
Daugiausiai atsakymų galėčiau sugalvot į klausimą: kodėl man nebūtina sulieknėti?
Gaila, kad neuždavei tokio klausimo, būčiau prirašius 2 lapus

Nepaisanto to, vistiek metu svorį.
Pirmiausiai tai turbūt bijau senatvės. Bijau, kad sąnariai nelaikys svorio, klišensiu išsiskėtus ir dusiu palipus du laiptelius. Bijau kad riebalais aptekę vidaus organai nuolat duos apie save žinoti.
O dar noriu gražiai rengtis. Noriu nešioti siaurus dirželius ant liemenuotos suknelės, noriu vaikščioti su mini sijonais, šortais, bliuskutėm su dekolte ir t.t.
Ir dar nenoriu būti boba.

Negaliu pamiršti vieno nutikimo iš vaikystės.
Palangos pliaže susižaidžiau su bendraamže mergaite. Ji pasipasakojo, kad yra iš Vilniaus rajono turi vyresnę sesę ir jaunesnį brolį. Paskui sako: matai, ana ten, tą bobą? Tai ji mano mama.

Tikiuosi, kad mano vaikai niekada ant manęs nepasakytų "boba". Bet noriu, kad taip būtų ne tik dėl gero išsiauklėjimo, bet ir nuoširdžiai.