taciau jau kita mintis buvo - OMG JO TEVAI IR VISI BROLIAI SU SESEM
Nieko, nuskridom, mama labai silta, moteriska, deje angliskai nemokejo, taip ir likom nepasnekeje nieko per daug, taciau jo tevelis mokejo

Ranka prie sirdies pridejus galiu sakyti, kad nemaciau dirbtinu sypsenu is ju puses, kazkokiu kuzdesiu uznugary (pas mus su draugu didelis metų skirtumas)... Labiausiai visgi istrigo tevelis, kuris nuosirdziai vis Lietuva domejosi, kalbindavo, kai matydavo, jog nuobodziauju prie stalo, kai jie sava kalba snekasi. Nors merginoms norisi labiau mamas suzaveti, as neturejau daug galimybiu - tiesiog padedavau nurinkti stala, suplauti indus.
Kai jau reikejo isvaziuoti, tikriausiai pasirodziau kaip kiaule, nes tiesiog isgaravo graziau padekoti uz viesnage, gardu maista, silta priemima. Norisi save pateisinti, nes ant nosies skrydis, mergaite su jo teveliais paliekam, o ir man taip gaila si numyleta krasta palikti... Taciau issiskiriant labai stipriai apsikabinom ir buvo labai gaila uznugary palikti tokius issilavinusius, kulturingus, siltus zmones