Depresija

Ačiū, malonu, kad jums rūpiu Tai dovana-stebuklas man. Meldžiausi ir man buvo atsakyta ir iškart ir tiesiogiai, tai tikrai stebuklas. O tereikėjo išdrįsti ir patikėti, kad tai įmanoma..

Džiaugsmas trumpas, nes iškart įgriuvau į stresą dėl didelio pasikeitimo, man tai kaip žuviai būti išmestai į krantą. Seni geri seklūs vandenys, nors jau įgrisę kaip reikiant, bet buvo saugūs ir patogūs mano užsisenėjusiai vegetacinei būsenai.

Bet aš to labai norėjau, tai buvo mano tikslas ir štai turiu, išlaukiau, gavau.

Sritis visai kita, bet tiesą pasakius, kažkokio panašaus darbo slapčia ir norėjau. Susisiekimo vieta +- nebloga, darbo laikas irgi +- geras, nors dar nepatyriau realios situacijos, kažką lyg užsiminė apie kartais vėluojančius terminus, kurie priverčia pasėdėti, bet juk nuo to niekur nebūsi apsaugotas.. Paskaitų lankymą nelabai suderinsiu, bet to ir reikėjo tikėtis, kaip nors suksiuos, kiek čia to semestro liko.. Darbo aplinka +- gera, kolegų dar, žinoma, nespėjau pažinti, bet žmonės kaip žmonės.

Tikiuosi sklandžios pradžios, baisu, kai nieko nemoki ir viskas nuo pačių pagrindų, taip norisi iškart mokėti viską, kad įtiktum ir patiktum..

Čia sudėtingas dalykas. Žinau tą pyktį, kai atrodo kad reikia pagalbos, ir kaltini kitus, kad gauni jos per mažai, arba ne tokios. Bet reikia suprasti, kad niekada iš nieko tik mums konkrečiai tinkamos empatijos rūšies ar formos neužsisakysim, tai neįmanoma. Tu palaikei ir guodei kažką taip, kaip tau atrodė teisinga. Bet tai nebūtinai idealiai atspindėjo to žmogaus poreikius. Lygiai kiekvienas supranta ar guodžia taip, kaip jam atrodo. Ir retai pataiko. Kokios tu nori paguodos, tik tu pati žinai, ir tik pati save gali paguost. Iš kitų to neišsireikalausi.
O mane būtent, kokia nors keista ar netikėta supratimo, ar nesupratimo forma netgi nustebina, ir paveikia. O reguliuoti, kiek aš galiu rūpėt kitiems, niekada negalėsiu. Aš galiu reguliuoti tik tai kiek man rūpi kiti.
Nepyk ant draugių. Tu niekada nenustatysi kiek ir ką jos supranta. Kaip ir jos nežinos kiek supranti tu. Kartais atrodo, kad tavo nerimas kyla iš per didelių lūkesčių aplinkai, kitiems ir sau. Ir paskui slegia jų neišsipildymas.
Papildyta:


Džiaugiuosi dėl tavęs. O be streso niekaip. Bet ir be jo gi buvo nuobodu

https://www.youtube....h?v=PiQfS6rLuvo


linkiu gero įsitvirtinimo darbe ir kad liktų laiko ateiti paguosti ką nors. Tau gerai gaunasi

Ačiū už šį video

Deraramos, valiooooooooooooooo!!!
Perskaičiau telefone per pietus, taip nudžiugau, labiau nei pati įsidarbinus. Sveikinu ir dabar galėsim skųstis kas darbe blogai. Juokauju.
O aš vis tik pasiskųsiu. Atrodo, vis labiau jaučiuosi darbe kaip kalėjime. Šiaip normalu viskas, paskutiniu metu nei barasi, nei priekaištauja dėl mano žioplų klaidų. Kai kas dar iš nežinojimo. Šiaip džiaugiuosi, kad turiu tą darbą. Bet aš perdegsiu, jau dabar dirginuos. Savininkai šeima, o aš kuo toliau, tuo labiau jaučiuos svetimkūnis. Blogiausia, kad todėl vangiai gilinuos į jų specifiką. Nors suvokiu, kad naujo darbo nei noriu ieškotis, nei reikia taip iškart. Nežinau, ar kas nors supras, nemoku nupasakot raiškiai. Skundžiuos tarytum dėl nieko, o viduj toks pasimetimas... Pamenu, kaip ir praeitame, ir užpraeitame darbe man iš pradžių buvo įdomu ir žingeidu. Dabar tik ir skaičiuoju valandas, per pietus sėdžiu maximoj ir meldžiuosi.

Septinstyge, gal mes nežinom situacijos, bet ar nebus labai panašu, kaip man su šmaikštuoliu. Na ir kas, kad kažkada ją daug guodei, jei ėmei DAUG lieti sielvarto (o ir man, ir tau tai būdinga), o žmogus ar buvo geros nuotaikos, ar savo rūpesčiais tom akimirkom gyveno, visai normalu, kad netvėrė. Bet tai nereiškia, kad norėjo tau blogo. Juk pati irgi tuo metu galvojai apie save. Tai, kad ją guodei, nereiškia, kad turi atsakyti tuo pačiu - žmonės skirtingi. Nors kad įsiskaudinai, suprantama, galėjo juk taktiškai ką nors atsakyti.

Mano kačiukas visai serga. Tikiuos ištempsim iki penktadienio vakaro, kankinu gyvūną, bet negi iš darbo atsiprašinėt pirmą mėn dirbant, kad nuneščiau į kliniką. Tikiuosi nemirs.

Jei kastruotas, gali būti akmenligė

Sterilizuota. Gali būti, pan. bėdų jau turėjom, tik tada lengvos buvo.

Sveikinu:)
O va man sian parase,kad mano kandiadtura atmete...db galvoju,gal ten pat pretendavom:) Kartais imone ne is B raides?

Ne

Night, nors tu džiaugiesi, aš tai visai ne Be proto bijau ir jaudinuos, kad susimausiu.. Dėl visokių priežasčių..

Labai užjaučiu dėl kačiuko

Kiek girdėjau, visai normalūs, sveiki žmonės dėl to jaudinas. Čia aš bebaimė buvau. Nors jei būčiau ėjus ko visai nemoku, būtų irgi kaip tau.

tavo darbo radimo proga jis gal kiek per sunkus, bet netyčia ką tik jį radau ir pasidalinau. Man ten vis tiek ne viskas dar aišku, bet esmė - siunčia išbandymus, kad gautum jėgos, išminties, kantrybės, palaimina, duoda galimybes - o pats turi rinktis savo kelią ir ar būti laimingu ar ne.ir duoda visko, ko reikia, nebūtinai to, ką prašai

o jei pabandytum atsiprašyti. Nors užjaučiu ir dėl išlaidų , ir neaiškumo, ar padės