Depresija

o kokios problemos dėl vaiko auginimo? nu Norvegijoj kokioj gal ir kiltų.
šiaip tai aš nustebusi buvau kad per elektroninius vartus sveikatos kažkokioj skiltyje yra surašyti visi vizitai pas gydytojus, diagnozės. radau net ko nežinojus, ir sutrikau ar aš kažko nesupratau ar man nepasakė

Jo rašomi as jau kokius 4 metus ten tikrinuosi
Na del vaiko nu maza,kas vaiko tevelis nors i psihes nurasyti pvz?

O kas čia tokio juokingo? Kompensacija vaistams tokia pati ir su lengva depresija.

[quote=Lining,2015 03 10, 15:22]
O kas čia tokio juokingo? Kompensacija vaistams tokia pati ir su lengva depresija.
[/quote
Šiaip man buvo diagnozuotas panikos sutrikimas..o čia per 3 min pokalbi pakeite diagnoze.. biškuti keista pasirodi ir antra nejau aš taip panaši į sunkia depresija serganti žmogu,tikrai atejau pas ja linska,nusiprausus pasidazius ir padoriai apsirengus..su sypsena veide..jei vienoda kompensacija tai kam tada rasyti sunkia deppresija,o ne vidutine ar lengva?
Kažko aš čia nesuvokiu..

o gal papasakojai kažką, dėl ko diagnozuot galėjo? Kažin ar taip iš lempos ir parašė. Tai nori pasakyti, kad nesijauti turinti sunkią depresiją? Aš ne ekspertė, bet iš tavo aprašytų požymių tikrai pasakyčiau, kad kažkas rimta. Tų diagnozių aš neskiriu.




Man niekas neskambina Visą naktį prasivarčiau, o šiandien laukiau laukiau ir nesulaukiau. Jau maža vilties. Et, vėl be reikalo stresas ir lūkesčiai... Vėl viskas iš naujo, nebeturiu už ko užsikabinti

O manai, kad sergantys sunkia depresija ateina nesiprausę ir nepadoriai apsirengę? Matyt, ne šiaip parašė. Be to, galit kitą kartą paklausti, kodėl nustatė būtent tokią diagnozę. Mano pradinė diagnozė irgi buvo sunki, bet dabar rašo lengva. O šiaip tos panikos, nerimas, depresija labai susiję.
Papildyta:

Be to, bent jau iš šito posto, nepanašu, kad būtų tik lengva depresija.

Apie mane sakydavo, kad darbšti. Bet dabar jau keli metai, manau, nebūtų pasakę. Aš dažnai tai sulėtinta, tai nesusikaupiu. Todėl iš dalies gerai dabar ta disciplina, kad sėdžiu su savininkais ir dar su monitorium vienam jų prieš akis. Daugiau ar mažiau išeina, bet MĖGINU dirbti. Tik aš žinau, kad man jie įsiės, nes kažkokie piktoki, irzlūs žmonės, nevengia kilnoti balsų, burbėti ir pan. Vakar ateina ir sako: "miegam"? Čia ala bajeris buvo. Sakau: "jo, ką daugiau daryti". Šiandien atėjus klausimas jau "plušam"?
Medute, tame ir reikalas, kad aš NEBEPRISIKELIU. 6m, kai miręs tėtis, man jie morališkai buvo sunkūs, neramūs, stresai palaužia vis labiau ir labiau. Prieš tuos 6m dar buvo tėčio liga, nuo tada man tos nesąmonės jau nebe periodiškai, o ištisai. Daugiau ar mažiau, bet ištisai. Ir tai ne todėl, kad labai gedėčiau, o todėl, kad nepakeliu naujų stresų. Viskas kraunasi, kraunasi... Kai kas praeina, pamirštu, bet pasekmės lieka ir ūmėja.
Žinoma, buvo per tą laikotarpį buvo gerų dienų, viena kita gal net smagi. Ką jau kalbėti, kad atsirado nerealių draugų. Tie žmonės, skaitau, kad mano turtas, daugiau nieko neturiu.

Tai va, kad ir prieš septynetą metų buvo prieš akis, bet jaučiuos vis blogiau ir blogiau.


Nežinau, kaip su depresija, bet ne visoms diagnozėms taip. Man, pvz., ne visad sutapdavo ką rašo pažiūrėjus per el. valdžios vartus ir pencininkų vaistų pase dėl tos priežasties.


Bet ar jie visi tikrai taip greit atsirenka? Juk atrankos ir mėnesiais kitur vyksta, ir ne vienu etapu dar būna. Kadaise, seniau kiek esu siuntus cv, tai ir po mėn, ir po 2 jie ten atsišaukdavo, kai jau pamiršus būdavau.
Nu turi pramušti tau su tuo darbu, kiek galima. Paskui, kaip kad būna, žiūrėk, dar ir keli vienu metu atsilieps.

Nu ką. Kuo kol kas tikrai džiaugiuos, tai kad nereikia ryt į darbą ir net šiandien aš jau nuo 7namie. Aname darbe jokių sutrumpinimų nebuvo, su šventinėm dienom irgi visaip, pietums irgi galimybės ne visada. O čia netgi sako, ar klausia, ko neinu pietauti.

Na nevisi turintis sunkia depresija nesiprausia ir nesitvarko,bet man pvz gėda prisipažinti,bet taip buvo eijau praustis karta į savaite iš lovos neišlibdavau..nagų antakių ar ko ten dar neprisižiūrėdavau, apie makijaža išvys tyliu.. ir taip puse metų,nors daktarai tada žiūrėjo mane. matė tik panikos sutrikimą,depresija atmesta buvo kelis kartus..va tada dabar pagalvojus,man buvo depresija..o dabar dažausi savo noru prausiuosi save visa tvarkau (na man patinka,na nepatyriu to ooh kaip seniau,bet vistik nors minimalu malonumą teikia,man atvikrsčiai dabar atrodo,kad kapstausi ir gyju..
Taip ašiku iš possto matosi,kad kažkas žmogui nėra gerai,nu apie save kalbu,bet velgi kur bus gerai kai pasimatai su žmogais karta š mėnesi,o visa kita laika vienas,džiaugiuosi jei kas užkalbina,nes maniškiai visi išvažiave ir/ar užimti susikure šeimas, kiti pamesti :)Nu žodžiu pabendrauti nėra su kuo tiklsiau nėra ką pasikviesti į svečius ir padukty,filma pažiureti,vyno išgerti,picą suryti,o telefonu aš nepasitenkinu nu negaliu aš pasiilgau gyvu žmoniu, o visi taip toli,plius aš 24 val užimta..

susiskambinom visgi, na ir ką, 'buvau antra' pasak jų... Žinoma, neatsišaukia visi taip greitai, bet šiti žadėjo greitai pranešti. Iš dar vienų laukiu atsakymo, bet jie gali ir nesiteikti pranešti, jau beveik savaitė praėjo. Manau, jei žmogus reikalingas tai praneša greitai, o laiško 'pasirinkome kitą kandidatą' gali ir palaukti. Paprastai nusiuntus cv atsiliepia, jei išvis atsiliepia, jau kitą savaitę. Labai retai po ilgiau laiko, kad jau būčiau pamiršus apie ką kalba eina. Jaučiu, vėl bus štilis bent savaitę laiko. Nes peržvelgiau skelbimus ir neradau kur nusiųsti. 19 - tiek pokalbių turėjau nuo rugsėjo pradžios. Stresavau dėl visų ir dauguma atnešė pergyvenimų, tuščių vilčių ir nusivylimų.

Džiaugiuos kartu su tavim Matai, dar ir daugiau pliusų įžvelgi darbe. Kad tik daugiau ramybės būtų.


suprantu tave, man irgi bendravimo su gyvais žmonėmis trūkumas. Pabendravus atsigaunu. Nors vėlgi, per daug bendravimo išsunkia. Bet apskritai žmogui geriau tarp kitų žmonių. Štai dar kodėl noriu į darbą. Noriu socializacijos.

O užimtumas gerai, nors poilsio irgi reikia.


Nežinau, ar čia nauji vaistai jau veikia, bet jaučiuosi sąlyginai rami. Kitu atveju jau bliaučiau pagalvę apsikabinus, o dabar lengvas rūpestis, nusivylimas ir viduj galvojimas, kad nu ir na... Kas dabar?

Nu kiek esu darbinusis ir siuntusi cv, laaabai mažai kada buvo, kad per sav. Bet gal kad tavo sritis kita. Pokalbių tai oho, tikrai apturėjai kaip reikant. Aš irgi labai stresuočiau, kai taip...
Pliusų daugiau neatrandu, šitas įvardintas buvo.
Šiandien jau atsipalaiduooooook - ryt vėl nedarbo diena.

Deraramos, gal nepradžiuginsiu, bet kiek paguosiu. Kalbu su viena pažįstama, toji pan., kaip aš laiko darbų ieškosi, ir irgi, n pokalbių jau buvo, bandomąsias užduotis darė, ir kol kas namie sėdi vis tiek. Anąjai su finansais išvis labai labai blogai ir nėr kas paramsto ar skolina. Neįsivaizduoju, ką anoji ir bevalgo.
Tai ir velniažin kas čia per laikai atėjo: euras kaltas, žvaigždžių išsidėstymas, kokia nauja Rusijos krizė, ar pačios ką blogai darom.

palyginus kiek išsiunčiu cv tai čia dar nedaug tų pokalbių.. Galiu išsiųsti ir 10, atsilieps 1 ar dar mažiau. Ir siunčiu 'į temą' dažniausiai. Gerai, užsikišu ir baigiu.