Dievas ar Ateizmas- kas racionaliau?

Pratesiu..
O jei isigilinus ir paanalizavus ismintingai.. akivaizdu tampa kad tai viena ir taspats

Nu taip taip, tai visiškai natūralu, nes žmogaus fantazija apribota jo patirtimi ir pažinimui panaudotinais objektais, patirtomis reakcijomis ir bendro gvenimo su kitais žmonėmis padiktuotomis priežasčių ir pasekmių sąsajomis. Dėl to ir fantazijos tam tikrais kampais susiliečia beigi yra tam tikra dalimi panašios. Nu čia aš taip neišmintingai analizuoju

Tai, kad dauguma žmonių panašiai įsivaizduoja fėjas, nereiškia, kad jos yra tikros

maybe
O kas jeigu ne

Man idomu kodel "netikintys" dazniausiai gina savo poziuri truputi su "piktuku" ir gerokai priesiskai ..
(truputi psichologinis klausimas )

hm, tai, kad žemė apvali - požiūris? Su piktuku, nes kai 100 kartų tenka aiškinti, kad iki šiol jokio dievo buvimo įrodymų nerasta, kantrybės ne visuomet užtenka. Tas pats, kas violetiniam aiškinti, jog Venckienė nusikaltėlė.
Kai tikintis dievu išties elgtųsi taip, lyg dievas būtų, jis būtų uždarytas į psichiatrinę.

Daugybę kartų prašiau Dievo pagelbėti, ištraukti iš bėdos, padėti rasti sprendimus - visada padėjo. O ir nubaudė ne kartą. Aš tiesiog įsitikinus, kad Dievas yra, Jis tikrai YRA.

Įsivaizduojate dievą kaip gyvą asmenį?

na na, o ką tu darei, kai tave dievas neva iš bėdos traukė? Namie barščius virei, kol dievas tavo reikaliukus tvarkė? O nubaudė kaip - sprigtą į kaktą dieviškąją ranka taukštelėjo?
Viską padarei pati, savo veiksmais išsprendei situacijas arba prisidarei bėdos. Dievas nė šalia negulėjo.
Po mano lova tikrai yra drakonas, drakonas YRA.

Paprastai būna šitaip: chirurgas operuoja, o dėkojama dievui, kad ans nuo ligos išgelbėjo.

Man asmensikai kaifa suteikia paieska, nes tame izvelgiu judejima, akiracio ribu prapletima. Cia is tos serijos kai rezultatas pagristi Dievo buvima/nebuvima ne toks svarbus, svarbus pats pazinimo procesas



O mane glumina kai neva "tirai itikeje" manosi jog jie iki galo pazino Dieva, ir leidzia sau menkinti asmenu neiremintu i konkrecios religijos remus zinias, vadindami jas pavirsutiniskom.



O kas vercia diskutuoti? Na nesusprato, nepritaria, OK. Juk ir jus oponuojate, nesuprantate itikejusiu. Mes visi turime pasirinkima, kai matome, jog issenka argumentai, kantrybe nutraukti diskusija



Ne, barzdotas diedukas, ar moteriskai dailus jaunuolis - tai baisiai banalu.

Nors Biblijoje parasyta "Dievas sukure zmogu pagal savo paveiksla..." Tad visai suprantama kodel krikscionys mano, kad Dievas panasus i zmogu.

O as manyciau, kad kalba eina apie zmogaus dvasini pasauli. Talentus, Dievo dovanas.



Jus kada girdejote, net mediku tarpe skalndo chirurgo vertinimas "Dievo apdovanotas" "pabuciuotas" ir t.t. Tai ypac talentingi zmones.

Patys chirurgai po operacijos sako - Viskas Dievo rankose.

As pvz. tikiu, kad nera pasaulyje netalentingu zmoniu. Maza to mes turime ne po viena o po kelis talentus.

Aha. Ne 12 metų studijų juos padaro talentais. Visai ne. Gimsta mokėdami.

Kiek chirurgų šitaip sakė? Vienas?

Kai susidursite pati su mirtimi, pabendrausite su tais paciais chirurgais, tuomet suzinosite Kokia prasme man burna ausinti.

Nu nieko. Jei ne, tai ne.

O kodėl priešiškai? Aš asmeniškai neturiu visiškai nieko prieš religiją, tikėjimą, tikinčius. Aš nesutinku su kai kuriom "tiesom", tačiau tikrai nepykstu dėl to, kad jie turi kitokią nuomonę. Galbūt taip atrodo tik todėl, kad prieštaravimas automatiškai sukelia neigiamus jausmus? O gal todėl, kad į kai kuriuos itin ... saldžius (nežinau kaip geriau įvardint) postus buvo atsakyta lakoniškai ir be didelių emocijų (arba įskaitoma emocija pasirodė priešinga), tai rodosi, kad tame poste priešiškumo yra?



Mane savotiškai žavi tikrai tikintys žmonės. Rimtai aš čia. Be paniekos. Aš Jums nepritariu (tiksliau nepritariu Jūsų išvadoms arba neturiu tapačių įsitikinimų), tačiau toks nekvestionuojantis tikėjimas turi savo žavesio.

Kaip jau minėjau, jei žmogui tikėjimas atneša laimės ir pilnatvės pojūtį, tai tik valio. Aš už laimingus žmones. Tiesiog noriu pasakyti, kad ir be tikėjimo Dievu gali būti ne ką mažiau patenkintas savimi ir gyvenimu. Ir tai, kad aš asmeniškai nematau jokio skirtumo tame, yra Dievas, ar ne, nereiškia, kad aš esu teisi, o kiti klysta. Nes tikėjime vienos tiesos nėra ir neturi būti.
Papildyta:


Man asmeniškai procesas taip pat duoda daug daugiau pasitenkinimo, nei rezultatas. Vis dėlto, neįmanoma ieškoti visko apie viską, reikia kažkaip susidėliot prioritetus, kad nepaskęsti. Pažinimo procesas mano asmeniniu atveju ėjo atvirkštiniu keliu - nuo religijos iki abejonių beigi savų išvadų pagal turimą informaciją. Galbūt kažkada procesas pasisuks kita linkme. Šiuo metu Dievo paieška man nėra įdomi ar aktuali, o religinės diskusijos arba diskusijos apie religiją (Dievą) man įdomios tiek, kiek įdomus klausimas - kam žmogui reikalingas Dievas kaip tikėjimo objektas ir kaip jį žmonės skirtingai suvokia. Mane šiuo metu "veža" būtent ši pažinimo "šaka", koncentruota į žmogų, o ne į mitinę būtybę