QUOTE(open @ 2015 06 27, 18:22)
Reiskias esi abejinga vyrui. Jei jau taip paprastai atrodo gyvenimas be jo.
O gal aš tiesiog labai adaptyvi
O gal aš tiesiog labai adaptyvi
QUOTE(off-line @ 2015 06 27, 18:27)
tai tu gal to tipo, kurios emociskai neprisirisa. Irgi gerai.
QUOTE(open @ 2015 06 27, 18:38)
Ne, aš to tipo, kur gali emociškai persiorientuoti 10 kartų per dieną
QUOTE(off-line @ 2015 06 27, 18:51)
tai cia tik moteriskumas, ne kas kita. O kaip yra su gilesnem emocijom, jausmais, galbut tu esi stiprokai savanaude 
QUOTE(open @ 2015 06 27, 18:58)
tai cia tik moteriskumas, ne kas kita. O kaip yra su gilesnem emocijom, jausmais, galbut tu esi stiprokai savanaude Moteriškumo diagnozė mane paveikė raminančiai
Taip, aš esu savanaudė ir daug kas iš to išplaukia.
QUOTE(off-line @ 2015 06 27, 19:08)
Moteriškumo diagnozė mane paveikė raminančiai
Taip, aš esu savanaudė ir daug kas iš to išplaukia.
Taip, aš esu savanaudė ir daug kas iš to išplaukia.
O tai meiluziu buvo ne vienas?
QUOTE(open @ 2015 06 27, 19:16)
Iš kur tokios išvados?
Kodel isvados 
gi, pati esi rasiusi.
gi, pati esi rasiusi.
QUOTE(off-line @ 2015 06 27, 19:26)
Pabandziau suvest ka parasei apie save
Na gal klystu.
Papildyta:
QUOTE(Limcamca @ 2015 06 27, 19:29)
Ai, tai cia jau zinoma. As atsilikus.
QUOTE(Limcamca @ 2015 06 27, 19:29)
QUOTE(open @ 2015 06 27, 19:31)
Dėl savanaudiškumo aš platesnę prasmę sau pačiai turėjau omeny, tik nesukonkretinau. Pvz., prieš kokius 5 metus aš buvau totaliai vaikams atsidavus višta perekšlė, kuriai kažkokie nelegalūs pasiįvairinimai šone buvo lyg kitoj planetoj - nei galvoj, nei uodegoj. Prieš porą metų iškrito vienas šriūbas iš galvos ir laimėjo ne "taip negalima, taip nesąžininga šeimos atžvilgiu", bet "AŠ noriu imti". Taip sakant, egoizmas laimėjo prieš sąžinę. Pastaraisiais metais vis dažniau pajaučiu savotišką motinystės krizę. Mane pradeda emociškai vargint vaikai, aš sunkiai išbūnu tame nuolatiniame davime. Ta prasme, nebėra to švento noro duoti vaikams, duoti vyrui, duoti šeimos židiniui ir jausti nuo to džiaugsmą. Vėlgi - tai iš egoizmo išplaukia.
QUOTE(off-line @ 2015 06 27, 19:54)
Dėl savanaudiškumo aš platesnę prasmę sau pačiai turėjau omeny, tik nesukonkretinau. Pvz., prieš kokius 5 metus aš buvau totaliai vaikams atsidavus višta perekšlė, kuriai kažkokie nelegalūs pasiįvairinimai šone buvo lyg kitoj planetoj - nei galvoj, nei uodegoj. Prieš porą metų iškrito vienas šriūbas iš galvos ir laimėjo ne "taip negalima, taip nesąžininga šeimos atžvilgiu", bet "AŠ noriu imti". Taip sakant, egoizmas laimėjo prieš sąžinę. Pastaraisiais metais vis dažniau pajaučiu savotišką motinystės krizę. Mane pradeda emociškai vargint vaikai, aš sunkiai išbūnu tame nuolatiniame davime. Ta prasme, nebėra to švento noro duoti vaikams, duoti vyrui, duoti šeimos židiniui ir jausti nuo to džiaugsmą. Vėlgi - tai iš egoizmo išplaukia.
O ka kiti vyrai tau duoda, demesi, orgazma, kitus pojucius. To is vyro negauni?
QUOTE(off-line @ 2015 06 27, 19:54)
Ok
