QUOTE(Agnnyte @ 2015 04 08, 10:37)
Mes saujom traukdavom net iš tų, kur kieme ant grandinės sėdėdavo. Jau nekalbu apie tuos, kur pabėgdavo laukais palakstyt. Koli veislės patiną turėjom, tai pirmą kartą pripampusią erkę iš jo kudloto kaklo savom rankom traukiau. Pamenu, kiek streso buvo, nes galva liko. Irgi palaidojom anksti - žaibiškai suprastėjo sveikata, nupuolė nuo kojų ir per porą dienų netekom. Šuniui buvo 5 ar 6 metai. Irgi neaišku, kad nutiko.
Senelis yra palaidojęs šunį jauną. Tada nieks klausimo nekeldavo, ne po vieną šunį būdavo kieme, tai greit atsirasdavo, kas pakeisdavo. Dabar kai pamąstau, tai galėjo nuo erkių būt.
Nu tai tada tikrai nuo rajono priklausė

Gal pas mus herbicidų daugiau teko,nes tikrai,tokių dalykų matyt nemačiau . Viena-kita per sezoną,jei tėvukas dažniau grybaut išsivesdavo.Nes net ir pamiškių pievos tais laikais būdavo švariai išpjautos,- kaime visi karves laikė,o šieno reikėjo visiems
Šunes pas mane gyveno ilgai,gal tik pora pateko po ratais,pats pirmasis tai juokaujam,kad nusižudė, senas buvo ir piktybiškai nepasitraukė nuo kelio vidurio mašinai atvažiuojant